Pirmadienis, 2 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Lietuviai vengia plastiko pakuočių, tačiau energijos netaupo

www.alkas.lt
2025-01-21 15:15:00
0
Elektra, šviestuvai | pexels.com nuotr.

Elektra, šviestuvai | pexels.com nuotr.

Per metus mūsų šalies gyventojai pradėjo aktyviau rūpintis aplinka. Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje labiausiai išaugo visuomenės dalis, kuri stengiasi naudoti mažiau plastiko. Padaugėjo ir tų, kurie, rinkdamiesi maisto produktus, ypatingą dėmesį skiria jų sudėčiai ir kilmei. Tačiau sumažėjo gyventojų, kurie mažina elektros, kuro bei kitų išteklių suvartojimą.

Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige” užsakymu „NielsenIQ” atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Mūsų šalies žmonės buvo paklausti, kaip jie prisideda prie aplinkos saugojimo ir jos tausojimo.

Tyrimo duomenys rodo, kad labiausiai Lietuvoje paplitęs atliekų rūšiavimas. Tačiau pastebėtina, kad taip besielgiančių žmonių Lietuvoje padaugėjo nežymiai. Skaičiai rodo, kad 2023 metais šiukšles rūšiavo 73 proc. mūsų šalies gyventojų ir per metus ši visuomenės dalis padidėjo iki 76 procentų.

„Vis didesnė dalis Lietuvos gyventojų supranta, kad tausoti aplinką ir atsisakyti jai žalingų veiksmų reikia ne ateityje, o dabar. Tyrimo rezultatai rodo, kad aplinkai draugiški pasirinkimai jau tapo didelės mūsų visuomenės dalies įprasta kasdienybe. Visuomenė jau supranta, kad niekas kitas nepasirūpins gamtos ir aplinkos, kurioje gyvename, išsaugojimu”, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Tyrimo duomenimis, pakuočių ir plastiko mažinimo aktualumas per metus Lietuvoje išaugo labiausiai. Skaičiai rodo, kad 39 proc. gyventojų skiria dėmesį mažesniam plastiko ir pakuočių naudojimui. 2023 metais kiek mažiau nei trečdalis mūsų šalies žmonių savo kasdieniame gyvenime stengėsi vengti plastiko gausos ir rinktis daugkartines, tvaresnes pakuotes ar kitus daiktus.

„Matome, kad per metus šioje srityje įvyko ryškiausias pokytis, besirūpinančių mažesniu plastiko kiekio naudojimu kasdienybėje skaičius išaugo labiausiai. Tiek verslas, tiek kiekvienas asmeniškai galime prisidėti prie saugesnės ir sveikesnės aplinkos kūrimo. Mažindami plastiko vartojimą kasdienybėje, žmonės ne tik prisideda prie aplinkos apsaugos, bet ir skatina atsakingesnį vartojimą bei tvaresnes alternatyvas. Tai apima daugkartinio naudojimo produktų pasirinkimą, biologiškai skaidomas pakuotes ar ekologiškus sprendimus.

Suvokimas apie plastiko vartojimo mažinimo reikšmę mūsų žmones lydi kasdien – nuo daugkartinių kavos puodelių ir maišelių iki daugkartinių talpų asmens higienos priemonėms. Tikėtina, kad visuomenę gyventi tvariau motyvuoja ne tik rūpestis aplinka, bet ir galimybė sutaupyti”, – kalba V. Katilienė.

Draudimo bendrovės atstovė pastebi, kad būsto remontui po draudžiamųjų įvykių gyventojai taip pat noriai renkasi tvarius sprendimus. „Sienų taisymui naudojama regeneruota mediena, lakiųjų organinių junginių neišskiriantys dažai, natūralus ir perdirbtas tinkas, tvarios gipso kartono alternatyvos – bambuko ir kamštienos sienų plokštės, tvarios stogo dangos ir ekologiškos izoliacinės medžiagos. Atliekant remonto darbus naudojamas stiklo puoštu armuotas betonas ir perdirbtas stiklas. Tai jau ne vienkartiniai žmonių pasirinkimai, o vis ryškesnė tendencija“, – pasakoja draudikė.

Pasak V. Katilienės, vis didesnė dalis žmonių, po draudžiamojo įvykio gyvenamosiose patalpose rinkdamiesi remonto darbus, palankiai vertina ekologiškų medžiagų naudojimą, metodus, kurie sumažina poveikį aplinkai, ir energijos vartojimo efektyvumą didinančius sprendimus.

Kasdienybėje – vis daugiau tvarių pasirinkimų

Apklausos duomenys rodo, kad pastaraisiais metais pastebimai – nuo 14 iki 22 proc. – išaugo visuomenės dalis, kuri pirmenybę teikia neperdirbtam, nefasuotam arba vietoje užaugintam maistui.

„Toks pasirinkimas, tikėtina, yra grįstas ne tik tvarumo, bet ir sveikesnės gyvensenos motyvais. Skaičiai rodo, kad vis didesnei daliai Lietuvos žmonių rūpi, kokios sudėties, kaip pagamintus ir supakuotus produktus jie renkasi savo kasdieniam stalui“, – sako draudimo bendrovės atstovė.

Dar vienas svarbus tvarumo įprotis – išmetamo maisto kiekio mažinimas. Tyrimo duomenimis, mūsų šalies gyventojai tokiam tvariam elgesiui taip pat skiria daugiau dėmesio nei 2023 metais. Lietuvoje 38 proc. apklaustųjų atsakė, kad stengiasi išmesti mažiau maisto, kai prieš pora metų maistą tausojančių žmonių skaičius mūsų šalyje siekė 34 procentus.

„Šis procentinis pokytis per vienerius metus aiškiai parodo, kad sąmoningas ir atsakingas maisto vartojimas yra ne tik rūpestis aplinka, bet ir pagarba visiems, kurie jį augina, gamina, parduoda. Tvarumo, atsakingo vartojimo įpročiai pirmiausia formuojasi namuose. Dauguma pamename savo senelių, tėvų namus, kur nebuvo švaistomas maistas, o daiktai taisomi, užuot juos išmetus. Šie įpročiai tampa pamatinėmis vertybėmis, kurios mūsų visuomenėje yra perduodamos iš kartos į kartą”, – kalba V. Katilienė.

Draudikė atkreipia dėmesį, kad vis daugiau žmonių Lietuvoje renkasi ir tvarias transporto priemones. Skaičiai rodo, kad ši visuomenės dalis per metus išaugo nuo 14 iki 18 procentų. „Didėja automobilių hibridiniais varikliais ir elektromobilių skaičius Lietuvos gatvėse. Be to, didmiesčiuose žmonės vis aktyviau renkasi automobilio alternatyvas: persėda į viešąjį transportą, naudojasi pavėžėjų paslaugomis, elektriniais paspirtukais bei dviračiais, naudojasi automobilių dalijimosi platformomis. Toks žmonių elgesys prisideda prie taršos mažinimo“, – tvirtina draudimo bendrovės atstovė.

Daugiau nei trečdalis visuomenės narių renkasi įsigyti ne naujus, o panaudotus daiktus. Pastebėtina, kad taip elgiasi 29 proc. Lietuvos vyrų ir 40 proc. mūsų šalies moterų.

Elektros ir kuro taupymas nėra prioritetas

Tyrimo duomenys rodo, kad per metus labiausiai sumažėjo žmonių, kurie stengiasi taupiau naudoti energijos išteklius. 2024 m. 29 proc. respondentų atsakė mažinantys elektros, dujų ir kitų išteklių vartojimą, kai 2023 metais taip elgėsi net 37 proc. mūsų šalies visuomenės narių.

Pasak draudimo bendrovės atstovės, šį augimą, tikėtina, lėmė besikeičiančios elektros, kuro ir kitų išteklių kainos.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvoje daugėja automobilių plastiko atliekų
  2. Panevėžio renginiuose nebeliks vienkartinių plastiko indų
  3. „Žalios Lietuvos“ pokalbiuose – apie plastiko gaminių ir išmetamo maisto mažinimo kiekį
  4. Lietuviai savo automobilius plauna dažniau bei Baltijos šalių kaimynai
  5. Kaip ateityje mažinsime plastiko naudojimą – sumanymus pasiūlo vaikai
  6. Lietuviai atšvaitus ne itin mėgsta
  7. Baltijos šalyse ekologiškai atsakingiausi – lietuviai
  8. Tyrimas: į atšvaitus lietuviai žiūri atsainiai
  9. Paslaugiausi vairuotojai – estai, lietuviai padėti sustoja retai
  10. Lietuviai – didžiausi keliautojai Baltijos šalyse
  11. Lietuviai elektros veltui nešvaisto
  12. Įvykus eismo nelaimei, pirmiausia skambinama antrajai pusei
  13. Pastarieji metai pakeitė judėjimo įpročius
  14. Po eismo įvykio – skambutis antrai pusei
  15. Daugėja žmonių, kuriems nerūpi namų saugumas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Erkinio encefalito pavojai ir atmintinė | „Tamro Baltics“ nuotr.
Gamta ir žmogus

