Prieš dešimt metų, lapkričio 21 d. Vyriausybės nutarimu pradėta steigti Lietuvos kultūros taryba (LKT), kai įsigaliojo porą mėnesių anksčiau priimtas LKT įstatymas.
Per dešimtmetį LKT užtikrino meno raidą ir sklaidą, kultūros programų įgyvendinimą, stipendijų kūrėjams skyrimą, kultūros tyrimus ir analitiką, taip pat teikė ekspertinius pasiūlymus kultūros politikos klausimais.
„Prisipažinsiu, nesu tikra, kurią konkrečiai datą laikyti Lietuvos kultūros tarybos gimimo diena. Kol sklandantis sumanymas tapo žodžiu, o žodis – kūnu, praėjo 15 metų.
Po intensyvaus teisėkūros proceso 2013 m. sausio 10 d. Registrų centre buvo įregistruota Lietuvos kultūros taryba.
Teoriškai būtų įprasta šį įvykį laikyti juridinio asmens gimtadieniu, tačiau praktiškai vadovų nebuvo dar 4,5 mėnesio, todėl Tarybos veiklos pradžios data laikyčiau 2013 m. gegužės 31 d., kai Vyriausybė paskyrė pirmininkę ir 10 tarybos narių“, – komentavo dabartinė pirmininkė Asta Pakarklytė.
Per dešimtmetį finansuota daugiau nei 24 tūkst. paraiškų
Lietuvos kultūros taryba per dešimt veiklos metų patyrė įvairių pasikeitimų ir iššūkių, aktyviai prisidėjo prie kultūros ir meno gyvybingumo.
Per 9 finansavimo ciklus LKT sulaukė apie 63,5 tūkst. paraiškų, finansavo daugiau kaip 17 tūkst. organizacijų projektų ir skyrė beveik 7 tūkst. stipendijų.
Per savo paskirstymo mechanizmą iš viso investavo daugiau kaip 173 mln. eurų valstybės lėšų į visuomenės gerovę ir patirčių įvairovę, meno raidą ir kultūros praktikas.
LKT finansuoti projektai ir kūrėjų veiklos prisidėjo prie įvairiapusės meno plėtros ir sklaidos bei kultūros lauko stiprinimo, prieinamumo ir patrauklumo šalies gyventojams bei tolygios kultūrinės raidos Lietuvoje.
Tarp finansuotų projektų galima atrasti ir pasaulyje pripažintą 58-osios Venecijos bienalės „Auksinį liūtą“ laimėjusią operą-pasirodymą „Saulė ir jūra“, ir Pamario krašto išskirtinumą pristatančią Kintuose įsikūrusią meno rezidenciją ir renginių erdvę „Kintai Arts“ ar Anykščių miestą praturtinančius kultūrinius „Anykščių menų inkubatoriaus“ projektus ir daugelis kitų.
„Paraiškos ir projektai yra tarsi Tarybos kūno kraujas ir deguonis, tačiau Taryba negalėtų veikti be kitų kritiškai svarbių dalių, varinėjančių ir tiriančių šį kraują.
Visų pirma, tai administracijos darbuotojai, kurių niekada nebuvo daugiau kaip 30, o tada – žinovai ir tarybų nariai, kurių kartu su regioninio modelio pradžia iš viso jau galima skaičiuoti daugiau kaip devynis šimtus nuo Tarybos įkūrimo“, – teigė A. Pakarklytė.
LKT ne tik finansuoja projektus, bet ir vykdo kultūros tyrimus
„Lietuvos kultūros taryba ne tik finansuoja kūrybinius sumanymus, bet ir atlieka kultūros tyrimus, finansuojamų programų poveikio ir kt. analizes.
2017 metais suformuotas Stebėsenos ir analizės skyrius – jo komanda, pasitelkdama tiek vidines žinovų gebėjimus, tiek išorines, įgyvendina LR kultūros ministerijos ir LKT tyrimų planą.
Jame atsispindi ambicija ir ilgalaikė vizija:
atliekami didelės apimties tyrimai, kuriais siekiama įvertinti gyventojų dalyvavimą kultūroje ir pasitenkinimą kultūros paslaugomis, ar išanalizuoti kūrėjų kūrybinę, ekonominę, socialinę padėtį.
Tuo pat metu – nepamirštame reguliariai įvertinti visuomenės požiūrį į LKT ar pan.
Komanda atlieka ir vidinių paraiškų administravimo, vertinimo procesų analizę, kuri padeda LKT darbuotojams, Tarybos nariams priimti duomenimis grįstus sprendimus“, – minėjo administracijos direktorė Rūta Stepanovaitė.
LKT kvies kultūros bendruomenę iš arčiau susipažinti su jos veikla
Norėdama padėkoti kultūros bendruomenei už aktyvų įsitraukimą tobulinant Lietuvos kultūros tarybos modelį, LKT 2023 m. gegužės 31 d. kvies dalyvauti Lietuvos kultūros tarybos forume.
O iki to laiko bus skelbiamos Tarybos atsiradimo istoriją, veiklą ir užkulisius perteikiančios istorijos, vyks jos atliktų kultūros ir meno procesų stebėsenos ir analizės pristatymai.
