Iš senosios Kauno ledo arenos čiuožėjams persikėlus į šiuolaikiškus Ledo rūmus greta „Girstučio“, nugyventos patalpos Aušros gatvėje tapo daugiafunkciu sporto kompleksu. Pokyčių imtasi dėl išaugusio treniruočių aikštelių poreikio. Čia išsiteks šimtai sportininkų – galės treniruotis krepšininkai, futbolininkai ir netgi penkiakovininkai. Inventoriumi jau dabar naudojasi įvairių Kauno sporto mokyklų auklėtiniai.
Efektyvesnis turto valdymas
Įvertinus Ledo rūmų užimtumą, nuspręsta imtis pokyčių. Paskaičiuota, kad Kovo 11-osios g. esančiose dviejose pilnų matmenų aikštėse po vienu stogu telpa visi žiemos sporto šakų entuziastai.
Pertvarkius senąją Ledo areną Aušros g. 42C į daugiafunkcį sporto centrą, sukurta daugiau erdvių skirtingoms sporto šakoms. Sekta pasiteisinusiu Kauno halės pavyzdžiu, kur kone kasdien sportuoja šimtai žmonių.
„Girdėjome svaičiojimų, kad senoji ledo arena bus išparceliuota ir virs daugiabučiu. Vis dėlto realybė kitokia – atnaujintose erdvėse sportuoja šimtai jaunųjų kauniečių ir profesionalų. Bene identišką pavyzdį turime rekonstruotoje Kauno sporto halėje. Veiksmas čia verda kasdien“, – esamą situaciją komentavo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Toks sporto šakų paskirstymas mieste naudingas bent keliais aspektais. Pirmiausia, atnaujintose erdvėse išsiteks šimtai sportininkų: „Starto“, „Gajos“, „Žalgirio“ sporto mokyklų bei Kauno plaukimo mokyklos auklėtiniai, aikšteles savo poreikiams nuomotis galės ir sporto mėgėjai bei kitos įstaigos.
Tuo pačiu sudarytos patogesnės sąlygos netoliese esančios Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijos mokinių fizinio ugdymo pamokų vedimui. Iki šiol vaikai sportavo Pašilės g.
Prieš imantis pokyčių atsižvelgta ir į ekonominį naudingumą. Pavyzdžiui, senosios ledo aikštės išlaikymas viršydavo 500 tūkst. eurų per metus.
Atnaujintas erdves Aušros gatvėje administruoja sporto mokykla „Startas“.
Erdvės – dešimčiai sporto šakų
Žaliakalnyje vietoje ištirpdyto ledo, nuėmus aikštės bortus, paklotas įvairioms sporto šakoms tinkamas parketas.
Pritaikant areną naujoms veikloms, sutvarkytos ilgametės pastato problemos: kanalizacijos, lietaus nuvedimo ir surinkimo sistemos gedimai, avarinės būklės šilumos trasa. Dabar patrauklesnės ir vidaus patalpos: perdažytos, sutvarkytos.
Beveik 3,7 tūkst. kv. metrų plote išsitenka 3 universalios aikštelės – tinkliniui, rankiniui, badmintonui, salės futbolui, krepšiniui ir fechtavimo treniruotėms. Artimiausiu metu naujoje erdvėje treniruosis ir daugiau sporto šakų atstovų.
Sujungus aikšteles į vieną, čia galės vykti oficialios salės futbolo ar rankinio rungtynės. Buvusios nepraktiškos ir pilnai neišnaudotos pastato erdvės taip pat pritaikytos dviračių sporto treniruotėms.
„Galime paneigti visus išankstinius nuogąstavimus – arenos pastatas išlaikys autentiką. Prieš beveik 50 metų statytame objekte pasikeitė tik funkcionalumas. Po vienu stogu sutilps daugiau ir įvairesnių sporto šakų. Transformuota arena jau domisi nemažai renginių organizatorių: tiek sporto, tiek konferencijų“, – tikino Kauno savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Tadas Vasiliauskas.
Sporto infrastruktūros plėtra
Pastaraisiais metais Kaunas skiria didelį dėmesį sporto infrastruktūrai atnaujinti. Šilainiuose ir Panemunėje įsibėgėjo baseinų statybos. Naujos erdvės planuojamos Aleksote: čia iškils ne tik baseinas, bet ir futbolo bei regbio arena.
Netoliese, Dariaus ir Girėno aerodromo pašonėje, projektuojamas ekstremalaus sporto parkas ir atviras sporto aikštynų kompleksas krepšiniui, futbolui, tinkliniui ir ne tik.
Šią vasarą duris atvers lengvosios atletikos maniežas greta Sporto halės bei Dariaus ir Girėno stadiono. Naujose erdvėse – šeši 200 metrų ilgio ir aštuoni 60 m bėgimo takai, šuolių, rutulio stūmimo bei tolimųjų metimų (ieties ir disko) treniruočių sektoriai.
Kauno marių pakrantėje, vadinamojoje Neptūno įlankoje, pabaigos link artėja „Bangpūčio“ mokyklos buriavimo bazės statyba.
