Lietuvai reikšmingas paveldas užsienyje nyksta mūsų akyse – skubūs sprendimai būtini jau dabar

Kristaus Atsimainymo bažnyčia Niujorke gali tapti dar vienu lietuvių istorijos praradimu – Bruklino vyskupija ketina ją uždaryti, kyla reali nugriovimo tikimybė. Tai – tik viena iš daugelio grėsmių Lietuvai reikšmingam kultūros paveldui užsienyje.

Kovo 26 d., Seime vykusiame Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje ieškota atsakymų, kaip spręsti šias nerimą keliančias tendencijas, kurios paliečia ne tik JAV, bet ir daugelį kitų šalių, kur lietuviai istorijos eigoje paliko savo pėdsakus – rašoma Valstybinės kultūros paveldo komisijos pranešime spaudai.

Seime Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė išryškino esmines problemas, su kuriomis susiduriama siekiant išsaugoti lietuviško paveldo vertybes kitose šalyse, pristatė Paveldo komisijos pastangas ir pasiūlė konkrečius bei būtinus sprendimus valstybiniu lygmeniu, kad toks paveldas pagaliau būtų saugomas sistemiškai.

Ne(į)tikėtini įvykiai arba kaip paveldas nyksta mūsų akyse

Lietuvių paveldas svetur – tai ne tik istoriniai pastatai, bet ir gyvi tautinės tapatybės, atminties ir išeivijos indėlio į pasaulį ženklai. Deja, daugelio vertybių dar nežinome arba dar blogiau – žinome, tačiau esame jų nykimo liudininkai.

Vienas iš skaudžiausių pavyzdžių – 2024 m. nugriauta Nekaltojo Prasidėjimo-Aušros Vartų bažnyčia JAV. Ji buvo uždaryta daugiau nei du dešimtmečius dėl joje atrasto žmonių sveikatai kenksmingo pelėsio.

Panašus likimas gresia ir Kristaus Atsimainymo bažnyčiai Niujorke. Šiuo metu jai yra iškilusi reali grėsmė – bažnyčios savininko teises turinti Bruklino vyskupija ketina ją uždaryti.

Kristaus Atsimainymo bažnyčia yra įrašyta į Lietuvai reikšmingų nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių, esančių Jungtinėse Amerikos Valstijose, sąrašą, kuriam ekspertinį vertinimą atliko Paveldo komisija.

Tai – ryškiausias architekto Jono Muloko kūrinys, kurio statyba ir puošimas buvo atlikti žymių lietuvių menininkų ir inžinierių. Bažnyčia taip pat sulaukė tarptautinio pripažinimo ir 1962 m. pelnė pirmą vietą šventos architektūros kategorijoje JAV.

„Tas paveldas, kuri sukūrė lietuviai visuomet bylojo apie Lietuvą, net šaltojo karo metais. Jie buvo savotiški ambasadoriai vien savo buvimu ir apmaudžiausia, kad galimai bus dabar sunaikinti“, – posėdyje sakė Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.

Trūksta sistemos ir koordinacijos

Pasak pirmininkės, iki šiol nėra nei aiškios strategijos, nei plano, kaip išsaugoti lietuvių paveldą užsienyje. Pavienės pastangos ir paveldą prižiūrinčių bendruomenių užsidegimas neužtikrina tokios gausos paveldo tinkamo tvarkymo.

„Daug vertybių nebėra lietuvių bendruomenių nuosavybė, jų ateitį lemia užsienio šalių institucijos. Lietuva neturi reikalingų žinių apie esamą paveldą – trūksta išsamaus inventoriaus, duomenų apie būklę ir kt. žinias. Tačiau, svarbiausia, kad vis dar nėra plano kaip ir ką saugoti, nėra atsakingų institucijų, kurios galėtų koordinuoti šį darbą, todėl nėra skirta ir pastovaus finansavimo“, – rašoma pranešime spaudai.

Kaip išsaugoti lietuvišką paveldą pasaulyje?

Paveldo komisija siūlo keletą svarbiausių sprendimų, kurie padėtų užtikrinti, kad lietuviškas paveldas užsienyje nebūtų prarastas. „Pirmiausia būtina sukurti aiškią strategiją, apibrėžiančią, kaip bus inventorizuojami, prižiūrimi ir saugomi šie objektai. Būtina turėti ir viziją, kaip atrinkti svarbiausias vertybes. Tik sukūrus tokią strategiją, galima pradėti kalbėti apie finansavimo klausimus“, – sakė ji.

Anot Paveldo komisijos, taip pat būtina įtraukti Lietuvos diplomatines atstovybes bei kultūros atašė, kurios atliktų svarbų vaidmenį lietuviško paveldo užsienyje duomenų paieškoje, tarpininkautų bendradarbiaujant Lietuvos ir užsienio lietuvių bendruomenėms bei institucijoms, užtikrinant šios veiklos sistemiškumą bei tęstinumą ateityje.

„Laikas nėra mūsų sąjungininkas“

„Jei nesustabdysime nykimo, mūsų paveldas svetur liks tik prisiminimuose“, – sako doc. dr. Vaidutė Ščiglienė. Pasak jos, šis klausimas nebegali būti atidėliojamas. Būtina ne tik kalbėti apie paveldą, bet ir imtis realių veiksmų, nes kiekviena prarasta diena – dar vienas žingsnis link negrįžtamų praradimų.

Anot Paveldo komisijos, šią nišą turi užpildyti valstybinės institucijos, sutelkiančios žinovus ir resursus paveldo užsienyje inventorizavimui, aktualizavimui, o svarbiausių vertybių atveju, ir išsaugojimui. Vienas pirmųjų svarbiausių darbų – paveldo inventorizacija.

„Iki šiol neturime išsamios, svarbios, naujausiais duomenimis ir tyrimais paremtos Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje duomenų bazės. Žinios apie šį paveldą nėra susisteminta, institucijos ir mokslas tuo užsiima tik fragmentiškai, o dar 2005 m. patvirtinti Lietuvai reikšmingo paveldo užsienyje atpažinimo bruožai reikalauja peržiūros ir naujos galimybės“, – konstatuoja pirmininkė.

Paveldo komisijos kvietimas veikti

Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė savo pranešime pažymėjo, kad: „Paveldo komisija yra ekspertė ir patarėja svarbiausioms šalies institucijoms. Ir beveik tiek kiek esame – tiek kalbame ir dirbame dėl Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo apsaugos. Jau 30 metų esame šios temos fasilitatoriais“, – sakė ji.

Paveldo komisijoje nuo 1998 m. priimta daug sprendimų, nutarimų, teiktos išvados, pastaraisiais metais veiklos dar labiau įsibėgėjo – kasmet vykdomi projektai vis kitose šalyse ieškant lietuviškumo ženklų, pildoma interaktyvi duomenų bazė-žemėlapis U-Paveldas ir kt. veiklos. Jų tikslas – atkreipti atsakingų institucijų dėmesį veikti.

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Tai – dvylika nepriklausomų deleguotų ir skiriamų įvairių sričių ekspertų, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.