2023 metais Lietuvos kultūros sostine taps Tauragė, 2024 m. – Kaišiadorys, o 2025-aisiais – Druskininkai. Tokį Lietuvos kultūros sostinių eiliškumą įsakymu patvirtino kultūros ministras Simonas Kairys.
Varžytuvėms pateiktas paraiškas svarstė ir pasiūlymus ministrui teikė ekspertų komisija. Šiemet pirmą kartą ketinantys tapti kultūros sostinėmis miestų atstovai paraiškas ekspertų komisijai pristatė gyvai.
„Džiaugiuosi komisijos nuveiktu nelengvu, bet tikrai reikšmingu darbu. Iki šiol nebuvo praktikos paraiškas pristatyti gyvai, tačiau anksčiau tai kartais keldavo klausimų ir abejonių dėl kultūros sostinių rinkimo proceso eigos. Gyvi pristatymai yra esminis pokytis, kurį palankiai įvertino tiek komisijos nariai, tiek patys pareiškėjai, – sako kultūros ministras S. Kairys. – Taip pat noriu padėkoti visiems miestams, kurie šiemet teikė paraiškas kultūros sostinės titului gauti. Siekėme, kad kova tarp kandidatų būtų paremta idėjomis, sugebėjimu jas pristatyti ir apginti, vizija ir supratimu, kad šis titulas gali padėti pasiekti pokyčių, kuriuos identifikuoja savivaldybė.“
Kiekvienos savivaldybės pasirengimui ir programų įgyvendinimui numatoma skirti iki 100 tūkst. eurų.
2023-aiais Lietuvos kultūros sostine tapsianti Tauragė siekia Lietuvoje būti žinoma kaip savo istoriją priimantis, gyventojams ir svečiams iš viso pasaulio atviras miestas su kultūriškai aktyvia bendruomene ir kūrybai įgalintu jaunimu. Lietuvos kultūros sostinės titulas Tauragei leis jungti skirtingas konfesijas, miestus partnerius / tautas sukuriant naujus savitarpio supratimo tiltus, skatinti kultūros ir švietimo, mokslo, socialinių paslaugų, kultūros ir verslo sričių bendradarbiavimą, kurti ir įgyvendinti naujas kultūros idėjas ir iniciatyvas, padedančias atskleisti krašto tapatybę ir žaliausio miesto Lietuvoje viziją, puoselėti miesto kultūros tradicijas ir jomis dalintis su visa Lietuva.
Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė 2024 – kvies stabtelėti ir atidžiau apsidairyti sankryžoje tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių. Istorinė Kaišiadorių praeitis pasižymi kultūrinės tapatybės įvairove, o šiuolaikinis miestas įsikūręs simboliškoje geležinkelių, vandens ir sausumos kelių sankryžoje. Todėl projektas „Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė 2024. Kaišiadorys: kultūros keliai ir kelionės“ taps impulsu paskleisti kultūros nešamą žinią visais keliais, o besidominčius kultūra pakvies tapti keliautojais.
„Čiurlionio paliesti“ – tokia pagrindinė 2025 metų Lietuvos kultūros sostinės Druskininkų tema. Šis titulas miestui suteiks galimybes atrasti naujoviškas ir išskirtines M. K. Čiurlionio kūrybos sklaidos formas, įtraukiant ir jaunąją kartą, drąsiau ieškoti atsinaujinimo galimybių. Kultūros sostinės metai sutampa su M. K. Čiurlionio 150-osiomis gimimo metinėmis, o šio kūrėjo vardas suteikia miestui išskirtinumą. 2025 m. taip pat bus minimos Druskininkuose gyvenusių ir kūrusių rašytojų Vytauto Bložės ir jo žmonos Nijolės Miliauskaitės, Ričardo Gavelio gimimo sukaktys, o 2026 m. – žydų kilmės pasaulinio garso skulptoriaus Žako Lipšico (Jacques Lipchitz) 135-osios gimimo metinės.
Lietuvos kultūros sostinėmis nuo 2008 metų, kai buvo pradėtas įgyvendinti šis projektas, buvo: Zarasai, Plungė, Ramygala, Šilutė, Anykščiai, Palanga, Panevėžys, Žagarė, Telšiai, Klaipėda, Marijampolė, Rokiškis, Trakai. Šių metų Lietuvos kultūros sostinė – Neringa, 2022 m. – Alytus.
Šio projekto tikslas – skatinti Lietuvos regionų gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, plėtoti kultūrą ir meną, kūrybines iniciatyvas bei kultūros prieinamumą.
