Sekmadienis, 29 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

Viktorija Daujotytė: Kai rašai, nebijai

Janina Survilaitė, www.biciulyste.com, www.alkas.lt
2024-11-29 09:00:00
4
Viktorija Daujotytė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Viktorija Daujotytė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Viktorija Daujotytė: „KAI RAŠAI, NEBIJAI“, (2024m. LR rašytojų sąjungos leidykla, tiražas 1000, p. 711.

Viktorija Daujotytė – iškili lietuvių literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, VU Profesorė, Lietuvos mokslų akademijos. ir Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos narė, išugdžiusi ne vieną Lietuvos literatų kartą savo nutolstančio ir jau nutolusio laiko autobiografinės medžiagos tekstais parašė pasakojimą, kurio šerdis – biografinė linija yra siužetiškas, bet ir impresiškas su eiliuotais noveliškais intarpais, o tekstų vidinės intencijos kyla labiau ne iš to, kas  knygos autorės gyvenime buvo, vyko, o daugiau iš to, kas buvo patirta…

Profesorės kūrinys mūsų Tėvynės senelių aštuoniasdešimtmečių padangėje sprogo lyg jau prigesusių prisiminimų kometa, pažadinusi  protus ir jausmus naujam prisikėlimui. Ak, toji niekada nesenstanti, mūsų protuose nuolat auganti ir nokstanti patirtis, vaikystės, paauglystės, jaunystės pergyvenimų verpetuose iki mirties apie save primenanti, visada tebežydinti…

Autorė teigia, kad žmogaus patirtis literatūroje suranda savo aukštųjų būsenų patvirtinimą, o „menas yra didžiausia dvasios energijos koncentracija, didžiosios materijos tankis, tankio intensyvumas lyg įveikiantis pačią materiją ir virstantis kažkuo kitu…“ Toks materijos netikėtas iškilimas kitomis formomis ir kitokiais dvasiniais pavidalais stebuklingai priartino mus prie būtojo laiko būsenų – lyg  iš pelenų pakilęs feniksas ir švelniai įplasnojo į mūsų begęstančių saulėlydžių kasdienybes ir sapnus…

Gyvosios praeities atbudę gyvi žiedai vėl netikėtai užklupo mūsų mintis, kad mus atgaivintų ir pasiduotų. Kiekvienas savo patirtyse galime įvertinti, kad buvo dienų, kai tekdavo „provokuoti ugnį į save, kai  ieškodavome dvasinės atramos pasiekti  to, ir, kai išgirdę šviesą, pamatydavome būsenos pasikartojimą, nes mūsų tikroji gimtoji istorinė kasdienybė visada gyveno mumyse…“

Prisiminiau 1966-jų metų rudenį, kai jaunutė, diplomuota pradinių klasių mokytoja Raseinių vidurinėje mokykloje turėjau ketvirtokus, kurie lyg drugeliai sovietinėje mokykloje turėjo visi išvirsti iš spaliukų į pionierius… Nupirkau keturis ar penkis  metrus raudono kartūno, sukarpiau į 23 trikampes pionieriškų kaklaraiščių tikslams skirtas skiautes ir ėmiau raudonu siūlu apmezginėti jų kraštelius vašeliu, kad mano ketvirtokai dailiai atrodytų.

Tik staiga pro duris įėjo mano brolis Algirdas – 10 metų buvęs Sibiro politinis kalinys – ir sušuko: „Ką čia darai!? Tuojau mesk tuos kalakuto snarglius į pečių! Tie tavo varliamušiai ketvirtokai vistiek tų sovietinių snarglių nenešios!..“

…Niekada nemirė mumyse mums kuždančios nuojautos, kad kažkas yra didesnis už mus, kad gali mus pakelti nuo tokio gyvenimo lygmens aukščiau, negu gyvename ir esame nemalonioje dirbtinės ideologijos prievartoje… Pastebėjau. kad  tokias nuojautas turi ir Alpių kalnų gyventojai – tai jų įgimtas matymas ir mąstymas aiškiai, blaiviai eiti pirmyn – vertikaliai…

O ir mes patys iš mokyklinių prisiminimų išsiaiškinome, kad debesys virš mūsų plaukia aukštai begaliniu dangumi, lygiai taip, kaip jas matė L. Tolstojaus aprašytas rusų kunigaikštis Andriejus Balkonskis, kai  sužeistas, gulėjo fronto lauke tarp žuvusių draugų ir priešų…

„Yra tokia begalinė  dvasios aukštuma, kurią parodo ir liudija aukšta literatūra“, – primena mums Profesorė – nes kiekvienas Jos sakinys  tikina, kad turime prisiimti atsakomybę už savo krašto istorijos paveldą, nes praeities paveldo tiesų ir teisybių  tikrumas brangiau už viską.

Bėgdamos dienos mums atvėrė ir atveria naujus potyrius, todėl kiekvieno nuo mūsų  nutolusio laiko tekstai mums aiškina nepatirto neišbandyto laiko duris su naujomis užduotimis aukotis ir gelbėti tai, kas lietuviškoje istorijoje mums svetimų kenkėjų nebūtų suniekinta, nurašyta, nuvertinta…

Kiekvienas  Profesorės sakinys mums aštuoniasdešimtmetėms močiutėms,  išgyvenusioms sovietų atėjimą 1940-siais ir jų išvarymą 1990-siais, mūsų gyvenimo politinėje patirtyje be galo brangus ir atmintyse aiškus. Kiek mūsų buvusios kartos lietuvių jau nugulė mumyse giliai, nepajudinamai…

Kiek jų turėjo teisę išsikalbėti, susivokti savyje, malšinant savo  ilgesį lagerių ir rusiškų politinių kalėjimų karceriuose ar Sibiro taigų apledėjusiuose naruose, kentėti, savo krašto  stribų ir rusų  enkavėdistų kankinimus, 50 metų okupantų niekinami  ir žeminami..? Juk niekada jau niekas iš jų nepapasakos, kaip jų gyvenimai „vyniojosi lyg apyniai apie smaigą…(V.D.)“  Žmonės klūpėjo aplinkui, o mirtis – centre…

Gerai prisimenu, kaip per paskutinį mūsų šeimos dinastijos Laisvės kovotojų subuvimą Eržvilko Pašaltuonio bažnyčioje septintojo dešimtmečio pabaigoje Atminimo Mišiose už mirusius, ir vainiko padėjimą prie Senelio Knygnešio Martyno Survilos kapo-paminklo, kurį dar prieš karą suspėjo pastatyti mano mokytojas Tėvas,  1941-12-19 sušaudytas Rusijos Orienburgo kalėjime…

Tą žiedais putojantį birželį kažkuris iš mūsų dar gyvų senuolių irgi pasakė tokius pačius žodžius, kaip rašo Profesorė: …“iš nabėtkor, vaika, esat, ėš senuos gėmėnies… Bet irgi niekam jau  nebuvo  neįdomu, nes  režimo uždrausta praeitis dar nėra pilnai į mus atsisukusi… Dar „ tebesam iš niekur, kolchozninkų vaikai ir visi lygūs… Tik jau pakilę į tokias galimybes, kurias davė gyvenimas, kai visi puolėme mokytis…“

Profesorės prisiminimų tekstai apie Motiną mums yra brangiausi ir svarbiausi Tekstai. „Kuo labiau gyvenimas nuo motinos tolino, tuo labiau ji manyje buvo…“ Tokia gyvenimo teigiamybė nepaneigiama kiekvienai iš mūsų, atšventusiai savo aštuonis dešimtmečius, užauginusiai vaikus ir vaikaičius.

Motinos pirmosios ir paskutinės iš išsiplėtusio Laiko, ir lietuviško smėlio kapelių visais metų ir visokių santvarkų laikais kvietė mus aiškinti, rašyti, atgaivinti, perpasakoti apie jas mintyse kuriamus jų autobiografinius tekstus, kurie kartu išskirtiniai, iki skausmo brangūs ir nepamirštami…

Po daugelio metų stovinčioms prie kapo, mums  jie atrodo papilnėjo prisiminimais, didesniais, negu buvo išgyvenimais dėl jų ištverto ir iškentėto laiko, o ypač peržvelgiant protėvių genealogines linijas.

