Pirmadienis, 11 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Užsienio lietuviai

J. Survilaitė. Lietuviškoji išeivija ir jos atminties išsaugojimas

Janina Survilaitė, www.alkas.lt
2023-06-09 09:00:40
0
„Alpių lietuviai. Alpenlitauer“ (2005) | sena.lt nuotr.

„Alpių lietuviai. Alpenlitauer“ (2005) | sena.lt nuotr.

Išeivija – Laisvosios Europos sąžinės ir demokratijos sveikoji pusė, 50 metų brendusi kūrybinių krikščioniškojo tikėjimo metaforų delnuose.

Nuo rusų okupacijos ištrūkusi mūsų tautos piliečių dalis buvo ir liks išskirtinė ląstelė, tvirta savo savastimi, santarve ir tolerancija visoms pasaulio tautoms.

Gyvendami užsienyje, pastebime, kad keičiantis LR Vyriausybėms vis labiau LR diplomatai nesidomi iš okupuotos Tėvynės 1944 metais pasitraukusių II-jo pasaulinio karo pabėgėlių – išeivių – istorine veikla.

Dešimtmečiais pasaulio lietuviai su pasibaisėjimu stebime, kaip buvusi režimo komjaunimo sekretorė, o dabar emigrantė, Jūratė Kaspersena (Caspersen) sovietiniu stiliumi savivališkai perdirbinėja Šveicarijos išeivijos bendruomenės (ŠLB) konvencinę/teisinę 1952-02-17d. Ciurice įkurtą istorinę datą.

Vien tai, kad mūsų tautiečiai Alpių šalyje niekada nebuvo ekonominiai emigrantai, o tik politiniai pabėgėliai bei tik mokslo ir politinės patirties žinių siekiantys išeiviai – istorija juos charekterizuoja išskirtinai pagarbiai.

Pirmosios konvencinės teisinės Lietuvių Bendruomenės įkūrimas 1952-02-17d. neutralioje Šveicarijoje turėjo ypatingus privalomus rėmus, politines taisykles ir konkrečias Įstatų/statutų pareigas ir tikslus kovoje prieš Lietuvos okupaciją, kai 1945/46 m. sovietinis režimas pasaulyje panaikino visas LR diplomatines tarnybas.

Sukūrusi konvencinę/statutinę karo pabėgėlių Lietuvių Bendruomenę Šveicarijos konfederacijoje, ir perėmusi alternatyvią prieš karą LR diplomatijos vestą diplomatinę politką,  Šveicarijos LB užsibrėžė 50 m. tęsti antikomunistinę kovą prieš Lietuvos okupaciją ir įgyvendino reikšmingų pasiekimų:

Išeivijos arvchyvuose galima surasti nemažai tokių faktų… Vieni reikšmingų nuoseklios ŠLB-ės antikomunistinės veiklos darbų buvo ŠLB-nės valdybos kasmetiniai kreipimąsi į JT organizaciją Ženevoje.

Jūratė Caspersen | veidas.lt nuotr.
Jūratė Caspersen | veidas.lt nuotr.

Štai yra 1985-11-26d. išsugotas RAŠTAS ŠLB-nės valdybos pirmininkui N. Prielaidai:

„…Šveicarija nerpripažįsta Lietuvos inkorporacijos į Sovietų Sąjungą…“

ŠLB-nės valdyba raštą oficialiai įteiktė Reigano-Garbačiovo susitikime Ženevoje ir paskelbė Laisvojo pasaulio spaudoje. (žr.knygoje „Alpių lietuviai. Alpenlitauer“ p.168 raštas pranc. klb.).

Dokumentinėje knygoje „Alpių lietuviai. Alpenlitauer“ (2005), pagal išeivijos mokslininkų dr. Vaclovo Dargužo, prof. kunigo Jono Juraičio, Narcizo Prielaidos ir dr. Alfonso Kušlio patikrintus ir pateiktus archyvus, rašytojos Janinos Survilaitės sudarytame dokumentiniame kataloge/apybraižoje randame išskirtinį Šveicarijos išeivijos gyvenimo ir veiklos aprašymą su dokumentiniais įrodymais Šveicarijos ir Europos 20-jo amžiaus vidurio politinių istorinių įvykių virsmo poslinkius.

Knyga atveria ŠLB karo pabėgėlių kasdienybę, sudėtingą palikusių Tėvynę prigijimą svetimoje 20-jo amž. Šveicarijos žemėje tragiškų pokario įvykių verpetų painiavoje, parodant ir iškeliant lietuviškosios išeivijos tikrąją politinės sąžinės ir demokratinės Tautos atminties sveikąją pusę.

Knygos naratyve – elitiniai lietuvių Tautos karo pabėgėliai, kuriems toliau bręsti buvo lemta laisvoje Vakarų Europoje, neutralioje Šveicarijos konfederacijoje, t. y. pažangiausioje neutraliausioje Alpių šalyje, pilnoje visavertiškų kūrybinių gijų, gelmių ir galių…

Šveicarijos lietuviška išeivija buvo ir liko išskirtinė prie Lietuvos kamieno amžîams priaugusi ląstelė.

Remiantis Lietuvos diplomato, kurį laiką dirbusio Šveicarijoje, Jurgio Šaulio pasakymu jo dienoraštyje, kad gyvenimo nutikimus būtinai reikia žymėti, nes istorija pranyks – pasirodė ypač būtina atkreipti susirūpinimą į dabartinių Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos vadovių D. Henkės ir J. Kaspersenos (Caspersen) veiklą, stengiantis iškraipant išeivijos veiklos faktus pagal sovietinio režimo kurpalį, kad elitinė mūsų Tautos dalis istorijoje ir toliau liktų režimo propagandos replėse, tarybinės tėvynės išdavikų, buržuazinių naciolalistų statuse, menamai, įsikūrusi nelegaliai/pogrindyje, be įstatų sudarymo, patvirtinimo ir jų įregristravimo  į darbinės antikomunistinės veiklos sąskaitą, kas Šveicarijoje buvo ir yra griežtai draudžiama.

Nepasidomėjusi Šveicarijoje nelegaliai 1948–1953m. veikusia fašistine holokausto aktyvistus ir Wermachto karininkus vienijusią pabėgėlių „Lietuvių sąjungos” organizacija, J. Kaspersenos savivališkai pasinaudojo 1950-08-20 d. „Sąjungos“ archyvuose įrašytu režimo propagandai tinkamu faktu ir pasaulio spaudoje išplatino nestatutinę/nelegalią ŠLB-ės įkūrimo datą su tikslu:

tęsti režimo ideologinę sumanymą – „įrodyti“ kad: 1944m. Tėvynę palikę lietuviai buvo (ir yra!) Tėvynės išdavikai, užsienyje veikė nelegaliose gaujose, siekdami nuversti Lietuvoje tarybų valdžią.

Senosios išeivijos kartos išsaugota, 1995–1999m. į Vilniaus universiteto RS grąžinta išskirtinė archyvinė medžiaga, rašytojos J. Survilaitės spaudai parengta šveicarų „Solidarity“ leidykloje 2005 m. išleista dokumentinė knyga „Alpių lietuviai. Alpenlitauer“ pirmąjį 21-jo amž. dešimtmetį susilaukė daug reikšmingų įvertinimų.

„Literatūros ir meno“ 2012 m. straipsnyje Marcelijus Martinaitis rašė:

…Nuo 1990 metų gyvendama Šveicarijoje, rašytoja J. Survilaitė dėsningai rašo apie išeivijos veiklą okupacijos metais.

Neutrali Šveicarijos politika ir kalnų pasaulis Autorei padėjo įeiti į naujo likimo paskirtą kūrybinę erdvę, apvalyti sielą nuo skaudžių praeities likimo smūgių, o ištikimybė ir meilė Tėvynei Lietuvai dvasiškai sustiprino kūrybinį įkvėpimą tarnauti savo Tautos istorijos virsmams…

 „Alpių lietuvių“ knygoje autorė vartoja  pačią  nuoširdžiausią išraišką, nes turi didžiulę estetinio ir psichologinio sąžiningumo patirtį, kai prisiliečia prie skaudžios karo pabėgėlių išeivių temos.“ (prof. Leonidas Donskis, 2012)

…Kad V. Užtupo leidykla neišleido nė vienos dvasiškai bevertės, greitą komercinę sėkmę atnešančios knygos – apibūdino ir J. Survilaitės išeivijos atskleistos temos vertę, o pats VU doc. V. Užtupas pažymėjo:

knyga „Degėsių gėlės“ privalo būti vertinama kaip tikra žmonijos atminties saugotoja… (Kristina Civinskienė, Naujos knygos 1997).

Apie knygoje „Alpių lietuviai“ atskleistą Šveicarijos pokaryje įkurtos išeivijos Bendruomenės veiklą, kovojant už Tėvynės nepriklausomybės atstatymą, rašoma sąžiningai ir tikroviškai.

Ištyrinėti išeivijos ryšiai su tarptautinėmis organizacijomis, Žmogaus teisių gynimo komitetais prie JT Ženevoje, Šveicarijos Rytų Europos institutu Berne, su žymiais Vakarų Europos antikomunistais ir disidentais.

Knygoje chronologine tvarka surinktos žinios apie atskirus asmenis:

užrašyti žymių lietuvių išeivių mokslininkų, meno ir kultūros veikėjų pasakojimai, pristatyta Vakarų Europos lietuvių šviesuomenė, šeimos, politikai ir visuomenininkai:

Lietuvos tautinis palikimas užsienyje kūrybingai įsiaudžia į visą Lietuvos istorinės politinės kultūros audinį.

Knygoje piešiami ir dabartinių emigrantų paveikslai, jų tautinės tapatybės kaip vertybės išsaugojimo problemos, neišvengiamo susiliejimo su svetimo krašto mentalitetu ir aplinka pamokos, naujas vakarietiškos tikrovės pažinimas ir jos 21-ojo anžiaus vertinimas.

Apie knygos istorinę reikšmę atsiliepė „Solidarity“ leidyklos recenzijose prof. dr. Antanas Tyla ir dr. Aldona Vasiliauskienė ( 2005).

„Alpių lietuviai. Alpenlitauer“ knyga įtraukta į Tarptautinio Vilniaus Mokslo ir Kultūros Simpoziumo bei Šveicarijos Ciuricho universiteto centrinės bibliotekos katalogus, 2005m. Įvertinta VU mokslinės bibliotekos administracijos, LR mokslo daktarų:

PLB pirmininko (2005) dr. V. Kamanto, prof. J. Juraičio, prof. V. Girdzijausko, apdovanota dešimčia LR Kultūros, URM-jos  ir kt. Garbės ir Pagyrimo raštų.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenėje knyga „Alpių lietuviai. Alpenlitauer“ iki šiol yra vienintelė naujausių laikų emigrantės pastangomis užsienyje gimusi išeivijos gyvenimo ir veiklos dokumentinė apybraiža.

Paskutinę savaitę LR prezidento Gitano Nausėdos išsireiškimas, kad mūsų veiklos pasiekimams ar nesėkmėms parodyti pirmiausia turi būti pateiktos aiškios loginės/politinės motyvacijos, norime širdingai prisidėti kalbėdami apie nuo mūsų kartos jau nutolusią istorinę išeivijos veiklą, pabrėždami, kad pačiu svarbiausiu istoriniu dokumentu turi likti teisingi istorinio įvertinimo motyvai.

Palyginkime, kad šiandien norint nepelnytai išaukštinti save ir nužeminti protingesnį ir sąžiningesnį – į viešuną išsiveržia gandai ir propaganda.

Taip, norėdama pateisinti savo komjaunuolišką manipuliavimą begėdišku ŠLB archyvų klastojimu, 2013-05-07 d. internetinėje pasaulio spaudoje J. Kaspersenos knygą „Alpių lietuviai“ sovietiškai apšmeižta:

išeivijos knyga yra tedencinga, neargumentuota, iškraipyti istoriniai faktai, ŠLB 50-metis atšvęstas 2 metais vėliau… J. Survilaitė šmeižia, juodina ir kompromituoja ŠLB-nės Pirmininkę J. Kaspersen…

Tautą sudaro gyvieji ir mirusieji.

Istorija, į kurią atsiremiame – yra mūsų visų istorija, todėl yra svarbiausias politinis ideologinis veiksnys ir variklis, kurio išsaugojimui visi privalome jungtis ir liūdyti.

Pabaigai paprastas mokyklinis klausimas:

„Kokiais bruožais įvertinamos LR URM-jos paskirtų LR diplomatų žinios siunčiant juos diplomtinei tarnybai į užsienio šalis?

Ar kiekvienas LR diplomatas sugeba teisingai perskaityti archvyvinį išeivijos išsaugotą veiklos protokolą?

Įdomumo dėlei iš dešimtmetį Šveicarijoje dirbusių diplomatų tik vienas LR Berno ambasadorius p. Jonas Rudalevičius buvo kompetentingas įvertindamas emigrantų veiklą, pažymėjęs, kad išeivijos archyvus ištaisyti nauji emigrantai NETURI JOKIOS TEISĖS.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Survilaitė. Atminties dienoraščiai
  2. J. Survilaitė. Lietuvos atgimimo vaizdai Alpėse
  3. J. Survilaitė. Išeivijos dienoraščiai
  4. J. Survilaitė. Gyvenimas laikinume
  5. Projektas „Šimtmečio dovana pasauliui“ stiprins ryšį su išeivija
  6. J. Survilaitė. Atstumtoji išeivijos karta
  7. J. Survilaitė. Vidinės ramybės pranašas
  8. J. Survilaitė. Ką tautai primena 75-ieji Pergalės metai?
  9. J. Survilaitė. Už kiek Lietuva perka emigrantų meilę Tėvynei?
  10. J. Survilaitė. Rinkimų išvakarėse
  11. J. Survilaitė. Europos širdis Lietuvoje
  12. J. Survilaitė. Vėlinės vienuolyno kapinėse
  13. J. Survilaitė. A. Koniukovas: pančiai Lietuvai
  14. J. Survilaitė. Kada bus išgirstas mirusios išeivijos balsas?
  15. J. Survilaitė. Šveicarijos Jungfraujoch viršukalnė (iš išeivijos atsiminimų)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ukrainos gynėjos | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai

2023 09 11
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

2023 09 11
A.M.Budreckio knyga „Pirmoji Lietuvos respublika kovoje už laisvę ir nepriklausomybę" | rengėjų nuotr.

V. Valiušaitis. Baigti darbai malonūs!

2023 09 10
Raginama stabdyti šimtamečių medžių kirtimus greta Vilniaus | lrs.lt nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Lietuvoje toliau šniojamos girios ir miškai

2023 09 09
Dainius Razauskas | asmen.nuotr.

D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai

2023 09 09
7 iš 10 vairuotojų regėjimą tikrinasi per retai

A. Valotka. Aš – už „Bolt“!

2023 09 08
Ukrainos gynėjai | Šį savaitgalį galingiausių pasaulio šalių vadovai, įskaitant JAV prezidentą Džo Baideną, renkasi Naujajame Delyje į aukščiausiojo lygio susitikimą. G20 norėtų priimti bendrus sprendimus, kurie užtikrins skurdžiausių šalių apsirūpinimą maistu, kovos su klimato kaita veiksmus ir skolų mažinimą neturtingoms šalims. nuotr.

„Nelaimingas atsitikimas“ vardu Rusija

2023 09 08
Didžiausias Lietuvos šunkelis – „betonkelis“ – valstybinės reikšmės kelias iš sostinės į Uteną | miestai.net nuotr.

A. Navys. M. Sėjūnas. Automobilis geležinkelio bėgiais važiuoti nepritaikytas

2023 09 08
Alkas.lt koliažas

L. Kalėdienė. Gėda dėl valstybinės kalbos nemokančių ministrių

2023 09 08
Dobrovolska | Alkas.lt koliažas

E. Čiuldė. Tatuiruotoji žino, ką daro

2023 09 07
Rodyti daugiau

Naujienos

Ėjimas, vaikščiojimas | pixabay.com, PublicDomainArchive nuotr.
Lietuvoje

Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis

2023 09 11
LRKM nuotr.
Lietuvoje

Ukrainai perduota puspenkto milijono šaudmenų

2023 09 11
Saulės elektrinės įrengimas | enmin.lt nuotr.
Lietuvoje

Audros niokojo ir saulės elektrines

2023 09 11
Žalias Kaunas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaunas imasi mažinti triukšmą ir taršą

2023 09 11
Aerodromas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seime – svarstymai dėl dviejų aerodromų

2023 09 11
Ukrainos gynėjos | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai

2023 09 11
Namas su terasa | pixabay.com, Monikos nuotr.
Gamta ir žmogus

Patarimai norintiems įsirengti lauko terasą

2023 09 11
Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

2023 09 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Kažin apie A. Valotka. Aš – už „Bolt“!
  • Rimgaudas apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Vilna apie V. Valiušaitis. Baigti darbai malonūs!

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis
  • Ukrainai perduota puspenkto milijono šaudmenų
  • Audros niokojo ir saulės elektrines
  • Kaunas imasi mažinti triukšmą ir taršą
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai

by Jonas Vaiškūnas
2023 09 11
0
Ukrainos gynėjos | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Baigėsi didžiųjų pasaulio valstybių susitikimas Indijoje. 20-ties turtingų ir besivystančių šalių grupė pasveikino Afrikos Sąjungą kaip naują narę – neabejotinai...

Skaityti toliau

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

by daiva
2023 09 11
8
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

Nagrinėjant Vilniaus krašto lietuvių padėtį tarpukario laikotarpiu, ypač svarbus 1936 m. lapkričio 3 d. Vilniaus vaivadijos valdyboje vykusios slaptos saugumo...

Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Baigti darbai malonūs!

by daiva
2023 09 10
1
A.M.Budreckio knyga „Pirmoji Lietuvos respublika kovoje už laisvę ir nepriklausomybę" | rengėjų nuotr.

Taigi, turiu malonumo: pabaigiau ne vienerius metus trukusį darbą - atiduotas spaustuvei mano spaudai parengtas Amerikos lietuvių istoriko Algirdo Martyno...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Kažin apie A. Valotka. Aš – už „Bolt“!
  • Rimgaudas apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Vilna apie V. Valiušaitis. Baigti darbai malonūs!
  • Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
Kitas straipsnis
Fotografas Z. Norvaiša. Dokumentą saugo Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialas | archyvai.lt nuotr.

Lietuva neabejotinai yra jūrų valstybė

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai