Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Įtraukiantys miestai. Menas kurti priklausomybę vietai Lietuvos viešosiose erdvėse

Paulina Budrytė, www.alkas.lt
2025-01-14 10:00:00
1
Žaliosios Vilniaus erdvės | „Darnu Group“ nuotr.

Žaliosios Vilniaus erdvės | „Darnu Group“ nuotr.

Įsivaizduokite, kad vaikštinėjate po Vilniaus, Kauno ar net Palangos miesto parką ir stebite kitų parko lankytojų bėgikų, jaunų šeimų ar šunų vedžiotojų šurmulį. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai neįpareigojantis, nerūpestingas reginys.

Tačiau po šia atsipalaidavimo skraiste atsakingiems Lietuvos miestų rengėjams ir politikos formuotojams tyliai kunkuliuoja daugybė klausimų: kaip saugiai čia jaučiasi žmonės? Ar ši žalioji erdvė prieinama visiems ir ar ji skatina teigiamą visų bendruomenės narių bendravimą?

Pasirodo, miesto erdvės gali būti puikūs veidrodžiai, atspindintys ne tik fizinį miesto išplanavimą, bet ir socialines vertybes bei gyventojų patiriamą įtraukties ar atskirties jausmą.

Miestų dizainas – subtilus menas

Lietuvoje viešųjų erdvių dizainas ir prieinamumas yra labai svarbus veiksnys, lemiantis, kaip žmonės jaučiasi susiję su savo miestu ir vieni su kitais.

Pavyzdžiui, Vilniuje miesto rengėjai daug nuveikė derindami istorinius ir naujoviškus bruožus, kurdami atvirumo dvasią įkūnijančius parkus, aikštes ir dviračių takus.

Šiose erdvėse ne tik įrengiamos poilsio vietos, bet ir subtiliai skatinama įtrauktis, kad žmonės jaustųsi priklausantys kitiems. Tačiau miestų dizainas yra subtilus menas, ir tai, kas vienam žmogui atrodo atvira, kitam gali atrodyti bauginančiai.

Pavyzdžiui, didelė, išsiplėtusi aikštė gali atrodyti išlaisvinanti jaunimui, ieškančiam vietos pasilinksminti, bet gali būti neįveikiama vyresnio amžiaus gyventojams, ieškantiems ramesnės vietos pasislėpti nuo vasaros karščio bangos.

Daugelyje Lietuvos miestų sąmoningai stengiamasi į miesto rengimą įtraukti įvairių bendruomenių grupių nuomonę.

Rengėjai vis labiau supranta, kad nepakanka vien tik turėti viešąsias erdves – šios erdvės turi atspindėti įvairių grupių poreikius. Miestų viešųjų erdvių planavimą grindžiant įtraukumo principais, miestai gali reikšmingai prisidėti puoselėjant vietos bendruomenes.

Šie rengimo būdai taip pat turi paskatinti ir vietos bendruomenių spontaniškumą – nedidelę bendruomenės šventę ar mainų turgelį.

Tokiu būdu patys gyventojai kuria savo miestą, o savivaldybei ir žinovams belieka truputį atsitraukti ir leisti bendruomenei kurti, augti, žaisti, tačiau jie turi užtikrinti tokių erdvių pasiekiamumą visiems gyventojams – jauniems ar vyresnio amžiaus, sveikiems kaip ridikai ir tiems kas atsigauna po sunkių ligų ar turi negalių, žvitraus proto genijams ar tiems, kuriems reikia mūsų visų pagalbos ir dėmesio.

Paulina Budrytė | Asmeninė nuotr.
Paulina Budrytė | Asmeninė nuotr.

Saugumą sieja ir su apšvietimu

Svarbu nepamiršti, kad įtrauki miesto erdvė – tai ne tik fizinis dizainas, bet ir tai, kokiai veiklai erdvė kviečia. Parkai su mišrios paskirties vietomis, pavyzdžiui, krepšinio aikštelėmis, šachmatų stalais, piknikų vietomis ir žaidimų aikštelėmis, automatiškai pritrauks platesnę auditoriją nei erdvės, kurios skirtos tik vienai paskirčiai.

Pavyzdžiui, Panevėžyje, atgaivinant didžiuosius parkus ir numatant įvairios paskirties vietas – šeimų zonos, jaunimo zonos, ramybei ir tylai skirtos zonos, buvo siekiama įgalinti gerąjį „savininkiškumo“ jausmą.

