Rugpjūčio 8 d. 18 val., Kuršių nerijos istorijos muziejuje, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus atidaro keliaujančią parodą „Menininkų atostogos tarpukariu: kurortai, kopų deivės ir kaimo malonumai“.
Palangoje jau pristatyta paroda, Nidoje suskambės naujai. Nidoje vasaroti dažniausiai rinkdavosi menininkai ir romantikai. Dailininkų vasarojimo laikas čia prasidėdavo rugpjūčio pabaigoje.
Parodoje atskleidžiama, kaip tarpukariu Lietuvos menininkai mėgo atostogauti, kur vyko atstatyti „geros nuotaikos kapitalą“ bei „dvasines spėkas“.
Parodoje pasakojamos žymiausių tarpukario menininkų: Vincės Jonuškaitės-Zaunienės, Onos Zabielaitės-Karvelienės, Gražinos Matulaitytės-Rannit, Teofilijos Vaičiūnienės, Antaninos Vainiūnaitės, Olgos Dubeneckienės, Kipro Petrausko, Boriso Dauguviečio, Olgos Malėjinaitės, Adelės Galaunienės, Andriaus Olekos-Žilinsko, Petro Kubertavičius ir kitų kūrėjų atostogų istorijos.
Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, greitėjantis ir atsinaujinantis gyvenimas formavo naujus įpročius. Vos atšilus orams ir griausmingai nuaidėjus paskutiniam spektakliui, ištuštėdavo miesto gatvės.
Auganti kurortų reikšmė lėmė tikslą, kad kiekviena apskritis turėtų bent po vieną tokią vietovę. Dėl to 4-ajame dešimtmetyje Lietuva galėjo pasigirti dviženkliu kurortų skaičiumi.
Jau XIX a. pabaigoje Kuršių nerijos kaimai tapo paklausiomis vasarvietėmis, traukusiomis elitą iš Karaliaučiaus ar Klaipėdos. Prijungus šias teritorijas prie Lietuvos, susipažinti su šiuo gamtos perlu kviesti ir vasarotojai iš Didžiosios Lietuvos.
Sakyta, kad Kuršių nerija yra įstabaus grožio ir ją pamatyti verta lygiai taip pat, kaip Ispaniją ar Italiją. Atostogoms labiausiai tiko Smiltynės, Juodkrantės ir Nidos gyvenvietės, kurias nesunkiai buvo galima pasiekti iš Klaipėdos, gerai išvystytu vandens transportu.
Kurortai pasitiko puikiai įrengtomis gydyklomis, viešbučiais bei vilomis, o taupesni galėjo nuomotis pas žvejus. Ypač pigiai buvo galima apsistoti žvejų kaimeliuose Preiloje ir Pervalkoje.
Į Nidą dailininkus viliojo rudenėjanti gamta, geras oras ir ramybė bei tyla. Parodoje – Neringoje ilsėtis itin mėgusi balerina Olga Dubeneckienė-Kalpokienė, pozuojanti tarp žvejų tinklų, ir autentiška filmuota medžiaga iš vasarviečių.
Dažniausia tarpukario atostogų kryptis – Palanga, kur, kaip sakydavo, vasarai dingsta visas Kaunas. Palanga viliojo sveikatinimosi galimybe, šiltosiomis maudyklomis ir pramogomis, vasarai persikeliančiomis iš Kauno.
Parodoje išvysite, kaip damos pozavo paplūdimyje su draugėmis, kaip leido laiką su šeimomis. Be muzikinių pramogų ir šokių kviesta į vasaros kiną, teatrą, koncertus, karaliaus ir karalienės rinkimus, žirgų lenktynes, šventes ar sužaisti teniso mačą.
Patogesnėms atostogoms artistai rinkosi ir netoli laikinosios sostinės buvusius kurortus. Aukštajai Panemunei tapus kurortu, joje įrengti visi atributai: gydyklos-sanatorijos, kurhauzas, kavinė-restoranas bei vilos ir vasarnamiai nuomai.
Lampėdžiuose vasaroti rinkdavosi Kauno valdininkai, kurie išsinuomodavo butus ir į juos persikeldavo su šeima vasarai. Artistų pamėgta Kačerginė miškais ir „kopomis“ priminė Kuršių Neriją. Kulautuvoje vasarotojai galėjo apsistoti vilose, naujoviškame viešbutyje ar „Poilsio“ sanatorijoje su visais SPA malonumais.
Scenos menininkus buvo galima sutikti ne tik pajūryje ar pakaunėje, bet ir plačiai pasklidusiuose visos Lietuvos kurortuose. Ypatingai vasaromis teatralus traukė Birutės ir Vytauto šaltiniai, gydomosios purvo vonios Birštone.
Legendinėje „Baltojoje viloje“ labai dažnai ilsėjosi dailininkas Mstislavas Dobužinskis. Parodoje rodomose fotografijose – įstabūs peizažai, iškylaujantys, besiilsintys menininkai.
Puiki proga ir pailsėti, ir aplankyti kitus Lietuvos miestus ir miestelius – atostogos sodžiuje. Dalis artistų turėjo įsigiję savo sodybas arba turėjo tėvus, giminaičius ar draugus, gyvenusius provincijoje ir vasarą siūliusius kaimo džiaugsmus.
Vasarotojai kaime pabėgdavo nuo miesto šurmulio, ūžesių ir pasinerdavo į ramų, idilišką gyvenimą. Dėl to Valstybės teatro režisierius Borisas Dauguvietis neįsivaizdavo geresnių atostogų nei savo tėviškėje.
Teatro, operos ir baleto artistai atostogų kaime metu nepamiršdavo ir atsivežtų darbų: kas tekstus rašydavo, kas muziką kurdavo, o kas – naujus vaidmenis mokindavosi. Tad prasiblaškymui savaitgaliais rengtos gegužinės.
Atsargų ruošimas žiemai buvo neatsiejama vasarojimo dalis. Parodos kadruose nugulusios ramios laiko tėkmės akimirkos: Kipras Petrauskas ir Juozas Mažeika žvejoja, Borisas Dauguvietis gamina alų arba talkininkauja kviečių kirtime…
Gerėjančios ekonominės sąlygos ir naujos susisiekimo galimybės sukūrė sąlygas keliauti ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, ar net į kitus žemynus. Tarp Valstybės teatro artistų, režisierių, dirigentų ar scenografų labai populiarios buvo darbostogos.
Studijuodami ar tobulindamiesi užsienio teatruose, jie galėjo ir paturistauti bei išbandyti užsienio kurortus. Nemažai pasaulio artistai pamatydavo gastrolių metu. Itin daug gastroliavo solistas Kipras Petrauskas, kuris net du kartus dainavo Buenos Aires, Kolono teatre.
Parodą „Menininkų atostogos tarpukariu: kurortai, kopų deivės ir kaimo malonumai“ sudaro penkios susijusios ir viena kitą papildančios dalys. Parodoje rodomos menininkų atostogų pomėgius liudijančios archyvinės nuotraukos, laiškai, asmeniniai daiktai – pagrindiniai atostogų atributai ir drabužiai.
Paroda Nidoje veiks iki rugsėjo 9 d., tuomet keliaus į Birštoną.
Parodos partneriai: VšĮ „Alexandre Vassiliev“ fondas, Palangos kurorto muziejus, Istorinė prezidentūra, Birštono muziejus, Neringos muziejai.
Eksponatus skolino: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kauno miesto muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Zarasų muziejus, Trakų istorijos muziejus, Birštono muziejus, Istorinė prezidentūra, Lietuvos valstybės centrinis archyvas, VšĮ „Alexandre Vassiliev“ fondas, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, Vinco Mykolaičio-Putino muziejus, Šaulių Aušros muziejus.
Parodos kūrybinė komanda: Kuratorės: Marija Navickaitė, Nideta Jarockienė Architektūra: Ieva Šimkonytė Grafikos dizainas: Ona Vėliūtė Technikos produkcija: Audrius Janulevičius Techninis įgyvendinimas: MB Montažo fėjos
