Gruodžio 12 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiančiame renginyje bus pristatyti išeivijos menininkai, kūrėjai, taip pat Prancūzijoje esančios su Lietuva susijusios vertybės ir atminties vietos.
Paryžius – miestas, kuris nuo seno traukia kūrėjus, svajotojus ir istorijos mėgėjus iš viso pasaulio. Čia, tarp Eifelio bokšto, Luvro ir Monmartro, slypi ir Lietuvos kultūrai reikšmingos istorijos.
Tokie atradimai kaip, Vytis virš seniausio viešo laikrodžio Paryžiuje, Lietuvos sodai ar Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos kopija Paryžiaus Šv. Severino bažnyčioje – tik keli pavyzdžiai, liudijantys lietuvių pėdsakus šiame mieste.
Įgyvendindama projektą „Išeivijos kūrėjų keliais: Lietuvai reikšmingas kultūros paveldas Prancūzijoje“, Paveldo komisija kviečia atrasti praeities ženklus, kurie ir šiandien gyvuoja Paryžiaus gatvėse.
„Mūsų tikslas – ne tik bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis tirti ir dokumentuoti lietuvybės ženklus užsienyje, bet ir pristatyti tokį paveldą visuomenei.
Džiaugiamės galėdami pasiūlyti naują žemėlapį, kuris ves Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo Paryžiuje keliais, kvies sužinoti jo istorijas. Žemėlapį, kurį sudarėme kartu Lietuvių bendruomene Prancūzijoje, pirmą kartą pristatysime renginio metu“ – sako Agnė Pancerovaitė, projekto vadovė.
Diplomatiniai ryšiai ir valstybingumas
Paryžiuje, Pl. du Général Catroux gatvėje, stovi Lietuvos diplomatinės atstovybės pastatas. Virš įėjimo matomas Gediminaičių stulpų ženklas.
Istorija dar įdomi tuo, kad po pirmosios sovietų okupacijos Lietuvai praradus pastatą, tik dr. Stasio A. Bačkio ypatingomis pastangomis bent iš dalies pavyko išsaugoti pasiuntinybės biblioteką, archyvus, privačius diplomatų daiktus.
Netoli senosios atstovybės įkurtas „Lietuvos sodų“ skveras – pirmoji Lietuvos vardo vieta Paryžiuje, atidaryta 2024 m. 7-ame Paryžiaus rajone esanti vieta, kurioje įsikūrė „Lietuvos sodai“, parinkta neatsitiktinai, o, būtent, dėl nuo 1925 iki 1940 metų priešais šį skverą veikusios istorinės tarpukario Lietuvos ambasados.
2002 m. Prancūzija ratifikavo sutartį dėl kompensacijos, ir Lietuva įsigijo naują diplomatinei veiklai skirtą pastatą.
Šiemet lapkričio 23 d., minint Lietuvos kariuomenės dieną, su Lietuva susijusių vietų žemėlapį papildė dar viena vertybė – atidengta vieno žymiausio Lietuvos partizano Juozo Lukšos atminimo lentelė jo susitikimų su bendražygiais ir draugais vietoje – kavinėje „ Le Maresquier“, adresu 12 place Saint Augustin.
Vytis virš seniausio viešo laikrodžio Paryžiuje
Lietuvio akį Paryžiuje džiugina ir neatsiejamas valstybingumo simbolis – Vytis. Paryžiuje, Sitė saloje (Île de la Cité) yra seniausias Paryžiaus viešasis laikrodis, pradėjęs veikti 1371 m. Iki tol laikrodžiai buvo tik bažnyčiose.
1572 m. mirus Žygimantui Augustui, Lenkijos ir Lietuvos bajorai išsirinko Henriką Valua kaip pirmąjį elekcinį Abiejų Tautų Respublikos valdovą. 1573–75 m. jis buvo Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius.
Tačiau 1574 m. sužinojęs apie brolio mirtį, Henrikas pabėgo į Prancūziją ir tapo Prancūzijos karaliumi Henriku III. Nors jo valdymas buvo trumpas, ATR simboliai išliko jo herbe ir papuošė išskirtinį laikrodį.
Vytis taip pat išlikęs Lamberto rūmų fasade. 1843 m. pastatą Paryžiaus centre, Senos saloje, įsigijo kunigaikštis Adomas Jurgis Čartoriskis. Čia buvo įsikūręs ATR emigrantų politinis ir kultūrinis centras.
Le Ruche – „Avilys“ ir litvakų dailininkų sambūris
Kiek nutolus nuo kitų pagrindinių pastatų galima susipažinti su La Ruche („Avilys“) pastatu, esančiu Montparnasse rajone. Sukurtas kaip rotonda-vyninė Gustave’o Eiffelio 1900 metų pasaulinei parodai, vėliau tapo neturtingų menininkų prieglobsčiu.
Litvakų dailininkai, tokie kaip Džakesas Lipčitas (Jacques Lipchitz), Čaimas Sautinas (Chaïm Soutine) ar Nemijus Arbitblatas (Neemija Arbitblatas), čia praleido ne vienerius metus, kurdami ir formuodami moderniojo meno kryptį – École de Paris (Paryžiaus mokyklą). Paviljonas pramintas „Aviliu“ dėl apskritos formos ir nuolatos jame zujančių dailininkų.
Dauguma litvakų, gimę ir augę religingose žydų šeimose nedideliuose Rytų Europos miesteliuose – štetluose, atsinešė į Paryžių savitą pasaulėžiūrą, išskirtinę formų ir spalvų pajautą.
Jidiš kultūra ir savitas meno supratimas litvakų kūryboje persipynė su naujomis to meto kryptimis – postimpresionizmu, kubizmus, futurizmu, fovizmu. Ši centro ir periferijos sąveika suformavo Paryžiaus mokyklą ir prancūzų ekspresionizmo kryptį.
Doc. dr. Vaidutė Ščiglienė: „tai menkai žinoma lietuviškosios tapatybės dalis“
„Tai tik nedidelė dalis maršruto vertybių, kuriuo kviesime pakeliauti, pavyzdžių. Renginyje atsiskleis dar kur kas daugiau istorijų. Lietuvos paveldas užsienyje yra mažai tyrinėtas ir menkai žinomas ne tik vietiniams, bet ir diasporos atstovams.
Todėl pirmoji užduotis yra kultūros paveldo inventorizacija ir aprašymas, o po to – išsaugojimas“, – pažymi Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.
Ji taip pat priduria, kad Lietuvai reikšmingas kultūros paveldas užsienyje ne tik liudija mūsų praeitį, bet ir jungia mus su pasauliu, padeda formuoti tautos savastį, išsaugoti tapatybę. Tikslų padeda siekti moderni duomenų bazė:
„Projektų metu surinktos žinios bus įtrauktos į Paveldo komisijos sukurtą upaveldas.lt duomenų bazę, kurioje kaupiami lietuvybės pėdsakai išsibarstę po visą pasaulį. Tokiu būdu užtikriname, kad šie duomenys būtų ne tik kaupiami, tačiau ir lengvai prieinami visuomenei“, – papildo pirmininkė.
Projektas „Išeivijos kūrėjų keliais: Lietuvai reikšmingas kultūros paveldas Prancūzijoje“ dalinai finansuojamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos. Vykdant veiklas bendradarbiaujama su Lietuvių bendruomene Prancūzijoje, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, LR ambasada Prancūzijos Respublikoje ir kitais partneriais.
Renginio programoje – pranešimai apie litvakų menininkus, apie kultūrą per diplomatiją ir XIX amžiaus sukilimų dalyvių sąsajas su Prancūzija. Apie reikšmingiausius lietuvybės ženklus Prancūzijoje pasakos Lietuvių bendruomenės Prancūzijoje narys Linas Maknavičius.
Diskusijoje apie Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo išsaugojimo politiką, rezultatus ir lūkesčius diskutuos valstybinių institucijų ir lietuvių bendruomenių Prancūzijoje atstovai.
Daugiau apie renginį skaitykite čia.
Renginyje kviečiami dalyvauti visi visuomenės nariai, kuriems rūpi Lietuvos kultūros paveldo užsienyje klausimai. Į renginį prašoma registruotis el. paštu: joana.trimoniene@vkpk.lt.
Negalinčius atvykti, maloniai kviečiama žiūrėti tiesioginę renginio transliaciją:
Duomenų bazė U-paveldas.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės žinovė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.
Paveldo komisija deda nuoseklias pastangas, kad Lietuvai reikšmingas kultūros paveldas užsienyje taptų ne tik tyrimų, bet ir politinio diskurso dalimi.
Kultūros ministerijoje 2023 m. suburta tarpinstitucinė darbo grupė jau sprendžia šiuos klausimus, o Paveldo komisija rengia sumanymus, kurių tikslas – bendradarbiaujant su lietuvių bendruomenėmis užsienyje, surinkti duomenis, papildyti upaveldas.lt duomenų bazę ir skleisti žinias apie šį nepaprastai įdomų, bet dar menkai žinomą paveldą.
