Gruodžio 13 dieną Seime vykstančio Baltijos šalių ir išeivijoje dirbančių Baltarusijos žurnalistų forumo metu žurnalistei Anastasijai Boiko įteikta „Vilties Laisvės“ premija.
Šiemet Komisijos atstovai balsų dauguma Vilties Laisvės premiją (statulėlė ir 1000 eurų premija) paskyrė Baltarusijos žurnalistei A. Boiko, o jos kandidatūrą premijai pasiūlė Vilniuje veikianti ir A. Lukašenkos režimo persekiojama Baltarusijos žurnalistų asociacija.
Anatsasija Boiko yra garsios Baltarusijos žmogaus teisių žiniasklaidos priemonės „Mediazona. Belarus“ (čia) kūrėja ir vyriausioji redaktorė. Šiai premijai skirti Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija subūrė bendrą komisiją.
Kaip žinia, gruodžio 10 d. minima tarptautinė žmogaus teisių diena. 1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja priėmė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją.
Tai buvo pirmasis istorijoje tarptautinis dokumentas, visuotinai pripažįstantis, kad visi žmonės nuo pat gimimo turi vienodas teises ir laisves. Šis Aktas išverstas į 360 kalbų. Sumanymą gruodžio 10 d. atminti 1950 m. iškėlė Jungtinių Tautų Organizacija.
Deja, bet autoritarizmas net ir Lietuvos kaimynystėje stiprėja ir dėl to kenčia vis daugiau žmonių. Ypač daug žmogaus teisių pažeidimų yra ir kaimyninėje Baltarusijoje.
Lietuvos žurnalistų bendruomenė ne kartą atkreipė dėmesį, kad laisva žiniasklaida Baltarusijoje jau sužlugdyta, o žurnalistai arba yra įkalinti, arba priversti glaustis užsienyje.
Todėl solidarizuodamasi su Baltarusijos kalėjimuose įkalintais ar persekiojamais žurnalistais Lietuvos žurnalistų bendruomenė dar nutarė jiems skirti „Vilties Laisvės“ premiją.
Baltarusijos kolegoms, kurie nukentėjo vykdydami profesinę pareigą, nuo 2020 metų skiriama „Vilties Laisvės“ premija. Šio sumanymo autorius ir rėmėjas ūkininkas, parlamentaras Kazys Starkevičius bei jo šeima ir dvi Lietuvos žurnalistų organizacijos.
„Vilties Laisvės“ statulėlė simbolizuoja Lietuvos žurnalistų ryžtą palaikyti nepriklausomus Baltarusijos žurnalistus. K. Starkevičius dar 2020 metais teikdamas 1000 eurų premiją citavo vokiečių literatūros klasiką J. V. Gėtė: „Nėra baisesnės vergijos, nei vergija vergų, be grandinių jau pasijutusių laisvais.
Šį laisvės simbolį teikiu tikėdamas ja, kaip kažkada tikėjo Stasys Lozoraitis.“ Todėl simbolinė premija ir kalba apie laisvę ir viltį, kurias suteikia kiekvienas ištartas laisvas žodis.
