Praėjusią savaitę, toliau atnaujinant likusią „Via Baltica“ kelio dalį, „Via Lietuva“ pasirašė infrastruktūros planų parengimo sutartis dėl beveik 140 km ilgio kelio atkarpos link Lietuvos-Latvijos sienos. Specialiųjų planų parengimas bus vykdomas keliams Panevėžys–Aristava–Sitkūnai (magistralinis kelias A8) ir Panevėžys–Pasvalys–Ryga (magistralinis kelias A10). Tai yra pirmieji žingsniai tęsiant nuo Lietuvos–Lenkijos iki Lietuvos–Latvijos sienų susisiekimo jungčių modernizavimą.
„Via Baltica“ yra transeuropinio tinklo kelias, jungiantis Varšuvą ir Taliną. Bendras kelio ilgis – 970 km, iš kurių 269 km eina per Lietuvos teritoriją. Šis kelias Lietuvą kerta nuo Lenkijos iki Latvijos sienos ir veda per Marijampolę, Kauną, Panevėžį bei Pasvalį.
2022-2024 metais „Via Lietuva“ baigė beveik 30 km ilgio „Via Baltica“ kelio nuo Marijampolės link Lenkijos sienos atnaujinimą. Šioje atkarpoje kelias rekonstruotas į modernią 4-ių juostų automagistralę su įspūdinga kelio statinių infrastruktūra: 8 viadukais, 7 tiltais, 6 tuneliniais pravažiavimais, 15 žiedinių sankryžų, pirmuoju Lietuvoje žaliuoju tiltu gyvūnų migracijai, didžiausia iki šiol poilsio ir automobilių stovėjimo aikštele.
Praėjusiais metais „Via Lietuva“ pradėjo ir paskutinės likusios „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos projekto dalies darbus ties Lietuvos–Lenkijos siena. 12-os kilometrų atkarpoje rekonstrukciją planuojama baigti dar šiemet. Šiuo metu šioje atkarpoje darbai vykdomi net greičiau nei buvo numatyta planuose: jau atlikta daugiau nei pusė visų modernizavimo metu numatytų darbų, nutiesta 60 proc. magistralinio kelio, 30 proc. jungiamųjų kelių ir pastatyta 55 proc. keliui reikalingos infrastruktūros. Šiuo metu šalia Lietuvos-Lenkijos sienos kelio modernizavimo darbus vykdo apie 400 darbuotojų bei 150 vnt. technikos.
„2024 metų rudenį atidarėme ilgiausią, net 16 km ruožą nuo Marijampolės iki Skardupių kaimo bei pradėjome darbus paskutinėje šio projekto atkarpoje prie Lenkijos sienos. Tempo nemažiname ir ruošiamės intensyviems darbams, kad visas „Via Baltica“ kelias Lietuvoje kuo greičiau taptų ne tik modernus, bet ir saugus“, – sako l.e.p. generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.
Kelyje – ir tiltai gyvūnams
Viso projekto metu, atnaujinus 40 km „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki Lenkijos pasienio, šiame kelyje bus pastatyti 2 žalieji tiltai gyvūnams (pirmieji tokie Lietuvoje), 10 tunelinių pravažiavimų, 10 viadukų, 7 tiltai, 25 sankryžos, 18,9 kilometrų akustinės sienos, dvi automobilių ir poilsio aikštelės (iki šiol moderniausios Lietuvoje) ir net 90,5 kilometro jungiamųjų kelių.
„Via Baltica“ dalis nuo Kauno iki Marijampolės, kurios bendras ilgis daugiau nei 39 km, baigta tvarkyti 2018 metais. Šiuo metu likusi nesutvarkyta „Via Baltica“ dalis – nuo Kauno iki Latvijos sienos. Praėjusią savaitę pasirašyta specialiųjų planų parengimo sutartis beveik 140 km iš 160 km ilgio likusiai atkarpai. Paskutinės kelio dalies, siekiančios 22 km, specialiojo plano parengimo sutartį planuojama pasirašyti dar šiais metais. „Via Lietuva“ pasirašytose sutartyse numatyta, jog specialieji inžinerinės plėtros planai turėtų būti parengti per 2 metus.
Parengta pagal „Via Lietuva“ pranešimą
