Lietuvoje ilgą laiką manyta, kad Vilnius – svajonių miestas naujakuriams. Vis dėlto „Luminor“ banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa atskleidė, kad vis daugiau žmonių pirmenybę teikia ne sostinei. Tuo tarpu kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje sostinės ir toliau lieka viršūnėje. Ar tikrai Vilnius praranda savo lyderystę tarp būsto pirkėjų?
Apklausa parodė, kad Latvijoje ir Estijoje būstą per artimiausius trejus metus ketinantys pirkti respondentai dažniausiai renkasi sostinę arba jos artimiausias apylinkes. 30 proc. Latvijos ir 29 proc. Estijos respondentų norėtų būsto būtent sostinėje, o atitinkamai 21 proc. ir 19 proc. kaimyninių šalių gyventojų mieliau rinktųsi sostinės priemiesčius.
Tuo tarpu Lietuvoje padėtis kitokia. Vilnių kaip trokštamo būsto vietą pasirinko tik 27 proc. apklaustųjų, o 30 proc. planuojančiųjų įsigyti būstą nurodė, kad mieliau rinktųsi kitą didmiestį. Šalia Vilniaus gyventi norėtų tik 7 proc. respondentų.
Pasak „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovo Edvino Jurevičiaus, ši tendencija atskleidžia unikalią Lietuvos miestų plėtros dinamiką – Vilnius nebėra vienintelis traukos centras.
Pagrindinės priežastys, kodėl lietuviai renkasi kitus didžiuosius miestus
E. Jurevičiaus teigimu, vienas pagrindinių veiksnių, lėmusių šią naują tendenciją – dviejų didžiųjų miestų ekonominė struktūra Lietuvoje.
„Skirtingai nei Latvijoje ir Estijoje, du Lietuvos didieji miestai (Kaunas ir Klaipėda) yra savarankiški ekonominiai ir kultūriniai centrai. Kaunas tampa vis stipresne alternatyva, siūlančia panašias galimybes kaip Vilnius. Pastaraisiais metais, ypač išaugus nuotolinio darbo galimybėms, ir sparčiai augant Kaunui ir vykstant investicijoms į naujus gyvenamuosius projektus ar net visus kvartalus, šiame mieste atsiranda daugiau patrauklių būsto pasirinkimų, o tai traukia galimus gyventojus ir pirkėjus“, – pažymi jis.
Be to, būsto kainos Vilniuje yra pastebimai aukštesnės nei kituose Lietuvos miestuose – šių metų liepos mėnesį vidutinė buto kv. m kaina Vilniuje buvo 2,6 tūkst. eurų, Kaune – 1,7 tūkst. eurų, rodo „Global Property Guide“ duomenys.
„Šie kainų skirtumai dažnai verčia žmones rinktis pigesnes, bet patrauklias alternatyvas, tokias kaip Kaunas ar Klaipėda. Gyventojai, pasirinkdami šiuos miestus, gali gauti daugiau už tą pačią kainą“, – pabrėžia E. Jurevičius.
Žinovas taip pat atkreipia dėmesį į savotišką gyvenimo būdo trauką šiuose miestuose – Kaunas ir Klaipėda dažnai laikomi ramesniais miestais, kuriuose gyvenimo tempas mažiau intensyvus nei Vilniuje, o tai gali būti patrauklu žmonėms, ieškantiems balanso tarp miesto patogumų ir ramybės.
Miestų plėtros perspektyvos Lietuvoje ir Baltijos šalyse
Ateityje ši tendencija gali turėti reikšmingą poveikį nekilnojamojo turto rinkai ir miestų plėtrai Lietuvoje, tvirtina E. Jurevičius.
„Didėjantis susidomėjimas Kaunu ir Klaipėda gali sudaryti prielaidas, kad ateityje investicijos ir pragyvenimo lygis šiuose miestuose augs didesniu tempu nei iki šiol“, – teigia „Luminor“ ekspertas.
Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje pagrindinis dėmesys veikiausiai išliks sutelktas į Rygą ir Taliną. Šie miestai ir toliau bus pagrindiniai ekonominiai ir demografiniai traukos centrai, o jų priemiesčiai išlaikys patrauklumą.
„Šalyse, kur sostinės dominuoja, galima laukti tam tikrų iššūkių, susijusių su regionų plėtra ir infrastruktūros išlaikymu mažesniuose miestuose“, – atkreipia dėmesį E. Jurevičius.