Tyrimai rodo, kad jaučiantis viešosios erdvės savininku, yra labiau siekiama ją išsaugoti ir puoselėti.

Visuomenės pavojaus suvokimas taip pat vaidina netikėtą, tačiau labai svarbų vaidmenį, lemiantį, kaip žmonės naudojasi miesto erdvėmis ir kaip jose jaučiasi. Lietuvos miestuose saugumo suvokimas gali labai skirtis priklausomai nuo to, kaip prižiūrimos, apšviestos ir suprojektuotos viešosios erdvės.

Nors paprastai Lietuvos didžiųjų miestų parkai yra laikomi gyvybingomis bendruomenės erdvėmis dienos metu, gyventojai gali jaustis ne tokie saugūs, jei teritorija prastai apšviesta arba nėra aiškiai matomų takų tamsiuoju paros metu.

Todėl sistemingai rūpinantis, kad viešosios erdvės jaustųsi saugios, įgalina gyventojus šiomis erdvėmis mėgautis ir tuomet kai jose nėra daug lankytojų, prastu oru ir net po saulės laidos.

Atviros erdvės – labai svarbu

Kitas veiksnys, kuriantis visuomenės rizikos suvokimą, yra viešųjų erdvių išdėstymas, skatinantis matomumą ir natūralią priežiūrą. Pavyzdžiui, didieji miestai turi tokias erdves kaip Gedimino pr. Vilniuje, Laisvės al. Kaune, miestų centrų aikštės, kurios pasižymi atviru išplanavimu sudarančiu galimybę žmonėms aiškiai matyti visą erdvę.

Tokiose erdvėse yra mažai paslėptų kampų ir šešėlinių vietų, kurios gali priversti praeivius jaustis nejaukiai ir skatina erdvę vertinti kaip pavojingą.

Todėl žinovai, teikdami pirmenybę matomumui viešųjų erdvių dizaine, padeda mažinti nusikaltimų baimę ir skatina spontanišką socialinį bendravimą. Kai žmonės jaučia saugumą, jie labiau linkę lankytis ir būti toje erdvėje, bendrauti su kitais ar tiesiog pajusti tos vietos bendruomenės dalimi.

Galiausiai, Lietuvos miestų urbanistinės erdvės – tai daugiau nei tik visuomenės apgyvendinimas; jos sukuria priklausomybės vietai jausmą.

Sąmoningai projektuodami teritorijas, kviečiančias įvairias grupes sugyventi ir bendrauti, Lietuvos miestai kuria aplinką, kurioje visi jaučiasi atviri, prieinami ir svetingi.

Nuo atsitiktinio pasivaikščiotojo Vilniaus Vingio parke iki atsidavusio sporto mėgėjo Kauno Nemuno saloje – kiekvienas žmogus gali rasti savo vietą Lietuvos miestovaizdyje.

Ši kelionė į įtraukias miesto erdves primena mums, kad, be plytų ir suoliukų, miestai kuriami remiantis ryšiais, kuriuos puoselėjame, ir gyvenimais, kuriuos paliečiame vietose, kuriomis dalijamės.

Projektas „Visuomenės rizikų suvokimo žemėlapio sudarymas darniam miestų planavimui“ vykdomas 2022 m. lapkričio 3 d. – 2024 m. spalio 31 d. laikotarpiu. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. P-PD-22-092.

Autorė yra KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto podoktorantūros stažuotoja

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Juodkrantės kurorto dienos 2021: kai gamta ir menas susijungia
  2. Kviečia paroda „Liudas Truikys Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“
  3. Išmatuotas didžiausių Lietuvos miestų švaros indeksas
  4. Tremtinių konferencijoje – neužmiršti Lietuvos istorijos puslapiai
  5. Gabiausi Lietuvos vaikai mokysis pas geriausius šalies dėstytojus
  6. T. Kazakevičiaus fotografijų parodoje – užmarštin grimztantys Lietuvos vaizdai
  7. Kviečiama siūlyti, kokie simboliai įkūnija 8 Lietuvos miestus 
  8. Apie lietuvių kalbos mokymąsi didžiuosiuose Lietuvos miestuose
  9. „Nepatogus kinas“ užsibrėžęs pasiekti kiekvieną Lietuvos gyventoją (video)
  10. Pirmąkart geriausios idėjos Lietuvos miestams išrinktos ant Stalo kalno!
  11. „Vilniaus lapai“: rudenišką sostinę nušvies Lietuvos ir pasaulio literatūros žvaigždės
  12. Savivaldybės kviečiamos siūlyti miestus ketinančius tapti Lietuvos kultūros sostinėmis
  13. Laikrodis – skirtas mylimam Lietuvos miestui, miesteliui, kaimeliui ar svarbiai vietovei
  14. Lietuvos nacionalinei kultūros ir meno premijai pasiūlyti daugiau kaip 30 kūrėjų
  15. Atrinkta 12 nusipelniusių kūrėjų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijai gauti