Profesorės atmintyje geneologinės protėvių  linijos susipynusios ir persipynusios, o svarbiausia, kad jas pavyksta prikelti iš praėjusio Laiko ir sudėtingais Tėvynės keliais vėl atvesti į mūsų širdis, kai  begalybėje dienų ir valandų tėkmėje vis tebe gyvas laikas, net tada, kai tikruosius vardus negalėjome ištarti garsiai, kai jie buvo visų mūsų susitarimu pakeisti, užslaptinti, kad suklaidintų savus ir svetimus priešus… Privalėjome gyventi sapnuose, apsupti mirusių, keistuose priverstiniuose užsimiršimuose ir susikurtuose  dirbtinuose regėjimuose…

Skaitant Profesorės knygą, susitinkame su savo pačių paralelinėmis būsenomis, jas pajaučiame kitokias, išskirtines, ‘lyg kokią šviesą, įspindinčią ir atspindinčią, taip, kaip gali  išsilaikyti ir menas, kuris sugeba pranešti apie savo galimybes įsišaknyti – tik belieka juo pasinaudoti, nes kalba neturi kitų kelių išlikti gyva ir gyvybinga tik literatūroje, tik jos ritme ir  jos lietuviškose intonacijose…“

Žudymai, karai, brutali okupacinė prievarta atnešė baisias netektis mūsų Tėvynei, to pasekoje netekome vientiso pasakojimo apie save, nes „sutrūkinėjusių dalių nebepajėgiame suraišioti.“ Lietuvių kalba irgi sutraukyta, atskirta nuo „savo aukštesniųjų lygmenų.“

Užsitęsęs karas Ukrainoje irgi tuština žmonių sielas, visai užmirštant Emanuelio Kanto išvadą: „Žvaigždėtas dangus virš manęs ir moralinis įstatymas manyje…“

Sunku aprėpti, kokia gilybė yra pats kiekvieno mūsų gyvenimas! Kokia teisingumo didybė ir gilybė, sutelpanti būsenoje nepasiekiama ir nepatikrinama… Kelių kartų lygmenų šventumas ir kiekvieno juntamas dvasingumas irgi keleriopi ir daugiariopi.

Žmogaus gyvenimas yra lyg jo darbų, veiksmų ir bandymų laboratorija, mini Profesorė, ir prideda, kad visada nelengva atskirti, kur mainosi tavo likimo kančių, džiaugsmų, pasiekimų ar pralaimėjimų pradžia, o kur įrašytas kito likimas…

Rašydama apie savo šeimos artimųjų tremtis, kalinimus, kankinimus esu susilaukusi pastabos iš savo kūdikystėje į Sibirą išvežtos ir dešimtmetį Sibire iškentėjusios vyresnės už mane pusseserės, kuriai nepatiko mano „netikri“ rašinėjimai… apie jos ir jos šeimos asmeninį Likimą…

Ji savo Likimo vaizdinį supranta kitaip, negu aš, nes man neteko -40 laipsnių šaltyje gulėti ant apledėjusių lentinių taigos barako narų, šalia numirusios ir sušalusios Motinos, todėl, ji sako, kad aš niekada į tokią padėtį nesugebėsiu įsigyventi, kaip ji.

Sutinku, susigėdusi, atsiprašiau…

Supratau, kad neturiu teisės rašyti apie savo bendrapiliečius, jų neatsiklaususi. Turėdama daug fotografijų iš Lietuvoje vykusių Poezijos pavasarių  su Lietuvos elito žymiais Žmonėmis, ir tas fotografijas rodydama visiems, vieną kartą permąsčiau, juk aš tai didžiuojuosi šalia Tėvynės elito, bet ar visada tam elitui patinka stovėti prie manęs? Padariau išvadą, kad aprašinėdama savo gyvenimą ir kūrybą, geriausia  fotografijose būsiu viena…

Profesorė knygos pradžioje pareiškia, kad Jos knyga: „Kai rašai, nebijai“ yra „Atminties“ knyga, labiau atminties negu prisiminimų… Tai  reiškia, kad pasakojimas yra tiek pat visuminis ir toks pat fragmentinis, kaip ir gyvenimas, kuriame slypi visų literatūros žanrų šaknys, o autobiografiniai tekstai gręžiasi į individualizmą, todėl bendrinančių pasakojimų vis mažės, kaip ir iš mūsų kartos kasdien į Amžinybę išeinančių liudytojų. Tai atitinka ir mano  išeivijos atminimų aprašymų naratyvus… Pvz.: „Beblunkančių likimų liudytojai“ (Andrena; 2017m).

