Keturiasdešimt devynių butų namo susirinkimas rūsio patalpoje. Darbotvarkėje septyni punktai, bet iki penktojo taip ir neprieina: visą laiką suvalgo antrasis – laiptinės tvarkymas.
Balsai pasiskirsto taip pat, kaip pernai ir užpernai. Vieni sako, kad mokėti nereikia, nes galima susitarti tarpusavyje. Kiti primena, kad taip jau buvo bandyta tris kartus.
Pirmininkas tą vakarą pasakė sakinį, kurį vėliau kartojo dar ne kartą: mes nesiginčijame dėl švaros, mes ginčijamės dėl to, kas turi ją prižiūrėti.
Kaip atrodo susitarimas „patys“
Grafikas buvo sudarytas sąžiningai. Kiekvienas aukštas savaitę, sąrašas prie skelbimų lentos, viskas suprantama.
Pirmą mėnesį veikė. Antrą — jau su spragomis. Trečią pasirodė pirmoji raštelė, kad kaimynė gulėjo ligoninėje ir tvarkyti negalėjo, o kitas aukštas dėl to nusprendė irgi praleisti savo eilę.
Iki metų pabaigos realiai tvarkė keturios šeimos iš keturiasdešimt devynių. Būtent tos, kurioms sunkiausia buvo pasakyti „ne”.
Kas pasikeitė po sutarties
Tai, ką bendrija galiausiai pasirinko – profesionalios valymo paslaugos pagal fiksuotą grafiką — pirmininkui davė dalyką, kurio jis nesitikėjo: dingo pati tema. Iš darbotvarkės, iš pokalbių kieme ir iš žinučių grupėje.
„Aš maniau, kad perkame švarą. Pasirodo, nusipirkome ramybę per susirinkimus“, – sako jis dabar.
Mokestis pasiskirstė visiems butams po kelis eurus. Anksčiau tuos pačius kelis eurus vertės darbą darė keturios šeimos nemokamai, tik apie tai niekas nesuskaičiuodavo garsiai.
Skaičiai, kurių niekas nesudėdavo
Penkių aukštų laiptinė su keturiasdešimt devyniais butais turi apie keturis šimtus kvadratinių metrų bendrųjų grindų, langus tarpaukštinėse aikštelėse, turėklus ir įėjimo zoną.
Vieną kartą normaliai iššluoti ir išplauti tokią laiptinę užtrunka pusantros ar dvi valandas. Kartą per savaitę tai maždaug aštuonios valandos per mėnesį.
Aštuonios valandos yra visa darbo diena. Klausimas visada buvo tik toks, kieno darbo diena tai yra ir ar ji apmokama.
Kur dažniausiai suklystama renkantis
Pirma klaida — lyginti tik galutinę kainą. Du pasiūlymai gali skirtis trečdaliu vien dėl to, kad viename numatyta valyti kartą per savaitę, o kitame — du kartus.
Antra – nepatikslinti, kas įeina į paslaugą. Langai tarpaukštinėse aikštelėse, rūsio koridoriai, požeminė automobilių aikštelė, lauko teritorija ir žiemą barstomi takai gali būti tiek įskaičiuoti, tiek ne.
Trečia – nepasidomėti įmonės dydžiu. Kelių žmonių įmonė vienam susirgus dingsta iš objekto savaitei. Didesnėje komandoje pavaduojama tą pačią dieną.
Ketvirta – nesutarti dėl kokybės kontrolės. Jeigu niekas iš tiekėjo pusės objekto nelanko, kokybę tikrina tik gyventojų skundai, o tai vėliausias įmanomas signalas.
Ką verta patikslinti raštu
Pirmininkai, praėję kelis rangovus, paprastai turi savo sąrašą.
Koks periodiškumas kiekvienai zonai atskirai. Kas atsiveža priemones ir įrangą. Ar reikalinga prieiga prie elektros ir vandens. Kas vyksta, jeigu darbuotojas neatvyko. Kas yra atsakingas vadybininkas ir kaip su juo susisiekti. Ar po darbų pateikiama fotofiksacija.
Šeši punktai, kurie telpa į vieną puslapį ir panaikina beveik visus vėlesnius nesutarimus.
Ko sutartis neišsprendžia
Jeigu name yra keli butai, kurių gyventojai sistemingai palieka šiukšles koridoriuje, jokia sutartis to nepakeis. Valytojas tai sutvarkys, bet kitą dieną istorija pasikartos.
Jeigu laiptinė nedažyta dvidešimt metų, ji ir po plovimo atrodys nedažyta dvidešimt metų. Švara nėra remontas.
Ir jeigu bendrijoje nėra žmogaus, kuris skaito sutartį ir reaguoja į nukrypimus, kokybė ims slysti maždaug po pusmečio. Ne dėl blogos valios – tiesiog niekas nestebi.
Kaip tas namas atrodo dabar
Praėjo treji metai. Laiptinė valoma pagal grafiką, susirinkimuose ši tema nebekyla.
Įdomiausia detalė: keturios šeimos, kurios anksčiau tvarkydavo už visus, nustojo jaustis išnaudojamos, o dalis anksčiau nesutikusių mokėti dabar sako, kad reikėjo taip padaryti anksčiau.
„Ginčas buvo ne dėl pinigų. Jis buvo dėl teisingumo. Sutartis tiesiog padarė visus lygius“, – apibendrina pirmininkas.
Žiema, kuri viską patikrina
Yra vienas metų laikas, kuris parodo, ar sutartis reali. Tai gruodis ir sausis.
Vasarą laiptinė lieka švari beveik savaime. Žiemą į ją kasdien įnešama druska, smėlis ir tirpstantis sniegas, o grindys ties įėjimu tampa nešvarios per porą valandų.
Būtent todėl žiemos periodiškumas sutartyje derinamas atskirai. Kai kuriuose namuose šaltuoju metu valoma dažniau, o lauko takų barstymas įtraukiamas kaip atskira eilutė su aiškiu laiku – pavyzdžiui, iki septintos ryto, kol žmonės dar neišėjo į darbą.
Sutartys, kuriose šito nėra, pirmą sniegą sutinka telefono skambučiais.
Ką iš to verta pasiimti
Bendruomeninis susitarimas veikia ten, kur darbas trunka valandą ir baigiasi. Ten, kur jis kartojasi kiekvieną savaitę metų metus, savanoriškumas visada susmunka ant tų pačių kelių žmonių.
Todėl klausimas name yra ne „ar mokėti“, o „kas dirbs, kai savanorių nebeliks“. Antrasis atsakymas visada atsiranda – tiesiog kartais per vėlai ir su nuoskauda.