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Rimgaudas says:
    6 mėnesiai ago

    Puiku, nes šito labai reikia identiteto pagal gentis (aukštaičiai, žemaičiai, dzūkai) kiekvienam Lietuvos kampui nustatymui. To svarba išaiškinta 2 – jų dalių knygos (ofsetas + e-formatas) “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023, gruodis) e- formato dalies su USB raktu (kišenėlė antro viršelio vidaus pusėje) turinyje. Lietuvai norint išlikti tautine valstybe, įdėtas ten grafikas rodantis, kiek kokia gentis raktines pozicijas Lietuvos valstybės valdyme turi užimti kas 1.500 metų periodais. Valdyti šalį, suprantama, ji turi kitų dviejų genčių iškilesnių žmonių padedami. Dabar e – formate yra paskaičiuota, jog raktinėse Lietuvos valdymo pozicijose turi stovėti žemaičiai, neapsieinantys, aišku, be kitų dviejų genčių, dzūkų irgi aukštaičių iškilesnių žmonių paramos. Sėkmės, žemaičiai!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Istorinio Lietuvos partizanų pasiuntinių į Vakarus susitikimo vieta – restoranas „Berns“, Berzelii park, Stokholmas
Kultūra

Ar žinote, kur Švedijoje slypi Lietuvos istorijos pėdsakai?

2025 07 11
Abiturientai
Lietuvoje

Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas

2025 07 11
Žvejyba
Lietuvoje

Svarbūs pokyčiai žvejybos sektoriuje: atnaujintas Žuvininkystės įstatymas

2025 07 11
Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: pilietinio pasipriešinimo mokymai turi būti prieinamesni

2025 07 10
Andrius Vyšniauskas
Lietuvoje

Buvęs Seimo narys A. Vyšniauskas pripažintas kaltu dėl korupcinių nusikaltimų

2025 07 10
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Liberalai jau 7-ą kartą į frakciją kviečią G. Palucką

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • LNM Istorijų namuose – šeimų savaitgalis: nuo karūnų gaminimo užsiėmimų iki dvaro šokių
  • Ar žinote, kur Švedijoje slypi Lietuvos istorijos pėdsakai?
  • Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas
  • Svarbūs pokyčiai žvejybos sektoriuje: atnaujintas Žuvininkystės įstatymas

Kiti Straipsniai

LNM Istorijų namuose – šeimų savaitgalis: nuo karūnų gaminimo užsiėmimų iki dvaro šokių

LNM Istorijų namuose – šeimų savaitgalis: nuo karūnų gaminimo užsiėmimų iki dvaro šokių

2025 07 11
Istorinio Lietuvos partizanų pasiuntinių į Vakarus susitikimo vieta – restoranas „Berns“, Berzelii park, Stokholmas

Ar žinote, kur Švedijoje slypi Lietuvos istorijos pėdsakai?

2025 07 11
Abiturientai

Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas

2025 07 11
Žvejyba

Svarbūs pokyčiai žvejybos sektoriuje: atnaujintas Žuvininkystės įstatymas

2025 07 11
Liepą Kintų muzikos šventėje – Čiurlionis ir jo įkvėptieji

Liepą Kintų muzikos šventėje – Čiurlionis ir jo įkvėptieji

2025 07 10
Vaikų stovykla „Senieji amatai tautosakoje“

Vaikų stovykla „Senieji amatai tautosakoje“: kai amatai ir pasakos tampa patirtimi

2025 07 10
Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę

Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę

2025 07 10
Simpoziume menininkai kurs iš akmens masės. Kartanas | arspanevezys.lt nuotr.

Panevėžio tarptautiniame keramikos simpoziume – 6 šalių menininkai

2025 07 10
Parkas Klaipėdoje

Klaipėdoje kuriama nauja žalioji erdvė

2025 07 09
Karštis | vdi.lt nuotr.

Karštis ir sveikata: kaip apsisaugoti karštomis vasaros dienomis?

2025 07 09

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kaip elgtis apsipirkus maisto prekių parduotuvėje?

Siekiant įvertinti ir suvaldyti kainų augimą steigiama Maisto taryba

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai