Lietuvių kalba kupina vaizdingų posakių ir frazeologizmų, tačiau dažnai jų tikroji reikšmė gerokai skiriasi nuo tiesioginės.
Fotografas Adas Vasiliauskas nusprendė šį paradoksą paversti kūrybine dirva savo naujausiam projektui „Nu, literaliAI“, kuriame jis pasitelkia dirbtinį protą tam, kad pažodžiui iliustruotų kasdienėje kalboje naudojamus lietuviškus posakius.
Rezultatas – šmaikštūs, netikėti ir įspūdingi vaizdai, priverčiantys tiek nusišypsoti, tiek iš naujo pažvelgti į gimtąją kalbą.
Kai „kabinti makaronus“ tampa malonesniu užsiėmimu
A. Vasiliauskas savo projekte nesistengia perteikti posakių tikrosios reikšmės – atvirkščiai, jis pasikliauja tiesiogine jų interpretacija. Štai, pavyzdžiui, „kabinti makaronus“ jis pakviečia būrelį moteriškių, kurios niekam nieko nemeluoja, o tiesiog džiausto virtus spagečius.
O štai kito posakio „Akis bado“ veikėjas tikrąją to žodžio prasme smeigukais dursto pilną lėkštę akių. Šios kompozicijos gimsta naudojant pažangias dirbtinio proto technologijas, leidžiančias sukurti itin išsamius ir tikroviškus vaizdus.
Dirbtinis protas – įrankis kūrybai, o ne pakaitalas
Adas Vasiliauskas, jau gerai žinomas savo humoru ir išskirtinumu persmelktais fotografijų projektais, dirbtinį protą vertina kaip naują kūrybos priemonę, o ne tradicinės fotografijos varžovą.
„AI suteikia galimybę pamatyti, kaip atrodytų posakiai, jei juos suprastume pažodžiui. Tai tarsi vaizdinis bandymas su kalba, kuris kartu yra ir smagus, ir šiek tiek absurdiškas“, – sako fotografas.
Jis pabrėžia, kad nors technologija suteikia neribotas galimybes kurti vaizdus, tikrasis menininko darbas slypi sumanymų kūrime ir jų apipavidalinime. Tai įrodo ir „Nu, literaliAI“ sėkmė – projektas sulaukia daug dėmesio socialiniuose tinkluose, kur skaitytojai lenktyniauja spėliodami koks posakis užkoduotas po vienu ar kitu vaizdu.
Lietuviškos kalbos grožis per vaizdinę prizmę
Projekto esmė – ne tik humoras, bet ir tam tikras kalbinis švietimas. Juk daugelis frazeologizmų kasdienėje kalboje vartojami automatiškai, nesusimąstant apie jų kilmę ar reikšmę. „Nu, literaliAI“ leidžia juos pamatyti kitaip – kartais absurdiškai, kartais ironiškai, bet visada kūrybiškai.
„Norėjau parodyti, kad mūsų kalba yra pilna absurdiško grožio“, – sako Adas, kuris, regis, rado būdą, kaip priversti dirbtinį protą suprasti lietuvišką humorą. O tai, sutikite, yra beveik toks pat sudėtingas uždavinys, kaip paaiškinti užsieniečiui, ką reiškia „keltis su gaidžiais“.
Šis projektas puikiai įrodo, kad technologijos gali tapti ne tik praktišku įrankiu, bet ir įkvėpimo šaltiniu menininkams. O lietuviški posakiai, interpretuoti per AI prizmę, dar kartą parodo lietuvių kalbos išskirtinumą bei vaizdingumą. Kaip sakoma – „vaizdas vertas tūkstančio žodžių“, o Vasiliausko darbai šią mintį įkūnija tiesiogine to žodžio prasme.
Adas Vasiliauskas
Profesionalus fotografas ir fotografijos dėstytojas tapo plačiau žinomas, kai 2020-aisiais sukūrė projektą „Karantino portretai“, kuris pandemijos metu užkariavo socialinių tinklų erdvę ir sulaukė gausybės tarptautinio dėmesio.
Jau keletą metų jis aktyviai tyrinėja dirbtinio proto galimybes mene, kurdamas naujoviškus projektus, kurie jungia tradicinę fotografiją su naujausiomis technologijomis.
Parengta pagal Zenpr.lt pranešimą
menininkas dirbtinio proto pagalba įvaizdina lietuviškus posakius” – – – – – Ar cirke “netikrais kaip tikrais” dalykais žiūrovų akis apgaunantis veikėjas yra menininkas? Ne, jis yra fokusininkas. Tik išdarinėja fokusus ne dirbtinio proto, o miklių rankų pagalba.