Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) visuomenei skelbia duomenis apie kandidatų į Seimo narius išsilavinimą.
Iš 1740 kandidatų į Seimo narius, 82,8 procentai savo biografijose nurodė turintys aukštąjį išsilavinimą. Į šį skaičių patenka kandidatai turintys bakalauro, magistro ar aukštesnius mokslo laipsnius.
Lyginant su 2020 m. Seimo rinkimais, padėtis panaši. Prieš ketverius metus į Seimą kandidatavo 83 proc. aukštuosius mokslus baigusių kandidatų. 2016 m. tokių kandidatų buvo 72 proc.
Tarp labiausiai išsilavinusių kandidatų yra 110 asmenų, kurie nurodė turintys daktaro laipsnį.
Daugiausiai turinčių aukštąjį išsilavinimą kandidatų yra Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąraše. Iš 141 kandidato net 136 (arba 96 proc.) kandidatų nurodė įgiję aukštąjį išsilavinimą.
Vos dviem procentais nuo jų atsilieka Lietuvos socialdemokratų partija – 131 iš 139 (arba 94 proc.) šios partijos kandidatų yra baigę aukštuosius mokslus.
Trečiąją vietą šiame reitinge dalijasi net trys partijos, kurių gretose yra 92 proc. kandidatų „su aukštuoju”: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (130 kandidatų iš 141), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos” (129 kandidatai iš 141) ir Nacionalinis susivienijimas (58 kandidatai iš 63).
Visuose sąrašuose daugiau nei pusė kandidatų turi aukštąjį išsilavinimą.
Mažiausias skaičius aukštąjį išsilavinimą turinčių kandidatų yra Lietuvos liaudies partijoje. Iš 37 kandidatų partijos sąraše, aukštąjį išsilavinimą yra įgiję 22 kandidatai (tai sudaro 59 proc.).
Antroje vietoje pagal mažiausią aukštąjį mokslą baigusių kandidatų skaičių – Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai). Iš 102 šios partijos kandidatų aukštuosius mokslus yra baigę 65 (64 proc.). Trečia – Taikos koalicija. Iš 125 partijos sąraše esančių kandidatų universitetus yra baigę 82 (arba 66 proc.).
Iš visų 1740 Seimo rinkimuose dalyvaujančių kandidatų 4,7 proc. kandidatų nurodė turintys aukštesnįjį, 5,7 proc. – aukštąjį neuniversitetinį; 4 proc. – vidurinį, 2,3 proc. – specialųjį vidurinį išsilavinimą.
0,4 proc. teigė, kad yra įgiję vidurinį išsilavinimą, o 0,1 proc. kandidatų pasirinko nenurodyti, kokius mokslus yra baigę.
Duomenis apie išsilavinimą kandidatai nurodo savo biografijose. VRK neturi pareigos tikrinti šių duomenų tikslumo, tad šių duomenų tikslumas priklauso tik nuo kandidatų sąžiningumo.
