Besibaigiantys 2023-ieji Lietuvos atsinaujinančios energetikos sektoriui buvo itin aktyvūs – šiemet čia pasiektas ne vienas vėjo jėgainių elektros gamybos rekordas, įrodantis šio elektros gamybos būdo patikimumą, taip pat įvyko pirmojo vėjo elektrinių parko Baltijos jūroje konkursas. Pasak vėjo energetikos ekspertų, šalyje augant atsinaujinančios energijos išteklių pajėgumams, vis labiau artėjame prie nepriklausomybės nuo taršaus iškastinio kuro.
Šiuo metu bendra instaliuota vėjo elektrinių galia Lietuvoje siekia apie 1,22 gigavato (GW), iš jų 537 megavatų (MW) galios jėgainės veikia bandomuoju režimu.
„Šiemet vėjo elektrinių instaliuota galia augo mažiau nei 2022 metais – pernai instaliuota apie 370 MW, kai šiemet – apie 280 MW, tačiau Lietuvos vėjo energetikoje matome teigiamą poslinkį. Visų pirma, anksčiau savo veiklą pradėję vėjo elektrinių parkai sėkmingai gamino elektros energiją, kurią perdavė į šalies tinklą. Antra, gaminamos elektros energijos kiekiai augo ne dalimis, o kartais.
Šiais metais pagaliau matome lūžio tašką atsinaujinančios energetikos srityje, kuriam įdirbis duotas dar prieš 4-5 metus. Ir už tai galime padėkoti vystytojams ir visiems kas dirba šioje industrijoje“, – komentuoja Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) atstovas Edgaras Maladauskas.
Pasak jo, viešai prieinamose „Litgrid“ kasmėnesinėse apžvalgose galima matyti iškalbingą vėjo energetikos augimą šiais metais: nuo metų pradžios iki lapkričio pabaigos vėjo elektrinės pagamino vidutiniškai apie 41,5 proc. šalyje gaminamos elektros energijos. Didžiausias elektros energijos gamybos pikas fiksuotas spalio mėnesį, kai vėjo elektrinės pagamino daugiau nei pusę (58 proc.) šalyje gaminamos elektros energijos kiekio. Apie pusę ar vos daugiau visos nacionalinės elektros gamybos kiekio vėjo jėgainės generavo ir sausį (47 proc.), vasarį (48 proc.), kovą (51 proc.), lapkritį (48 proc.), kai praėjusiais metais panaši dalis buvo tik sausį (45 proc.) ir vasarį (45 proc.).
„Šių metų spalis buvo rekordinis visam vėjo energetikos sektoriui. Dėl itin vėjuotų orų vėjo elektrinės Lietuvoje pagamino net 369 gigavatvalandes (GWh) elektros energijos. Tai yra beveik 2,5 karto daugiau nei 2022 metų spalį, kai vėjo elektros gamyba sudarė 148 GWh. Be to, dėl tokio vėjo elektrinių gamybos spurto spalio pradžioje elektros gamyba Lietuvoje vieną valandą viršijo galutinį suvartojimą. Tokia gamyba apskritai pretenduoja į elektros energijos iš vėjo gamybos rekordą – per visus 2022 m. ir šiemet iki gruodžio mėnesio tokio kiekio elektros nebuvo pagaminta“, – pabrėžia E. Maladauskas.
Didžiausi vėjo elektrinių rekordai šiemet fiksuoti spalio 4-6 dienomis. Didžiausia elektros energijos generacija buvo spalio 6 d. 21 val., kai vėjo elektrinių gamyba viršijo 1 GWh. Rekordinė gamyba fiksuota ir priešpaskutinę gruodžio savaitę, kai šalies vėjo jėgainės pagamino 94 GWh elektros, kas sudarė 66 proc. visos šalyje gaminamos elektros energijos. Itin dosnios vėju buvo gruodžio 19, 21 ir 25 d., kai vėjo elektrinių valandiniai pajėgumai taip pat artėjo prie 1 GWh, o elektros kaina buvo rekordiškai maža.
Šiemet efektyvia vėjo elektrinių elektros energijos gamyba pasižymėjo ne tik spalis, bet ir pirmasis metų ketvirtis. Sausį vėjo elektrinės Lietuvoje pagamino 209 GWh elektros energijos, vasarį – 182 GWh, kovą – 243 GWh. Daugiau nei du kartus, palyginti su pernai tuo pačiu metu, vėjo jėgainės pagamino ir trečiąjį metų ketvirtį – 496 GWh (pernai 237 GWh). Paskutinį ketvirtį, net ir neįskaitant gruodžio mėnesio statistikos, gamyba vėjo elektrinėse jau viršija praėjusių metų pabaigą – šį spalį ir lapkritį pagaminta 583 GWh, kai pernai per paskutinius tris mėnesius gamyba sudarė 375 GWh.
„Akivaizdu, kad kuo daugiau vėjo elektrinių turėsime, tuo greičiau užtikrinsime šalies energetinę nepriklausomybę. Mūsų skaičiavimais, įgyvendinus visus šiuo metu vystomus vėjo parkų projektus, galėtume pasiekti 2,6 GW vėjo elektrinių galią. Tai turėtų itin teigiamos įtakos ne tik šalies gyventojams, bet ir ekonomikai – galėtume tapti elektros energiją eksportuojančia šalimi, neminint to, kaip svarbu visam pasauliui pereiti prie žaliosios energetikos ir stabdyti klimato kaitą, mažinant iškastinio kuro naudojimą“, – sako LVEA atstovas.
Naujų leidimų nemažėja
Vėjo energetikos vystytojų ambicijos taip pat nemažėja. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, šiemet vien iki lapkričio pabaigos buvo išduoti 39 leidimai plėtoti naujoms vėjo elektrinėms, bendra jų instaliuota galia viršytų 700 MW. Tuo tarpu pernai per visus metus buvo išduota 40 leidimų vėjo elektrinėms, tiesa, jų instaliuota galia viršytų 1,3 GW.
„Kilusios kainos ir infliacija, kaip ir pabrangęs skolinimasis turėjo įtakos vėjo energetikos vystytojų planams. Šiuo metu matome, kad prieš kelerius metus pradėtuose vystyti parkuose ir toliau tęsiami pradėti darbai, tačiau ekonominė situacija truputį gesina naujų projektų vystymą. Vis dėlto, matome ir kitų teigiamų signalų – iki lapkričio pabaigos VERT jau išdavė 35 leidimus hibridinėms elektrinėms vystyti, jose planuojamų vėjo elektrinių galia viršija 470 MW“, – pastebi E. Maladauskas.
Pašnekovo teigimu, svarbų indėlį į Lietuvos vėjo energetikos augimą ir dar didesnę vietinės elektros energijos generaciją lems jūrinio vėjo parkai. Pirmąjį vėjo elektrinių parką Baltijos jūroje statys „Ignitis renewables“ kartu su strateginiu partneriu „Ocean Winds“. Apie 2030 m. planuojamas pastatyti 700 MW elektrinių parkas galėtų pagaminti apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos per metus ir užtikrintų ketvirtadalį dabartinio šalies elektros energijos poreikio. Antrasis vėjo parko jūroje vystymo konkursas bus paskelbtas jau 2024 m. sausio 15 d.
