Atšventėme didžiąsias metų šventes – šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus. Į dangų paleidome milijonus eurų. Rezultatas: dešimtys susižalojimų, gaisrų, pergąsdintų gyvūnų. Nežinau ar mokslininkai yra ištyrę kokia žala daroma gamtai, bet manau, kad nemaža.
Štai Romoje po naujametinių fejerverkų gatves nuklojo negyvi paukščiai. Per savo netrumpą gyvenimą nesu iššovęs nė vienos petardos, todėl nesuprantu šitos „penkių minučių laimės“.
O jeigu šituos į dangų iššautus pinigus būtume skyrę kovojančiai Ukrainai? Būtume išgelbėję ne vieno ukrainiečių kario ar civilio gyvybę ar bent jau palengvinę jų gyvenimą. Tačiau ne. Berniukams reikia karo – poškėjimų, tratėjimų, sprogimų. Tik abejoju, ar šitie „sprogdintojai“ iškilus realiam pavojui ims į rankas tikrą ginklą ir eis ginti tėvynės.
Kai mes šventėme – poškinome į orą, linksminomės prie gausiai nukrautų stalų – ukrainiečiai šalo be elektros ir šildymo savo butuose, bėgo slėptis daugiabučių namų rūsiuose. Vienas dalykas, kuris mane sušildė labiau nei fejerverkų ugnys, socialiniuose tinkluose platinama padėka: „Dėkoju Ukrainos kariams už dar vienus taikius metus Europoje“.
Tiesa, patiktukų tik keli šimtai, pasidalinimų tik kelios dešimtys. Ir vis tiek džiaugiuosi, kad Lietuvoje dar yra sveikai mąstančių, ir galbūt su naująja seimo dauguma mes nenueisime Gruzijos ar Vengrijos keliu.
Nežinau kaip jūs, o aš vis labiau jaučiu okupanto alsavimą. Ir ne kažkur Ukrainoje, o mūsų pašonėje, Baltijos jūroje.
Per praėjusių metų lapkričio ir gruodžio mėnesius su Rusija siejami laivai du kartus apkaltinti, jog vilkdami savo inkarus sugadino povandeninius kabelius. Po paskutinio incidento, kai buvo sugadintas elektros kabelis tarp Suomijos ir Estijos, Suomija sulaikė pažeidėjų laivą ir nuplukdė jį į savo uostą. Apžiūrėjus laivą buvo rasta didelis kiekis šnipinėjimo įrangos.
Reikia pagaliau imtis ryžtingų veiksmų ir uždaryti Baltijos jūrą šešėliniam Rusijos laivynui. Jei tai nebus padaryta, pasekmių nereiks ilgai laukti, ir kur kas rimtesnių.
Kokios ir kaip turi veikti sankcijos Rusijai, pademonstravo Ukraina nuo šių metų sausio 1 dienos užblokavusi rusiškų dujų tranzitą per Ukrainą. Iki nulio kritęs dujų tiekimas į Europą skaudus smūgis Rusijai.
Neparduotų 130 milijardų kubinių metrų dujų stipriai paveiks Rusijos biudžetą ir apsunkins karinį finansavimą. O Europoje isterijos dėl to nėra. Per beveik trejus metus trunkantį Rusijos karą Ukrainoje didžioji dalis Europos atsikratė priklausomybės nuo Rusijos energetinių išteklių ir užsitikrino alternatyvius šaltinius.
Isterikuoja tik Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico. Jis pagrasino ne tik nutraukti elektros energijos tiekimą Ukrainai, bet ir sumažinti paramą Ukrainos karo pabėgėliams. Neseniai aplankęs Putiną ir pasisėmęs iš jo įkvėpimo, o gal net gavęs iš jo komandą, Fico pakilo į karą su labiausiai pažeidžiama visuomenės dalimi – karo pabėgėliais. Šlykštu ir žema!
Nors pasak jo paties, Slovakijai nėra grėsmės – dujų saugyklos pilnai užpildytos dujomis. Europos Sąjunga per švelni „atskalūnams“. Reikėtų taip sutvarkyti ES įstatyminę bazę, kad Putino liokajai būtų priversti gerai pagalvoti prieš žengdami tokį žingsnį.
JAV turėtų patikti toks Ukrainos žingsnis, nes išrinktasis prezidentas yra žadėjęs padidinti naftos ir dujų gavybą. Galbūt net Sirija galėtų prie to prisidėti, jei atsikratys Rusijos įtakos.
Yra ir gerų žinių, kurios teikia vilties. Vis garsiau kalbama apie 2,5 milijardo dolerių JAV karinės pagalbos paketą Ukrainai. Netikiu, kad tai daroma be Trampo žinios. O jeigu tai daroma su išrinktojo JAV prezidento žinia, Ukrainai atsiranda didelė viltis. Kaip bekalbėtume, Trampas yra ryžtingesnis už Baideną. Ir dar vienas dalykas.
Abejoju ar naujasis prezidentas pasitenkins lyderyste Jungtinėse Amerikos Valstijose. Manau, kad jis nori išlikti ir pasaulio lyderis.
Jeigu taika Ukrainoje būtų pasiekta pagal Rusijos sąlygas, tai būtų ir Jungtinių Amerikos Valstijų pralaimėjimas. Ir sąlygas tolimesniame Didžiajame žaidime diktuotų jau ne JAV, o Rusija ir Kinija. Netikiu, kad Trampas norėtų būti „šeštas“. Jungtinės Amerikos Valstijos turi išteklių ir galimybių prispausti Rusiją, o norint ir parklupdyti ją ant kelių.
