1945 m. nors žydintį, bet iš tiesų mirtinai kraujuojantį pavasarį mokykliniams egzaminams besiruošianti mergina, prieš porą savaičių slapta susižadėjusi su jau partizanaujančiu Adolfu Ramanausku-Vanagu, gauna iš pašto pranešimą, jog jai atėjusi registruota siunta.
Niekada jokių siuntinių iki tol niekas Birutei nesiuntė, tėvai iš gretimo kaimo su kukliomis lauktuvėmis užsukdavo gyvai.
Kaip rašo istorikas dr. Arvydas Anušauskas: „seminarijoje tarp moksleivių jau buvo žinoma, kad tokį pranešimą gavęs vienas moksleivis atėjęs į paštą buvo suimtas.“
Pasakiusi draugėms, jog eina siuntinio, Birutė patraukė pas motinos seserį, o pakeliui sutikusi partizanus – pasuko į Varčios mišką, kur tuo metu buvo jos gyvenimo meilė.
Taip buitiškai prasideda partizanės Vandos istorija, kuri po išdavystės baigėsi 1956 suėmimu, tardymais, sovietinio teisingumo grimasomis lageriuose bei psichologiniu okupacinių represinių struktūrų persekiojimu iki pat Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo.
„Na bet mama buvo, ji buvo (…) tvirto charakterio žmogus.
Ir aš kai prisimenu, galvoju, na tokia buvo neverkianti, neverkšlenanti, neapgailestaujanti dėl to, ką pasirinko, ji kažkaip turėjo, na dabar gal keistai skambės, bet tokį pasididžiavimą, kad jie tokie buvo.
Nes tai buvo jų pasirinkimas ir visa giminė nukentėjusi, bet jie visi išlaikė tokį orumą, be jokio gailėjimo, kad jiems teko tokia baisi dalia“, – paskutinio visos Lietuvos partizanų vado kovos kelią tyrinėjančiam mokslininkui A. Anušauskui pasakoja Birutės ir Adolfo dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Birutė Mažeikaitė gimė 1924 m. lapkričio 9 d. Jackonių kaime, Alytaus rajone, Anelės Šarkauskaitės-Mažeikienės ir Motiejaus Mažeikos šeimoje.
Besimokydama Alytaus Mokytojų seminarijoje, laikydama paskutinius baigiamuosius egzaminus 1945 m. pavasarį Birutė Mažeikaitė pasitraukė iš legalaus gyvenimo, tapo Lietuvos laisvės gynėja, partizane Vanda.
Pogrindinėje laisvės kovoje B. Mažeikaitė atsiskleidė kaip talentinga rašytoja, karšta patriotė
Rašė įkvepiančius straipsnius partizanų laikraščiams, kūrė į kovą kviečiančius, drąsinančius antisovietinius atsišaukimus.
Tiesiogiai dalyvavo partizaninės spaudos techniniuose spausdinimo darbuose, taip pat platinant tą spaudą.
Mažeikaitės-Ramanauskienės-Vandos partizaninė veikla laisvoje Lietuvoje įvertinta. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu ji apdovanota Vyčio kryžiaus ordino Karininko kryžiumi.
[Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. lapkričio 17 d. DEKRETAS Nr. IK-207 dėl apdovanojimo Vyčio kryžiaus ordino Karininko kryžiumi Birutę Mažeikaitę-Ramanauskienę (po mirties), Dainavos apygardos partizanę, pogrindinės spaudos leidėją ir platintoją, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago žmoną ir bendražygę.]
1998m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Pasipriešinimo (rezistentų) teisių komisijos Jai suteiktas Kario savanorio statusas. Juo Birutė Mažeikaitė pripažinta KARIU SAVANORIU (po mirties).
„Jos atminimas visada gyvas mano širdyje nes ji buvo mano Mama.
Mama, kuri daugelį metų man bandė atstoti ir tėvą, neteisėto sovietinio teismo nuteistą ir sušaudytą, kuomet man buvo tik ašnuoneri.
Mama, kuriai aš visą laiką rūpėjau, nors mus skyrė ir storos kalėjimų sienos ir tūkstančiai kilometrų.
Mama, kuri kaip ir mano tėvas, Lietuvą laikė savo šeima, o Lietuvos laisvę vertino labiau nei savo gyvybę,“ – teigia Birutės ir Adolfo dukra A. Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Apie tai daugiau bus galima paskaityti šiemet išleidžiamoje laisvės kovotojos Birutės Mažeikaitės prisiminimų knygoje: „Tuo metu, kai atėjau į Varčią pas partizanus, bunkerių dar nebuvo.
Erdvesnėje miško aikštelėje, kur medžiai augo rečiau, stovėjo palapinės, buvo įkurta skyriais suskirstyta partizanų stovykla. (…) Palaipsniui viskas stojosi į savo vietas.
Prasidėjo partizaniškas gyvenimas.
Stovykloje sutikau gerus savo pažįstamus iš Alytaus:
mokytojus Antaną Kulikauską, dabar partizaną slapyvardžiu Daktaras, Albertą Perminą, slapyvardžiu Jūrininkas, medicinos seselę Anelę Simonaitytę, partizaniniu slapyvardžiu Rūta.
Pasirinkau Vandos slapyvardį. Daviau priesaiką. Miškas tapo mano namais.“
Parengta pagal „Vanago Lietuva“ žinias
