Giedrais gruodžio vakarais džiugins pačios ryškiausios žiemos žvaigždės, žvilgsnį trauks: Tauras, Dvyniai, Orionas, aukštai pietuose kulminuojantis Pegasas su išraiškinga Andromedos žvaigždžių eile, nusidriekusia link Persėjo ir Vežėjo žvaigždynų.
Aukštai virš galvos tarp Paukščių tako žvaigždžių išsiskirs „W“ pavidalo Kasiopėja. O apie vidurnaktį pietuose iškilęs žėrės gražiausias šiaurinio dangaus žvaigždynas – Orionas, mūsų krašte nuo seno vadinamas Šienpjoviais, o kai kur dar Pjovėjais ir Kūlėjais. Į visas puses nuo jo žibės išsibarsčiusios ryškiausios žiemos žvaigždės: žemiau ir kairiau Didžiojo Šuns žvaigždyne – Sirijus; kairiau Mažajame Šunyje – Prokionas; kairiau ir aukščiau Dvyniuose – Kastoras ir Poluksas; beveik virš galvos –Vežėjas su ryškiaja Kapela; dešiniau ir žemiau nuo jos – Tauro žvaigždynas su rausvuoju Aldebaranu ir įsidėmėtinu Sietynu.
Ryškiausiai spindės Vakarinė ir Jupiteris
Gruodžio vakarais visas žvaigždes ir planetas savo šviesumu lenks Venera-Vakarinė. Iš karto po Saulės laidos ji itin ryškiai (-4,4 mg) sužibs žemai tarp pietų ir pietvakarių besileidžiančiame Ožiaragio žvaigždyne. Į kairę nuo jos ir aukščiau tarp blyškių Vandenio žvaigždžių išsiskirs Saturnas (1,5 mg), o rytuose tuo metu tarp dangaus Jaučio ragų labai ryškiai (-2,8 mg) švytės Jupiteris. Gruodžio 7 d. priartėjęs arčiausiai Žemės (pasiekęs opoziciją), jis atsidurs palankiausioje stebėjimams padėtyje ir bus matomas visą naktį.
Apie 20 val. žemiau ir kairiau įsidėmėtino Dvynių žvaigždyno, šiaurės rytuose patekės ir bus matomas visą naktį Marsas, išsiskiriantis savo šviesiu (-1,2 mg) ir rausva spalva iš blausių Vėžio žvaigždžių.
Tie kas norės „pagauti“ Merkurijų – antroje gruodžio pusėje turėtų išeiti į lauką apie 7:15 val. ryto ir žvilgsnį nukreipti į pietryčius ir, jei giedra, niekas neužstoja tolių, Merkurijų (-0,4 mg) palei horizontą matysite kelioliką minučių – kol ryto žara jį nustelbs savo spinduliais.
Geminidai pažers meteorų
Gruodžio 13-14-osios naktimis, jei bus giedra, galėsime stebėti vieno įspūdingiausių metų meteorų srauto – Geminidų „krentančias žvaigždes“. Geminidai yra vienintelis meteorų srautas kildinamas, ne iš praskriejusios kometos, bet iš 1982 metais atrasto asteroido pavadinto 3200 Faetono vardu kosminėje erdvėje paskleistų dalelių.
Geminidų strėlės Dvynių žvaigždyne kryžiuosis maždaug nuo gruodžio 7-os iki 17-os, o naktį iš gruodžio 13-os į 14-tąją tikimasi, kad sužibs net iki 120-150 meteorų per valandą. Tik štai šelmis priešpilnis Mėnulis neleis grožėtis visais meteorų žybsniais – ryški jo šviesa stelbs silpnesnius meteorų švystelėjimus, tad beliks apsišarvoti kantrybe ir laukti ryškiausiųjų. Daugiausia meteorų tikimasi po vidurnakčio, kai Dvynių žvaigždynas iškils aukščiausiai.
Gruodžio 17-26 naktimis Šiaurinės žvaigždės aplinkoje reikšis ir negausus Ursidų meteorų srautas. Naktį iš gruodžio 21-osios į 22-ąją jis gali paskleisti virš 10 gražių lėtaeigių meteorų per valandą.
Geriausia juos stebėti bus iki vidurnakčio, kol dylantis pusmėnulis dar bus neišniręs iš už rytų horizonto. Viena kita „krentančia žvaigžde“ giedromis gruodžio naktimis švystelės ir ne tokie skaitlingi gruodžio mėnesio meteorų srautai, besikryžiuojantys Mažojo Liūto, Berenikės Garbanų ir Vėžio žvaigždynuose.
Ilgiausia metų naktis skelbs Kalėdas
Gruodžio 21 d. 11 val. 20 min. Saulė įriedės į Ožiaragio ženklą ir pradės Žiemos saulėgrįžos laiką. Tądien diena truks 7 val. 14 min. 10 sek. ir už ilgiausią – Vasaros saulėgrįžoje dieną – bus trumpesnė net 10 val. ir 4 min.
Po keleto dienų ryškiajai Vakarinei žvaigždei sužibus sėsime prie Kūčių stalo pasitikdami Kalėdas. Jei Kūčių vakaro dangus bus žvaigždėtas, tai, pasak mūsų protėvių, 2025-aisiais bus galima tikėti gero derliaus ir visokeriopos gausos.