Erkių laikas įsibėgėjo: žinovai pataria, kaip apsaugoti save ir artimuosius

2025 06 02
Ukrainos dronų ataka Rusijos gilumoje | Alkas.lt koliažas
Ukrainos balsas

Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos

2025 06 01
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 12 10:45
Ukrainos balsas

Rusiškos „derybos“: reikalavimas pasiduoti

2025 06 01
Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais | lzs.lt nuotr.
Etninė kultūra

Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais

2025 06 01
Saulės elektrinė | statybunaujienos.lt nuotr.
Energetika

Saulės elektrinių bumas Lietuvoje neslopsta – ar sugebėsime sutvarkyti jų atliekas?

2025 06 01
Bernadetos gobelenas | valdovurumai.lt nuotr.
Kultūra

Restauruotas karališkas gobelenas pristatomas lankytojams

2025 06 01
LNM
Architektūra

Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?

2025 06 01
Sūduviai
Etninė kultūra

Sūduvos vardo susigrąžinimas: diskusija dėl istorinės tapatybės ir teisinio įtvirtinimo

2025 05 31

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Net jeigu taip - apie Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?
  • Kas toliau? - apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Tam mokestį naudotų? apie R. Šimaitis. 230–276 mln. eurų kasmet –nedirbantiems užsieniečiams, o lietuviams NT mokestis po kaklu?
  • +++ apie Z. Vaišvila. Kur mus vedate?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Erkių laikas įsibėgėjo: žinovai pataria, kaip apsaugoti save ir artimuosius
  • Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos
  • Rusiškos „derybos“: reikalavimas pasiduoti
  • Kai televizorius tampa kibernetinių atakų taikiniu

Kiti Straipsniai

Audra, namas

Draudikai ragina pasiruošti vasaros netikėtumams

2025 05 31
Automobilis

Laiku nesutvarkytas automobilio stiklas gali lemti nemažus nuostolius

2025 05 31
Saulės elektrinė | enmin.lrv.lt nuotr.

Saulės elektrinėms įsirengti – dar 9 mln. eurų paramos

2025 05 30
Darbo atmosfera | unsplash.com nuotr.

Vis daugiau pradedančiųjų verslininkų renkasi regionus

2025 05 28
Akiniai

Sulaužyti akiniai: kokiais atvejais padeda draudimas

2025 05 25
Paspirtukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kodėl paspirtukininkams į šalmus nereikėtų numoti ranka

2025 05 25
Avarija

Kai nedidelė avarija paralyžiuoja miestą: ką žinoti vairuotojams?

2025 05 25
Briedis

Laukiniai gyvūnai miesto gatvėse – kas atlygins padarytą žalą?

2025 05 24
Aplinkosaugininkai primena oro balionų ir dangaus žibintų žalą aplinkai: kodėl verta jų atsisakyti | am.lrv.lt nuotr.

Aplinkosaugininkai primena oro balionų ir dangaus žibintų žalą aplinkai: kodėl verta jų atsisakyti

2025 05 23
Saulės elektrinė | enmin.lrv.lt nuotr.

Elektrą gaminančių vartotojų skaičius jau pasiekė 140 tūkst.

2025 05 20

Skaitytojų nuomonės:

  • Net jeigu taip - apie Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?
  • Kas toliau? - apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Tam mokestį naudotų? apie R. Šimaitis. 230–276 mln. eurų kasmet –nedirbantiems užsieniečiams, o lietuviams NT mokestis po kaklu?
  • +++ apie Z. Vaišvila. Kur mus vedate?
  • +++ apie Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Lėktuvas

2025 m. keliautojų skaičius ir toliau augs

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai