Ketvirtadienis, 17 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

2025-ųjų metų Lietuvos kultūros sostinė Druskininkai stebins atidarymo iškilmėmis

www.alkas.lt
2025-01-09 09:00:00
710
PERŽIŪROS
0
Sadeko Berabaho (Sadeck Berrabah) choreografija | druskininkukc.lt nuotr.

Sadeko Berabaho (Sadeck Berrabah) choreografija | druskininkukc.lt nuotr.

Sausio 11 d. Druskininkuose, vyks 2025-ųjų metų Lietuvos kultūros sostinės renginių atidarymo iškilmės.

Ką bendro turi 2024-ųjų Paryžiaus olimpinės žaidynės, „Grammy“ apdovanojimai, Krisas Braunas (Chris Brown), Shakira, „The Black Eyed Peas“ ir Druskininkai?

Tai pasaulinio garso prancūzų choreografas Sadeckas Berabahas (Berrabah), kūręs choreografiją tiek šiems žymiems atlikėjams, tiek prestižiniams renginiams. Jis atvyksta į Druskininkus ir šį kartą kurs 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės Druskininkų atidarymo renginiui „Didysis Čiurlys“, vyksiančiam sausio 11-ąją.

Sadecko Berrabah meistriškumą atskleidžia jo įspūdingi darbai – jis kūrė choreografiją pasaulinio garso atlikėjams Šakira (Shakira), K. Braunui, „The Black Eyed Peas“, „Grammy“ apdovanojimams, garbingiems Prancūzijos muzikos apdovanojimams „Victoires de la Musique“ ir daugybei kitų grandiozinių pasaulinių renginių.

Sadeckas kūrė choreografiją ir Paryžiaus olimpinių žaidynių renginiams, kurie sužavėjo pasaulį tiksliu, geometriškai įkvėptu šokio stiliumi.

Apie tai, kas laukia druskininkiečių ir miesto svečių, kalbamasi su atidarymo renginio režisieriumi Aurimu Kamantausku, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovu, neseniai įtrauktu į šimto įtakingiausių asmenybių pasaulio renginių industrijoje sąrašą.

Aurimas neslepia ambicijų ir žada įspūdingiausią iki šiol kultūros sostinės atidarymo renginį.

Sadeko Berabaho (Sadeck Berrabah) choreografija | N. Couturier nuotr.
Sadeko Berabaho (Sadeck Berrabah) choreografija | N. Couturier nuotr.

– Atidarymo renginys – savotiška įžanga į visų metų kultūros sostinės renginių ciklą. Ką Druskininkai nori pasakyti pirmiausiai?

– Druskininkai – tai daugiau nei miestas. Jie užaugino daugybę įdomių žmonių, pasklidusių po visą pasaulį, kuriuos vadiname „Čiurlionio paliestais“. Atidarymo renginiui suburta daug kūrybingų druskininkiečių ir tai puikiai perteikia šią kultūros sostinės temą.

Manau, kad druskininkiečiai turėtų didžiuotis, kad gyvena mieste, kuris padarė neabejotinai didžiausią įtaką Čiurlionio kūrybos formavimuisi.

Čia slypi didžiulis įkvėpimo lopšys, ir jeigu Čiurlionis jo pasisėmė, tai kiekvienas, būdamas imlus, gali jo taip pat pasisemti. Kokiomis formomis tas įkvėpimas pavirsta kiekvieno mūsų asmeniniame gyvenime – tai jau kiekvieno individualiai rašoma istorija.

Druskininkai taip pat pasižymi labai stipriu bendruomeniniu ryšiu, todėl visus, kas atvyks į Druskininkus, kviečiu tą ryšį atrasti ir jį priimti.

– Prie kultūros sostinės atidarymo renginio dirba daug talentingų druskininkiečių, pvz. muziką jam kuria iš Druskininkų kilęs elektroninės muzikos kūrėjas Liudas Lazauskas-Roe Deers. Kokie įspūdžiai dirbant kartu su jais?

– Esame susitelkę ir dirbame vieningai. Jaučiu, kad juos persmelkia ambicijos genas, o žodis „ambicija“ neturėtų skambėti kaip labai sudėtingas ar iššaukiantis. Jis apima labai daug, o taip pat ir mėgavimąsi tuo ką darai, savo miesto ir savo šaknų mylėjimą.

Druskininkai yra labai ambicingas miestas ir turi užmojus sukurti pačią stipriausią ir ryškiausią Lietuvos kultūros sostinę, kuri bus pavyzdžiu ateities kultūros sostinių projektams.

Aš pats esu ambicingas žmogus ir ieškau tokių pačių bendrakeleivių, kurie renkasi sudėtingiausią kelią, o jo paieškose gali sukurti labai įdomių, naujų kūrybos darinių.

Tai yra ne šiaip renginys, tai karjeros renginys. Dėl to visi, kas dirba prie jo, stengiasi sudėti viską, ką šiai dienai turi geriausio, savo geriausias versijas. Parodyti, kiek juos užaugino Druskininkai ir kiek jie patys užaugo.

Sadeko Berabaho (Sadeck Berrabah) choreografija | N. Couturier nuotr.
Sadeko Berabaho (Sadeck Berrabah) choreografija | N. Couturier nuotr.

– Jūsų kuriamų renginių vizitine kortele yra tapęs „Wow“ poveikis. Kokiais netikėtais rakursais žadate išpildyti žiūrovų lūkesčius ir juos nustebinti?

– Turime išskirtinę galimybę dirbti su kviestine žvaigžde Sadecku Berabahu. Vien tai leis sukurti ne vieną įspūdingą „Wow“ poveikį: laukia masinis choreografinis pasirodymas – 122 lietuvių šokėjai, per kurių rankas Sadeckas poetine šokio kalba perteiks užkoduotas simbolines žinutes žiūrovams.

Druskininkų kultūros sostinės renginiai turi keturių stichijų – gamtos, oro, vandens ir saulės – leitmotyvą, šioms stichijoms „Wow“ poveikiai kuriami ir atidarymo renginyje. Bus daug įspūdingų potyrių, daug adrenalino, tačiau nesinori visko atskleisti – kviečiu atvykti sausio 11-ąją ir patirti tai patiems.

– Nuo choreografijų Šakirai, K. Braunui ir Paryžiaus olimpinėms žaidynėms iki Druskininkų kultūros sostinės atidarymo renginio… Kas labiausiai sudomino Sadecką Berrabah šiame projekte ir kaip pavyko prikalbinti jame dalyvauti tokio masto žvaigždę?

– Neslėpsiu, kad pastaruosius metus mane lydi pergalių kelias, atvėręs duris į pasaulinę sceną. Po pirmo apdovanojimo Taline sekė Europos renginių rengėjų auksas Slovėnijoje, platininis pasaulio renginių rengėjų apdovanojimas ir kvietimas tapti tarptautinio agentūrų tinklo „27Names“ nariu.

Neatsitiktinai esu įtrauktas ir į įtakingiausių pasaulyje renginių industrijos atstovų Top 100-uką, o tai atveria naujas duris ir naujas galimybes.

Kalbant apie tai, kas sudomino Sadecką Berrabah, išskirčiau du raktinius žodžius. Tai Druskininkai ir muzika. Kodėl Druskininkai? Tai labai išskirtinis miestas, kuris skiriasi nuo miestų-sostinių.

Kalbant apie muziką, atidarymo renginio „Didysis Čiurlys“ kompozitoriai yra du, ir abu jie druskininkiečiai. Tai Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir Liudas Lazauskas–Roe Deers. Jau klausantis pirmųjų kompozicijos variantų, Sadecką sužavėjo unikali elektroninės ir klasikinės muzikos simbiozė.

– Sadecko Berabaho kūriniuose kūno linijos yra tarsi geometrinės formos, taškai, kvadratai, tam tikra prasme tai galime pavadinti piešimo poezija šokyje. Žinant tai, kad pats Berrabahas turi aistringą meilę piešimui, ar čia mes matome tam tikras paraleles jo ir Čiurlionio kūrybos kelyje?

– Tikrai taip. Galiu tik paantrinti ir papildyti, kad apskritai Čiurlionis yra vienas didžiųjų simbolistų ir kartu turbūt vienas paslaptingiausių kūrėjų, nepažintų iki galo. Visas renginys bus persmelktas simbolių, o pats Sadeckas šiuos simbolius užkoduos savo choreografijoje.

Sadeko Berabaho (Sadeck Berrabah) | N. Couturier nuotr.
Sadeko Berabaho (Sadeck Berrabah) | N. Couturier nuotr.

– Po atidarymo renginio Druskininkuose vyks daugybė kitų kultūros sostinės ciklo renginių. Kokia, jūsų nuomone, yra didžiausia kultūros sostinių formato vertė?

– Pagrindinė vertė yra santykių evoliucijoje. Kultūros sostinė yra puiki terpė ir platforma tiems santykiams atrasti, jungtis ir stiprinti.

Labai svarbu, kad žmonės būtų smalsūs, aktyvūs ir atviri. Kuo labiau atviras ir aktyvus būsi, tuo daugiau duosi ir kartu tuo daugiau gausi. Gana plačiai apibūdinau, bet kiekvienas gali sau tą pritaikyti – visi kultūros sostinės veiklose suras sau svarbų turinį.

Labai svarbu kultūros sostinės atneštą dvasią kiek įmanoma ilgiau išlaikyti savame mieste. Kaunui Europos kultūros sostinės projektas suteikė postūmį naujiems ilgalaikiams renginiams ir sumanymams. Linkiu Druskininkams iš kultūros sostinės metų pasisemti kuo daugiau ilgalaikių projektų, tvarių santykių bei aktyviai juos puoselėti.

Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginį Druskininkuose 2025 m. sausio 11 d. 19.30 val. tiesiogiai transliuos LRT televizija.

Straipsnį parengė Juozas Kazlauskas

Projektą iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija

Žinių partneris LRT

Rėmėjas „Eglės“ sanatorija

Generalinis rėmėjas Druskininkų vandens parkas

Rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Drusta“, Rotary klubas „Sūrutis“, UAB „Malonės turtas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis „Simpatija“, UAB „Stikloporas“, restoranas „Sicilia“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Išrinktos 2023, 2024 ir 2025 metų Lietuvos kultūros sostinės
  2. Skelbiamos 2026, 2027 ir 2028 metų Lietuvos kultūros sostinių varžytuvės
  3. Geriausiems 2020 metų kultūros centrams – Kultūros ministerijos apdovanojimai
  4. Įteiktos 2022 metų Kultūros ministerijos premijos
  5. Druskininkai pagerbė miestui nusipelniusius žmones
  6. Kultūros ministerija laukia siūlymų 2024 metų premijoms
  7. Lietuvos startuolių ateitis: kas laukia po kelerių metų?
  8. Atnaujinta Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno apdovanojimų komisija
  9. Lietuvos kultūra Prancūzijoje – galimybė kurti ilgalaikius ryšius ir stiprinti mūsų kultūros lauką
  10. Apdovanoti geriausi LNOBT Metų solistai
  11. Išrinkti aktyviausi metų savanoriai ir organizacijos
  12. Išrinktas geriausias metų projektuotojas Tomas Strazdauskas
  13. Knygnešio dieną skelbiamos 2022 metų Kalbos apdovanojimo varžytuvės
  14. Architektas A. Ambrasas apie pirmąjį po 1990 metų Lietuvoje pastatytą muziejų
  15. Atrinkti Vyriausybės kultūros ir meno premijų laimėtojai

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Namų šildymas
Lietuvoje

Siūloma vėl mažinti PVM tarifą šilumos energijai

2026 09 17
Seimas
Lietuvoje

Svarstoma sustiprinti triukšmo prevenciją

2026 09 17
Pinigai
Lietuvoje

Po VERT patikrinimo ESO turės grąžinti 940 tūkst. Eur

2026 09 17
Registrų centras
Lietuvoje

Valstybės kontrolei pavesta atlikti Registrų centro veiklos auditą

2026 09 17
Rūkymas, cigaretės
Lietuvoje

Seimas įpareigojo ant rūkalų gaminių teikti duomenis apie paramą norintiems mesti rūkyti

2026 09 17
Žemės ūkis
Lietuvoje

Ūkininkams – daugiau palengvinimų dėl terminų ir reikalavimų

2026 09 17
Pėsčiųjų ir dviračių takas
Lietuvoje

Per šiuos metus keliuose bus įrengta ir atnaujinta apie 55 km pėsčiųjų ir dviračių takų

2026 09 17
Krašto gynyba
Lietuvoje

Gynybos pirkimų spartinimas negali reikšti silpnesnės kontrolės

2026 09 17
Giedrius Prunskus ir Vilimas Norkūnas 1850 m. Karaliaučiaus litografijos fone
Kalba

Kaune vyks konferencija „Lietuviškai apie lietuvių kalbą“

2026 09 17
Audra, nulaužtas medis
Lietuvoje

Atšaukta valstybės lygio ekstremalioji padėtis

2026 09 16
Krašto apsaugos ministerija
Lietuvoje

Įsigaliojo žalos atlyginimo tvarka gyventojams dėl teisėtai panaudotos karinės jėgos

2026 09 16
Elektra
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė Audrų paketui: elektros tinklo laukia atnaujinimai

2026 09 16

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • Naivus klausimas apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • Naivus klausimas apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • +++ apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Siūloma vėl mažinti PVM tarifą šilumos energijai
  • Svarstoma sustiprinti triukšmo prevenciją
  • Po VERT patikrinimo ESO turės grąžinti 940 tūkst. Eur
  • Valstybės kontrolei pavesta atlikti Registrų centro veiklos auditą

Kiti Straipsniai

Vyras su vinilinės plokštelės „Dainuojam Justiną Marcinkevičių“ egzemplioriais

Tarp Kazlų Rūdos miškų – gera akustika: Kultūros centro salė tampa ir įrašų studija

2026 09 17
Režisierius Algimantas Puipa

Jubiliejiniai „Rudens kino vakarai“ Vilniaus rotušėje sujungs literatūrą ir kiną

2026 09 17
Jotvingių ir prūsų gyvenvietės alkavietė Ožkiniuose

Ožkiniuose (Lenkijoje) bus minima Baltų vienybės diena

2026 09 17
Kariuomenės pirmūnų medalio aversas su žalios, baltos ir raudonos spalvų kaspinu

Pristatomas pats rečiausias Lietuvos Respublikos apdovanojimas – Kariuomenės pirmūnų medalis

2026 09 17
Aukštosios Fredos dvaro rūmai VDU Botanikos sode Kaune

Aleksoto diena Botanikos sode: nuo Aukštosios Fredos dvaro iki Kauno tvirtovės

2026 09 16
Žvejyba upėse rudenį: ką svarbu žinoti žvejojant lašišų ir šlakių migracijos metu?

Nuo rugsėjo 16-osios – griežtesni lašišų ir šlakių žvejybos ribojimai

2026 09 16
Angelė Rauktienė su viešniomis Angelės ir Vytauto Raukčių sodybos svirnelio palėpėje

I. Arlauskienė. Palik prie vartų klumpes

2026 09 16
Audronė Buržinskienė – Mažosios Lietuvos regiono 2026 metų mokytoja, etnokultūros puoselėtoja

Išrinkta etnografinio Mažosios Lietuvos regiono 2026 metų mokytoja – etnokultūros puoselėtoja

2026 09 16
Rūdninkų g. 13 istorinio pastato fasadas Vilniaus senamiestyje

Vilniuje visuomenei atsivers namas su XVI amžiaus sienų tapyba

2026 09 16
Festivalyje „Būtent!“ vykstanti diskusija apie migraciją Lietuvoje

Kiek ir kokių migrantų reikia Lietuvai? Siūloma aiškiau apsibrėžti valstybės kryptį

2026 09 16

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • Naivus klausimas apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • Naivus klausimas apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • +++ apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • +++ apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
Kitas straipsnis
Zigmas Tamakauskas | V. Kašinsko nuotr.

Z. Tamakauskas. Laisvės gynėjų dienos atminties šviesa

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai