Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pranešė, kad Vyriausybė patvirtino 2025 m. valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių, kuriame numatyta reikšmingai padidinti valstybės finansavimą slaugos ir akušerijos studijoms – į jas pretenduoti galės 100 universitetų ir kolegijų studentų daugiau.
Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (LKDK) sveikina tokį sprendimą, tačiau kelia klausimą dėl valstybės finansuojamų vietų paskirstymo logikos. Kodėl šių specialistų rengimo negalima labiau koncentruoti kolegijose, kuriose per trumpesnį laiką ir su mažesnėmis išlaidomis jie įgyja aukštą kvalifikaciją konkrečiame regione?
Specialistas tas pats, o kaina ženkliai skiriasi
2024 m. valstybės finansuojamų vietų skaičius slaugos ir akušerijos krypties studijoms kolegijose ir universitetuose buvo padalintas beveik po lygiai – atitinkamai 225 ir 198 vietos.
LKDK teigimu, kolegijos slaugos ir akušerijos specialistus parengia pusmečiu greičiau nei universitetai, o jų studijos valstybei kainuoja mažiau. 2025 m. kolegijose nustatyta šios studijų krypties metinė norminė studijų kaina siekia 3005 eurus, universitetuose – 4108 eurų.
„Slaugos specialistus rengiame jau 25 metus. Studijos kolegijose trunka pusmečiu trumpiau, o norminė studijų kaina metams vienam studentui yra 1103 eurais mažesnė lyginant su universitetams skiriamu finansavimu. Studijų programa atitinka visus kokybinius reikalavimus, o praktinių užsiėmimų gausa, profesionalūs dėstytojai ir inovatyvūs mokymosi metodai padeda užtikrinti aukštos kvalifikacijos specialistų parengimą“, – teigia Vilniaus kolegijos direktorė ir LKDK prezidiumo narė dr. Žymantė Jankauskienė.
Specialistų rengimas regionams
Kolegijų bendruomenė taip pat atkreipia dėmesį į ŠMSM Ministrės Ramintos Popovienės išsakytus nuogąstavimus dėl slaugos specialistų trūkumo regionuose.
„Kolegijos aktyviai prisideda prie specialistų rengimo regionuose. Šiuo metu slaugos studijos vykdomos ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Utenoje. Praktika rodo, kad šių kolegijų absolventai linkę pasilikti ir dirbti vietos gydymo įstaigose, todėl investicijos į regionines kolegijas gali tiesiogiai prisidėti prie sveikatos paslaugų prieinamumo didinimo“, – prideda dr. Ž. Jankauskienė.
Parengė daugiausiai slaugos specialistų Lietuvos sveikatos sistemai
Vilniaus kolegijos direktorė prisimena, kad Lietuvos kolegijos buvo bendrosios praktikos slaugytojų rengimo priešakyje.
„Sveikatos apsaugos ministerija 1993 metais pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Danijos slaugytojų organizacija, kuri konsultavo ir padėjo įgyvendinti slaugos specialistų rengimo reformą Lietuvoje pagal Europos Sąjungos reikalavimus. 1999 metais pirmoji eksperimentinė bendrosios praktikos slaugytojų laida po 3,5 metų studijų buvo įgyvendinta tuometinėje Vilniaus aukštesniojoje medicinos mokykloje, kuri ir šiuo metu, būdama Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetu, per visą šalies Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį parengė daugiausiai slaugos specialistų Lietuvos sveikatos sistemai“, – dalijasi dr. Ž. Jankauskienė.
Tikisi tvarių sprendimų ir strateginio bendradarbiavimo
LKDK tikisi, kad Ministerija atsižvelgs į išsakytą poziciją ir studijų vietos bus paskirstytos strategiškai – remiantis realiais sveikatos sektoriaus poreikiais ir siekiant spręsti ne tik dabartinius, bet ir ilgalaikius sveikatos priežiūros sistemos iššūkius.
„Tik bendradarbiaudami ir racionaliai paskirstydami valstybės finansuojamas vietas galime užtikrinti, kad kiekvienas Lietuvos regionas turėtų pakankamai slaugos specialistų. Kolegijos yra pasirengusios prisidėti prie šio tikslo įgyvendinimo, tačiau tam reikia tvarių sprendimų“, – pabrėžia dr. Ž. Jankauskienė.
