Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas susitiko su Europos Komisijos nariu, už energetiką ir būstą atsakingu komisaru Danu Jorgensenu. Susitikimo metu buvo aptarti strateginiai energetikos projektai, Europos Komisijos darbotvarkė ir finansinės paramos galimybės.
„Atsijungus nuo IPS/UPS sistemos ir sėkmingai atlikus izoliuoto darbo bandymą, Baltijos šalių elektros energijos sistema visam laikui sinchronizavosi su kontinentinės Europos tinklu. Dabar mūsų bendra atsakomybė – užtikrinti sklandų ir sėkmingą šios sistemos darbą sinchroniniu režimu su kontinentine Europa.
Kiti svarbiausi žingsniai: efektyviai įgyvendinti „Harmony Link“ jungties projektą, užtikrinti didesnę energetinės infrastruktūros apsaugą ir atsparumą, saugų elektros energijos tiekimą, plėsti Baltijos šalių elektros rinkų integraciją bei sudaryti galimybes tolimesnei atsinaujinančios energetikos plėtrai“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Prioritetas – infrastruktūros apsauga
Energetinės infrastruktūros apsaugos klausimai išlieka prioritetiniais, intensyvėjant hibridinėms grėsmėms ir tarpvalstybinės infrastruktūros pažeidimams regione. Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatoriams pavesta parengti išsamų priemonių paketą, apimantį būtinas saugumo priemones energetikos infrastruktūros apsaugai užtikrinti.
Dar vienas svarbus ministro ir eurokomisaro aptartas klausimas – Europos Sąjungos (ES) finansinė parama Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, kadangi tai yra ne tik ES tęstinis įsipareigojimas, įtvirtintas Lietuvos stojimo į ES sutartyje, bet ir papildomos galimybės ES branduolinės energetikos pramonei.
Susitikimo metu aptarta tvirta Lietuvos nuostata, kad ES privalo imtis griežtų priemonių visiškai panaikinti rusiškų energetikos išteklių importą. „Mūsų sėkmė kuriant SGD bei elektros infrastruktūrą ir diversifikuojant tiekimo šaltinius rodo, kad energetinė nepriklausomybė yra pasiekiama greitais ir ryžtingais politiniais sprendimais“, – sakė ministras.
Ministras taip pat pristatė, kad po 2030 m. Lietuva galėtų tapti elektros energijos eksportuotoja, iki 2030 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalis elektros gamyboje padidės 2,5 karto, o iki 2040 m. – keturis kartus.