Džiaugiuosi tokiais  Profesorės patvirtinimais, ir dar kartą įsitikinu, kokia akla ir kurčia  Pasaulio lietuvių bendruomenės kultūros komisijos pirmininkės išgalvota, nieko su realybe neturinti kritika, niekinanti kūrybą apie lietuvių karo pabėgėlių – išeivijos- gyvenimą ir veiklą… Emigrančių, išauklėtų marksistinių idėjų šeimų šviesoje, privalu lygiuotis į visuotiną globalumą, o ne vieno vargano krašto karo pabėgėlių išgyventus skaudulius…“ 

Ar atrodo, kad Tautos išgyventi skauduliai – netikri – dirbtiniai!?

Džiaugiausi Profesorės  pateiktomis lyg mūsų kartu pragyvento gyvenimo ir likimo atminties atspindžių paralelėmis, apie kurias jau trys kartos, užaugusios po mūsų, neturi ir nenori turėti supratimo.

Štai, aštuntame dešimtmetyje gimusi lietuvaitė visiems dejuoja, kad jos gimdytoja Motina ją nuolat skriaudė: pasakoja ir rašo apie jos gimdytojos Motinos jai darytas skriaudas, nors jokių vargų niekas neįžiūrės… Su savo išsilavinusia, rūpestinga Motina, gyvenusiai patogiame Vilniaus bute, į mokyklą kas rytą einančiai po 200 metrų nuvalytu asfaltu – nebuvo ir niekur nesimato.

Didžiausia Motinos skriauda jai buvo Motinos parašytų jai privalomų atlikti neįvardintų darbų sąrašas! „Gal savo lovą pasikloti? Gal išgėrus Motinos paruoštos kavos puodelį išsiplauti? Savo pačios rūbelius susitvarkyti? gal? gal? gal?

Esame laimingos, kai kartu su Profesore iki mirties  galėsime prisiminti ir didžiuotis savo užaugintais, išravėtais daržais ir darželiais, pamelžtomis karvėmis, pašertais tvartuose gyvuliukais, šieno glėbiais atitemptais į karvės ir mūsų nuglostyto veršiuko ėdžikes, o vasaromis suvilktais nuo lietaus į daržines…

Juk po visų, savanoriškai su meile atliktų rytinių darbų klampiais kaimo keliais ir takeliais kasdien po 5- 6 kilometrus per sniegą, lietų ir purvą pėsčiomis kasdieną nubėgusiomis į savo mokyklas…

Štai kur tikrasis gyvenimas, tikrieji gyvenimo mokslai, tikroji nuo mūsų nutolusio Laiko išmintis ir niekieno ant lapelio  neparašytas moralinis dėsnis mumyse… 

Visų Lietuvos provincijos pensininkių buvusių lietuvių kalbos ir literatūros  mokytojų vardu:

Janina Survilaitė, Ciurichas

 

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Bačiulienė. In memoriam vienai iš dešimčių tūkstančių Lietuvos tremtinių Rūtai Katiliūtei (1932-2018)
  2. A.Auškalnytė. „Ekskursantė“ – laisvo žmogaus portretas (video)
  3. A. Katilius. Tremtinio užrašai
  4. G. Baliukevičius. Pastatytas paminklas tremtiniams Galiašore
  5. A. Juščienė. Kalėdos tremtyje: tikėjimas ir papročių puoselėjimas
  6. I. Raščiuvienė. Neužmiršti…
  7. J. Survilaitė. Toli nušvitęs Literatūros pamokų šviesulys
  8. Z. Bartusevičiūtė. Prisiminimai (VIII)
  9. J. Survilaitė. Lietuviškoji išeivija ir jos atminties išsaugojimas
  10. Z. Tamakauskas. Lietuvos didvyrio kapas, prabilęs mums Maironio žodžiais…
  11. AJ. Gyvenimo pamokos pagal Paulių Širvį (I)
  12. AJ. Gyvenimo pamokos pagal Paulių Širvį (III)
  13. R. Jasukaitienė. Žmogus iš Lietuvos ir Lietuvai
  14. P. Jegorovas. Išleista knyga apie legendinę asmenybę – ukrainietį Vasilijų Jerošenko
  15. S. Birgelis. Nelaisvėje ir tremtyje. Džezkazgano lageriuose (III)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Kažin says:
    7 mėnesiai ago

    Gražiai suklostomos lyg su gyvenimu laidojamos mintys. Visa gyvenimo žodinė atmintis jau atgula su jo baigtimi ir vargu ar galės būti atjaučiama vis einančio kito jauno nusenčio gyvenimo. Ar ne toksai – gyvenimo dėsnis…

    Atsakyti
  2. Tomas Jakutis says:
    7 mėnesiai ago

    TSKP narė nuo 1975 m.
    Ko bijot? Komunistai Lietuvoje pagarboj. Kai kuriems mirus net valstybinis gedulas skelbiamas.

    Atsakyti
  3. Onutė T. says:
    7 mėnesiai ago

    Ačiū,,gerb.Viktorijai,Irenai V.,Dovydui J.. ir visiems mūsų dėstytojams Šviesuoliams,kuriuos sutikome gyvenimo kelyje…Jie švietė mums savo vidine ramybe ir šviesa auditorijose.Dabar skaitome jų atsiminimus ir su didžia pagarba lenkiame galvą…Ir vis dar gyvename gražiais prisiminimais. O vis dėlto buvo…!🌹🤗

    Atsakyti
  4. Jakutis Tomas says:
    7 mėnesiai ago

    Kunigas Doveika apie baimę sakė – 80% žmonių bijo savo nuomonę viešai reikšti. Pagarba tiems, kurie nebijo, atvirai viešai komentaruose parašo ką galvoja.
    Vieni rašo, kiti ištrina, taip visi atsiskleidžia kas iš kurios dalies toje 80/20 dėlionėje..

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

baltoji banga.lt
Lietuvoje

„Baltoji banga“ ragina Seimą pirmadienį nemažinti atsakomybės už piktnaudžiavimą pareigomis

2025 06 28
Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada | linesa.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada

2025 06 28
Sargėnų estakada
Lietuvoje

Atidaromas eismas Sargėnų estakada

2025 06 28
Klaipėdos kamerinis orkestras
Kultūra

Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys

2025 06 28
Policija
Lietuvoje

Savaitgalį – pareigūnų dėmesys motociklininkų saugumui

2025 06 27
Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas pasirašė mokesčių, pensijų ir Gynybos fondo įstatymus

2025 06 27
Smūgio slopintuvas
Lietuvoje

Didesniam saugumui keliuose – mobilūs smūgio slopintuvai

2025 06 27
Šuo, katė
Gamta ir žmogus

EP žengia į priekį užtikrinant naminių gyvūnų gerovę

2025 06 27

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • klaustukui apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • Mikams ir Vilnoms su Kažinomis apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • +++ apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rotavirusas vasarą neatostogauja
  • M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • Skirtingiems patiekalams – skirtingi pomidorai
  • Nemokamas „Wi-Fi“ – tik mėgstantiems riziką

Kiti Straipsniai

Trampas Hagoje po smūgių Iranui

M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?

2025 06 28
Su draugėmis, 1974 m. | R. Vikšraitis | LNM nuotr.

Laiminga vaikystė – baloje, tarp gėlių, su blynu rankoje

2025 06 28
Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos valstybės iškilmingas minėjimas Kaune, Valstybės teatre 1938 m. sausio 15 d. | Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune archyvo nuotr.

I. Jakubavičienė. Prezidento Antano Smetonos dėmesys kultūros laukui

2025 06 28
Kultūros kongresui – 100

Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos

2025 06 27
Gitanas Nausėda

Prezidentas EVT: būtina skubiai stiprinti ES gynybos pajėgumus

2025 06 26
Alkas.lt nuotr.

Valstybinės kalbos likimas – Seimo kontrolieriaus rankose: „Talka“ kaltina ŠMSM neveiklumu

2025 06 26
Daugiabutis | enmin.lrv.lt nuotr,

Seimas patvirtino NT mokestį

2025 06 26
Rasos šventė Kernavėje 2025: gyvybės, šviesos ir bendrystės naktis

Rasos šventė Kernavėje 2025: gyvybės, šviesos ir bendrystės naktis

2025 06 25
Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trampas spaudžia rankas Hagoje vykusiame NATO susitikime

Hagoje įvyko Zelenskio ir Trampo susitikimas

2025 06 25
Traktoriai

Ūkininkai tęsia protestus prie Seimo

2025 06 25

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • klaustukui apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • Mikams ir Vilnoms su Kažinomis apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • +++ apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • Bartas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Aikštynas | S. Žiūros nuotr.

Sostinėje atnaujinta 17 mokyklų aikštynų

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai