„Luminor“ banko užsakyta Baltijos šalių didžiųjų miestų gyventojų apklausa parodė, kad rinkdamiesi būstą jie gana kategoriški – beveik du trečdaliai apklaustųjų rinkdamiesi būstą užmiestyje norėtų arba gyventi šalia Vilniaus, Rygos ar Talino, arba nuošaliame kaime.
Visose trijose šalyse tik apie 20 proc. norėtų apsigyventi mažesniuose regionų miestuose.
Įdomu tai, kad tik 13 proc. apklaustųjų Latvijos gyventojų norėtų apsigyventi pajūryje, nepaisant to, kad Latvija turi ilgiausią pajūrio ruožą. Pajūris taip pat vilioja 19 proc. estų ir 15 proc. lietuvių.
„Nuomonių poliariškumas, renkantis arba sostinės prieigas, arba nuošalesnę gyvenimo vietą paaiškinamas prioritetų skirtumais, kuriuos dar labiau paryškino pandemija.
Sostinės išlieka aktyviausiais ekonominės ir kultūrinės veiklos židiniais, todėl jų trauka lengvai paaiškinama. Tuo pat metu daugėja norinčių gyventi kuo arčiau gamtos ir toks pasirinkimas šiuo metu nelaikomas pabėgimu nuo civilizacijos – gerai išplėtota telekomunikacijų infrastruktūra Baltijos šalių gyventojams leidžia nuotolinį darbą dirbti praktiškai iš bet kurios šalies vietos.
Apskritai, gyvenimas sostinės centrinėje dalyje nebelaikomas itin svarbiu faktoriumi. Tai rodo ir regionuose suaktyvėjusi nekilnojamojo turto rinka, ir pasikeitusi bankų skolinimo politika – įsigyti būstą už paskolą dabar galima praktiškai bet kuriame Lietuvos mieste“, – sakė „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovas Andrius Kvakšys.
Gamtos artumas yra svarbiausia priežastis keliantis gyventi į užmiestį. Tai savo prioritetu nurodė net 80 proc. apklaustųjų latvių, 78 proc. estų ir 69 proc. lietuvių. Užtat Lietuvos gyventojai, labiau nei latviai ir estai, vertina galimybę puoselėti nuosavą sodą ar daržą – šį prioritetą išskyrė 57 proc. lietuvių, 52 proc. estų ir 42 proc. latvių.
Apklausa taip pat parodė, kad Lietuvos gyventojams labiau nei kaimynams imponuoja praktiniai gyvenimo užmiestyje aspektai – didesnė gyvenamoji erdvė ir galimybė saugiai parkuoti automobilį, taip pat patogumas turint augintinių.
Svarbu pažymėti ir tai, kad 57 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų apskritai nesvarstė tokios galimybės arba nenorėtų keltis iš didžiųjų miestų.
22 procentai norėtų išsikraustyti, tačiau neturi tam galimybių, dešimtadalis planuoja priimti sprendimą po 1-3 metų, 7 proc. nenorėtų kraustytis iš miesto, tačiau norėtų vasarnamio, o 3 proc. jau persikėlė į užmiestį.
