Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

A. Pangonytė. Apie vardų ir pavardžių (ne)gramatinimą – teismams ir ne teismams

Aistė Pangonytė, www.alkas.lt
2024-10-23 08:00:00
4
Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt nuotr.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2024 m. spalio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-13-662/2024 pranešė, kad kreipsis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. Nr. I-1031 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte (originali 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. I-1031 redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas tiek, kiek juo lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiams neįtvirtinta teisė pasirinkti jų vardą ir pavardę Lietuvos Respublikos piliečio pase rašyti tiek sugramatinta, tiek nesugramatinta forma, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 ir 2 dalis ir teisinės valstybės principą.

Šioje byloje Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) LVAT prašymu jau išsamiai atsakė į klausimus, iškeltus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT), taip pat išplėstinės LVAT teisėjų kolegijos klausimus viešame teismo posėdyje (2024 m. birželio 19 d.), nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka.

Norisi tikėti, kad pavyko paprastai paaiškinti anksčiau byloje supainiotus dalykus.

Šį kartą – glaustas paaiškinimas, kas yra gramatinimas pagal lingvistinę apibrėžtį, bet pirmiausia naudinga pateikti kvestionuojamo Aukščiausios Tarybos 1991 m. nutarimo 2 punktą:

„2. Nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis.

Nustatytos formos raštišku piliečio pageidavimu vardas ir pavardė rašomi: a) pagal tarimą ir nesugramatinti (be lietuviškų galūnių) arba b) pagal tarimą ir gramatinami (pridedant lietuviškas galūnes).“

Iš nutarimo formuluotės lyg turėtų būti aišku, kas yra gramatinimas, tačiau štai dar apibrėžtis iš naujausio aprobuoto lietuvių kalbos rašybos taisyklių rinkinio:

„Lietuvių kalbos rašyba: taisyklės, komentarai, patarimai“ (parengė Rasuolė Vladarskienė, Palmira Zemlevičiūtė; leidinys PDF), patvirtinta VLKK 2022 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. N-1 (190) – žr. 9 punktą:

„Asmenvardžio gramatinimas – kitos kalbos asmenvardžio (vietovardžio) priderinimas prie lietuvių kalbos morfologinės sistemos pridedant lietuvių kalbos linksnių galūnes.“

Pagal lietuvių kalbos rašybos taisykles autentiškus kitų kalbų asmenvardžius, kartu ir oficialius nesugramatintus Lietuvos piliečių asmenvardžius, rišliame tekste reikia gramatinti – jiems pridėti lietuviškas galūnes.

Lietuviškais rašmenimis pagal apytikslį tarimą pateikti kitų kalbų asmenvardžiai (dar sakoma, transkribuoti) paprastai yra gramatinami tiek rišliame, tiek nerišliame tekste.

Turbūt aišku, kad nėra nesugramatintų lietuvių kalbos žodžių

Visi jie yra su galūnėmis, taip pat ir asmenvardžiai. Vardažodžiai linksniuojami, veiksmažodžiai asmenuojami – taip sukuriami ryšiai tarp žodžių, o galūnėse – ne tik asmens ar linksnio, bet ir giminės, skaičiaus, veiksmažodžių laiko duomenys.

Kitų kalbų žodžiai, atėję į lietuvių kalbą, integruojami, priderinami, vardažodžiams pridedant atitinkamos giminės, skaičiaus ir reikiamo linksnio galūnes, veiksmažodžiams – veiksmažodžių.

Taip sugramatinti svetimų kalbų žodžiai pilnavertiškai veikia lietuvių kalboje; jų pilnas „Tarptautinių žodžių žodynas“ ir naujesni šaltiniai, pvz.: lot. capellanus – kapelionas, it. cappuccino – kapučinas, pranc. parlement – parlamentas, isp. daiquiri – daikiris, dan. hygge – hiugė…

Nesugramatintas kitų kalbų žodžių formas tinka palikti izoliuotais atvejais.

Tokias vietovardžių formas galima pamatyti oficialiuose žemėlapiuose, tarptautinių maršrutų duomenyse (kartais pagrečiui su transkribuotomis ar tradicinėmis), pvz.: Tallinn / Talinas, Warszawa / Varšuva.

Tokias asmenvardžių formas – asmens dokumentuose ir atitinkamai pagal juos – įvairiuose sąrašuose, atlapo kortelėse ir pan., pvz.: Georg Cook, Waldemar Vaitkun.

Tačiau tai, kas izoliuotu atveju nesugramatinta, rišliame tekste būtina sugramatinti būtent dėl teksto rišlumo.

Ar būtina galūnes pridėti prie kitų kalbų asmenvardžių? Taip, rišliame tekste būtina, o kad būtų aiškiai matyti, kas pridėta, galūnę galima pridėti po apostrofo.

Poreikis matyti tikslią oficialią formą, jeigu ji nesugramatinta, yra dokumentuose ir visais kitais atvejais, kai reikalingas ar pageidaujamas tikslumas, pvz.: Prašymas išsiųstas Waldemar’ui Vaitkun’ui.

Kokios rūšies asmenvardžiams kokias galūnes pridėti, aiškumo suteikia rekomendacija „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo“, patvirtinta VLKK 2016 m. gegužės 26 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-3.

Ar vien tik lietuvių kalbai prireikia gramatinti kitų kalbų asmenvardžius?

Tikrai ne vien, to prireikia visoms kalboms, kurios vardažodžius linksniuoja, taip elgiamasis visose aplinkinėse šalyse, nes juos linksniuoja ir lenkai, ir latviai, ir estai, ir baltarusiai…

Iš karto galbūt su tuo ne visi sutiktų, nes kai kuriose kalbose, kitaip negu lietuvių, vardininko galūnė gali būti nulinė. Tačiau pateikus analogijų abejonių greitai nebelieka.

Pavyzdžiui, ukrainiečių kilmės Lietuvos piliečio vardas asmens dokumente jo pageidavimu įrašytas nesugramatinta forma – Bohdan.

Jis iš pradžių nepatenkintas klausia, kodėl prie jo vardo pridedama galūnė – juk tai ukrainietiškas vardas.

Aiškinamės per analogiją

Lietuviai linksniuoja Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vardą ir pavardę, kaip ukrainiečiai linksniuoja Lietuvos prezidento vardą ir pavardę Gitanas Nausėda: ukr. Ґітанас Науседа, kilm. Ґітанаса Науседу… (Estų kalba galininko forma Nausėdat. Lenkų kalba įnagininko forma Gitanasem Nausėdą…)

Kaip tose kalbose, taip ir lietuvių, norint suregzti rišlų sakinį, galūnė reikalinga, pvz.: Patenkintas Bohdan‘o prašymas.

Tiesa, žiniasklaidoje paprastumo, sklandumo dėlei apostrofai retai vartojami, bent jau minint užsienio šalių piliečių asmenvardžius, tačiau tikrai galėtų būti vartojami dažniau, kai reikia atidumo vartoti Lietuvos piliečių vardus ir pavardes:

ne apskritai vengti galūnių, bet pridėti jas, kokios yra reikalingos, tik atskiriant nuo oficialios nesugramatintos formos apostrofu.

Grįžkime prie LVAT klausimo

Nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvos Respublikoje, dar net nesulaukusioje visuotinio tarptautinio pripažinimo, nuspręsta piliečiams išduoti pasus, vardus ir pavardes rašyti valstybine lietuvių kalba, tačiau daryti išimtį kitos, ne lietuvių, tautybės asmenims – rašyti atsižvelgiant į jų pageidavimą turėti vardo ir pavardės įrašą tokios formos, kokia būdinga pagal jo tautinės kalbos taisykles.

Kalbos komisija savo ruožtu skubiai parengė Lietuvos lenkų (1991 m. kovo 28 d.), baltarusių (gudų) (1991 m. rugsėjo 26 d.), ukrainų (ukrainiečių) (1991 m. lapkričio 25 d.) pavardžių ir vardų rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisykles (perrašai iš rusų kalbos taisyklės buvo parengtos dar 1990 m.).

Verta pastebėti, jog kitokio tipo asmens dokumento nebuvo – tik pasas. Todėl Aukščiausiosios Tarybos nutarimo antraštė – „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“.

Šis nutarimas galiojo daugiau kaip trisdešimt metų (plačiau žr. čia) ir neteko galios 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymui, kuris Seimo buvo priimtas 2022 m. sausio 18 d. ir Prezidento pasirašytas 2022 m. sausio 25 d. (toliau – Asmenvardžių įstatymas).

Kas pasikeitė įsigaliojus Asmenvardžių įstatymui?

Jam įsigaliojus, kitos (ne lietuvių) tautybės piliečiai gali pageidauti įrašo asmens tapatybės dokumente ne tik pagal savo tautinės kalbos gramatiką (t. y. be lietuviškos galūnės), bet ir savo gimtosios kalbos rašyba.

Pavyzdžiui, lenkų tautybės pilietis anksčiau turėjo du pasirinkimus: Valdemaras ar Valdemar, dabar turi trečią – Waldemar.

Taigi Aukščiausiosios Tarybos nutarimo 2 punkto imperatyvi nuostata rašyti kitos, ne lietuvių, tautybės asmenų vardus ir pavardes lietuviškais rašmenimis pagal tarimą – panaikinta, tiksliau – nebegalioja.

Ar nuostatos „lietuviškais rašmenimis pagal tarimą“ buvo atsisakyta todėl, kad ji neatitiko Konstitucijos? Vis dėlto ne, labiau dėl politinės valios.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. paskelbė, kad Aukščiausiosios Tarybos nutarimo normos, nustatančios, jog asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis ir pagal tarimą, yra taikomos visiems be išimties piliečiams nepriklausomai nuo jų tautybės ir kitų požymių.

KT nutarė, kad minėtas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas neprieštarauja Konstitucijos 18, 22, 29 ir 37 straipsniams. LVAT dar kartą kelia klausimą dėl atitikties 29 str. nuostatoms, tik šįkart kitaip.

Mėginant supaprastinti, jis gali skambėti taip: ar dėl negramatinimo nuostatų, kaip išimties kitos (ne lietuvių) tautybės piliečiams, nenukentėjo ir nenukenčia lietuvių tautybės piliečiai?

Toks klausimas daugeliui skamba keistokai

Kodėl lietuvių tautybės asmuo turėtų panorėti vardus ir pavardes rašyti be galūnių: Vytaut (as), Domant (as), Vincent (as), Baland (is), Darg (is), Bals (ys), Degės (ys), Marcink (us), Zelč (ius)? Tikriausiai tam reikalingas kontekstas.

Minėtose Lietuvos lenkų, baltarusių (gudų), ukrainų (ukrainiečių), rusų pavardžių ir vardų rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklėse (taisyklės tebegalioja) yra du skyriai:

iš pradžių pateikiamos rašybos pagal apytikslį tarimą instrukcijos, o baigiama gramatinimo punktais.

Vieni iš jų apie vyrų, kiti apie moterų asmenvardžius, treti universalūs.

Pavyzdžiui, vyrų asmenvardžiams, kurie baigiasi kietuoju priebalsiu, pridedama galūnė –as, pvz.: lenk. Grzegorz – Gžegožas, ukr. Чобот – Čobatas.

Moterų pavardėms, kurios baigiasi priebalsiu, galūnės nededamos, pvz.: ukr. Гаврилюк – Havryliuk, brus. Савіч – Savič. Asmenvardžių galūnė –a atitinka lietuvišką galūnę –a, pvz.: lenk. Gumowska – Gumovska (vyr. Gumowski – Gumovskis), brus. Паўліна – Paulina (vyr. Паўлін – Paulin(as)), rus. Чяплинская – Čiaplinskaja (vyr. Чаплинский – Čiaplinskij / Čiaplinskis).

Tikriausiai būtent dėl kitų kalbų kitokios pavardžių sistemos, dėl kitokios nei lietuvių kalboje moterų pavardžių darybos ir formos kilo reikalas atsigręžti į negramatinimo išimtis, nustatytas nuo pat nepriklausomos Lietuvos Respublikos gyvavimo pradžios ir toliau galiojančias Asmenvardžių įstatyme, Vyriausybės ir teisingumo ministro patvirtintose taisyklėse dėl asmenvardžių rašymo ir keitimo.

Išimtys buvo nustatytos atsižvelgiant į kitos (ne lietuvių) tautybės asmens norą ir poreikį išreikšti savo tautinę tapatybę, t. y. kad jo(s) tautinė tapatybė atsispindėtų vardo ir pavardės įrašus darant ne pagal valstybinės kalbos, o pagal tautinės kalbos taisykles.

Kiek prasminga kelti klausimą dėl išimtinių negramatinimo sąlygų išplėtimo, padarymo nebeišimtinėmis ar nuostatų apvertimo, paaiškės nagrinėjant bylą.

Aišku tiek, kad kartu su atitikties Konstitucijos 29 straipsniui klausimu eina ir kalbinis: į kokios kitos, jei ne lietuvių kalbos, gramatiką, tada būtų atsiremiama?

Autorė yra VLKK Bendrojo skyriaus vyr. žinovė

________________________

Svarbių teisinių nuostatų puslapis vardų pasvetainėje, žr. čia.

Svarbios temos šios svetainė skyriuose: Asmenvardžiai ir Svetimvardžiai

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Grupė konservatorių Seimui pateikė dar vieną vardų ir pavardžių rašybos įstatymo projektą
  2. V. Stundys. Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas: gūdžios teisinės pinklės
  3. A. Baniulaitienė, A. Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  4. VLKK Seimui pateikė griežtą išvadą: Negalima ardyti pavardžių darybos sistemos
  5. Apie lietuvių kalbą „vėl ir vėl, ir vėl ne sykį“ (II)
  6. Apie asmenvardžių klausimus 2021 metais
  7. Apie lietuvių kalbą „vėl ir vėl, ir vėl ne sykį“ (IV)
  8. „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“: Piliečių diskriminacijos išvengsime tik priėmę latvišką asmenvardžių rašybos variantą
  9. R. Šarknickas. Visiškai slaptai, už Seimo Pirmininkės durų
  10. Visuomenininkai perspėjo Seimą nepriešinti visuomenės ir nepažeisti valstybinės kalbos konstitucinio statuso
  11. Č. Iškauskas. Kas ardo valstybinę kalbą?
  12. L. Kalėdienė. Konstitucinis Teismas išaiškino: kas leidžiama lenkams, neleidžiama lietuviams
  13. Seime su jaunuomene paminėtas valstybinės kalbos statuso atkūrimo 35-metis
  14. R. Baranauskas. Kam naudinga sunaikinti lietuvių kalbą ir raštiją?
  15. A. Barzdenienė. Ne kalbininkai kuria terminus

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. jo says:
    8 mėnesiai ago

    Ėlertė pranešė:
    Seimo Švietimo ir mokslo komitetas trečiadienį atmetė „laisvietės“ Ievos Pakarklytės projektą leisti moterų pavardes rašyti su galūne -a.
    Šis komitetas buvo pagrindinis svarstant minėtą pasiūlymą, jo išvada bus teikiama Seimui.
    Už projekto atmetimą balsavo šeši komiteto nariai, prieš – keturi ir vienas susilaikė.
    „Projektas atmestas, klausimas išspręstas, tokią išvadą ir pateiksime Seimui“, – konstatavo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas.
    Jis pats palaikė projektą ir tvirtino nesuprantąs, kodėl Lapės atveju moterims galima perimti vyrišką pavardę, o Šarkos atveju – ne.

    Atsakyti
  2. Kažin says:
    8 mėnesiai ago

    Kalbos dalykai autorės išdėsti šauniai. Tačiau KT atsakant į LVAT klausimą, ar lietuviams neįtvirtinant teisės pase pasirinkti vardo ir pavardės nesugramatinta forma, atitinka Konstitucijos 29 str. 1 ir 2 dalis ir teisinės valstybės principą, yra svarbu ir kitka, t.y. ar apskritai 1991 sausio 31 d. nutrimu LR AT leidus piliečiams vardus ir pavardes pase rašyti nesugramatintai, tai neprieštarauja konstitucinei nuostatai (14 str.). Šiuo klausimu į KT, regis, nėra kreiptasi. Nagrinėti šį klausimą savo iniciatyva KT negali. Taigi tas lietuviškai nesugramatintų vardų ir pavardžių rašymo pase leidimas nelietuvių tautybės asmenims gali pridaryti daug bėdų kalbos vartojimo srityje. Net gali būti, kad VLKK teks išduoti pažymas, kaip lietuviški asmens vardas ir pavardė būtų rašomi “nesugramatintai”. Štai toks jovalynas užvirtas 1991 m. LR AT nutarimu, dėl kurio neprieštaravimo Konstitucijai klausimu atitinkamos valdžių institucijos nėra kreipęsi iki šiol. Baisus apsileidimas. Nors tautiškumo požymiai kaip tokie nėra žmogaus teisių klausimas, taigi, akivaizdu, kad privilegijos (asmenų nelygybė) tautybės pagrindu valstybėje negalėtų rastis.

    Atsakyti
  3. Mickėyus Mousėas says:
    8 mėnesiai ago

    Paprastas ,lietuviškas tekstas. Skaitom garsiai :
    Ewelina Dobrowolska deklamavo Williamo Shakespeareo eiles Joe Bidenui , Xi Jinpingui ir Jarekui Niewierowicziui. Deja ,Korekiyo Takahashis ir Carlo Azeglio Ciampis renginyje nadalyvavo , nes jų sunelis susirgo COVID-19.

    Atsakyti
    • jo says:
      8 mėnesiai ago

      Teisių pažeidimas! Įžeidimas! Parašei ne originalo kalba, o sugramatinai su lietuviškomis linksnių galūnėmis! Progresyvūs liberalūs rašo be lietuviškų galūnių!

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Sukčiavimas internete
Gamta ir žmogus

Sukčiai kuria netikras draudimo svetainės

2025 07 01
Šilumos siurblys
Energetika

Nuo liepos – kvietimas paramai už šiuolaikinius šildymo įrenginius

2025 07 01
„Wizz Air“ lėktuvas
Lietuvoje

Atnaujinami skrydžiai tarp Vilniaus ir Bilundo

2025 07 01
Nacionaliniai architektūros apdovanojimai
Gamta ir žmogus

Panevėžyje apdovanoti geriausi šalies architektai

2025 07 01
Šauktiniai | KAM, I. Budzeikaitės nuotr.
Lietuvoje

Šauktinių sveikatos draudimas bus apmokamas valstybės

2025 07 01
XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla Salų dvare
Etninė kultūra

Į Salų dvarą kviečia XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla

2025 07 01
Autobusas
Lietuvoje

Nuo liepos sostinėje keičiasi kelionių kainos

2025 07 01
Pasitarimo dalyviai | lzs.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime – tarpinstitucinis susitikimas dėl dirbtinio proto klastojamų žurnalistų veidų ir balsų

2025 07 01

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikas apie Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
  • >Vilna apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • P.Skutas apie Seime – tarpinstitucinis susitikimas dėl dirbtinio proto klastojamų žurnalistų veidų ir balsų
  • Rimvydas apie Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sukčiai kuria netikras draudimo svetainės
  • Nuo liepos – kvietimas paramai už šiuolaikinius šildymo įrenginius
  • Atnaujinami skrydžiai tarp Vilniaus ir Bilundo
  • Panevėžyje apdovanoti geriausi šalies architektai

Kiti Straipsniai

XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla Salų dvare

Į Salų dvarą kviečia XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla

2025 07 01
Seimo ir Konstitucinio Teismo pastatai, priekyje – Lietuvos žmonių siluetai su trispalve ir užrašu „Suverenitetas priklauso Tautai“ (Konstitucijos 2 str.)

Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“

2025 07 01
Prigimtinė kultūra

Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“

2025 07 01
Seimas

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Ignas Vėgėlė

I. Vėgėlė. Apie Šakalienę, milijardus, propagandos agentus ir kitus laurinavičius

2025 06 30
Vytautas Didysis

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
2025 m. birželio 27 d. Vilniuje prasidėjo Lietuvos kultūros kongreso šimtmečio suvažiavimas Vilniuje

K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos

2025 06 29
ICBM vilkikas ir T-72 tankai priešais Šv. Vasilijaus soborą Maskvoje dienos šviesoje

Ar tikrai Rusija mažina karines išlaidas?

2025 06 29
Automobilis BMW

Kodėl 10 metų automobilis – patraukliausias pasirinkimas?

2025 06 29
Trampas Hagoje po smūgių Iranui

M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?

2025 06 28

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikas apie Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
  • >Vilna apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • P.Skutas apie Seime – tarpinstitucinis susitikimas dėl dirbtinio proto klastojamų žurnalistų veidų ir balsų
  • Rimvydas apie Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • Kažin apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Rinkimai | vrk.lt nuotr.

Pirmąją balsavimo dieną iš anksto balsavo per 37 tūkst. rinkėjų

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai