Liberalų sąjūdžio Taryba patvirtino iki šiol iškeltų vienmandatininkų, dalyvausiančių Seimo rinkimuose, sąrašą. Dėl šalyje galiojančio karantino Tarybos balsavimas vyko elektroninėje erdvėje ir truko dvi dienas – vėliau iškelti kandidatai bus tvirtinami kitame Tarybos posėdyje.
„Kai kurie partijos skyriai šiuo metu organizuoja visuotinius narių susirinkimus ir pateikia siūlomus kandidatus. Todėl kandidatus tvirtiname palaipsniui, gerai apsvarstę ir įvertinę. Elektroniniame Tarybos posėdyje patvirtinti jau 54 kandidatai vienmandatėse apygardose būsimuose Seimo rinkimuose“, – teigia Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Kandidatų vienmandatėse rinkimų apygardose sąrašą taip pat gali papildyti partijos Valdyba Centrinio rinkimų štabo teikimu.
Galutinis kandidatų abėcėlinis sąrašas pirmą kartą partijos istorijoje bus reitinguojamas visuotiniu elektroniniu partijos narių balsavimu. Reitingavimo rezultatai bus galutiniai ir nekeičiami.
„Kiekvienas reitinguoti galintis partijos narys turės 30 vienodų reitingo balsų, kuriuos galės po vieną paskirstyti savo favoritams. Reitingavimo rezultatai bus fiksuojami Valdybos posėdžio metu, o partijos Taryba nustatys kandidatų sąrašą ir jį tvirtins“, – naują kandidatų į Seimą sąrašo reitingavimo tvarką pozityviai vertina partijos atsakingasis sekretorius Dainius Petravičius.
Koronaviruso pandemija pakoregavo Liberalų sąjūdžio ruošimąsi rinkimams, karantino metu dėmesys skirtas kovai su epidemija savivaldybėse, kampanija nusikėlė į antrą planą.
“Seime aktyviai teikiame pasiūlymus valdantiesiems įvairiomis formomis: kreipiamės į ministrus raštais, kviečiame juos į nuotolinius posėdžius virtualioje erdvėje, teikiame įstatymų projektus, nors būnant opozicijoje valdantieji daug iniciatyvų blokuoja. O kalbant apie pasiruošimą rinkimams: rinkimų programą adaptuojame atsižvelgdami į dabartinę situaciją Lietuvoje, pergalvojame ir jos pristatymo strategiją, didelę dalį veiksmų perkelsime į virtualią erdvę”, – pažymi V. Čmilytė-Nielsen.
Plačiau apie patvirtintus kandidatus
Partijos pirmininkė ir frakcijos Seime seniūnė, šachmatų didmeistrė V. Čmilytė-Nielsen kandidatuos Senamiesčio-Žvėryno apygardoje. Olimpinis čempionas ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Virgilijus Alekna – Naujamiesčio-Naujininkų apygardoje. Seimo Ekonomikos komiteto narys signataras dr. Eugenijus Gentvilas meta iššūkį premjerui S. Skverneliui ir kandidatuos Pilaitės-Karoliniškių apygardoje. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas kandidatuos Pajūrio apygardoje. Buvęs žurnalistas ir Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Gintaras Vaičekauskas – Baltijos apygardoje. Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ričardas Juška – Karšuvos apygardoje. Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Juozas Baublys – Dzūkijos apygardoje.
Tarp kandidatų taip pat yra įvairių sričių profesionalai: reklamos ir rinkodaros specialistai, įmonių vadovai, savivaldybių tarybų nariai, ryšių su tautinėmis bendrijomis specialistas, Valstybinės augalininkystės tarnybos specialistė, Tytuvėnų apylinkių seniūno pavaduotojas, gydytojas odontologas, teisininkas, Europos Sąjungos viešosios politikos ir administravimo ekspertė, architektas, mokslininkė, eksporto vadybininkas, mokytojas, inžinierius, informatikas.
Liberalai – naujieji komunistai. Kas galėtų tai paneigti?
Atsiprašau Šimašiaus frazių –
„Traukitės šalin, praeities šešėliai.” „Jūs geriate mūsų kraują”* –
jos teisingos! Jis – GENIJUS!
Jis pasakė tai, ką dar pačioje pradžioje reikėjo pasakyti:
Lietuvai žūtbūtinai reikia, kad pasitrauktų senieji nomenklatūriniai komunistinės praeities šešėliai bei jų palikuoniai su bet kokiai santvarkai esant atsirandančiais parazituojančiais prisiplakėliais, visada „mokančiais gyventi”, visada įsitaisančiais „vedlių į ateitį” postuose. Reikia, kad pasitrauktų kartu su savo senomis nomenklatūrinėmis tradicijomis (tarp jų ir su partines medžiokles bei pirteles papildančiomis mergelėmis bei paaugliukais)** ir jų jei ne kraujo, tai dvasiniais palikuoniais.
Kol tokie bus Lietuvos vadžias pasigrobę, nuo „į pažangą vedančių” komunistų su jų palikuoniais (kad ir kaip jie būtų persivadinę bei persirengę, kad ir į kaip pavadintą „pažangią visuomenę” kelią pirštu rodytų), mes niekaip neišsivaduosime.
Kaip anais laikais, norėdamas būti „be konkurencijos” ir kuo arčiau valdžios viršūnių užkopti, turėjai lyg užhipnotizuotas klykauti šūkius apie anaip pavadintą „pažangą”, taip ir dabar klykauji, užgrobi postą po posto, ir visus kitus užčiaupi, ar net paskelbi už įstatymo ribų (čia ir slypi jų brukamos „tolerancijos” kitaminčiams, „liberalumo” esmė?). Žodžio laisvės laikais, yra sąrašas žodžių ir minčių, kurių ištarti nevalia; yra pažiūrų, kurių laikytis, savo vaikus to mokyti – „nusikalstama”. Nusikalstama žinoti, be kitko, ir savo kilmę, ir savo gimtąją kalbą bei tradicijas gerbti ir puoselėti. Juk gali ir vaikų „teisių” desantas atlėkti, vaiką, lyg kokį miške aptiktą raugo bidoną, konfiskuoti.
Bijau, kad protu nesuvokiama tuometė konservatorių nuolaida dėl Liustracijos (kuo buvo šantažuojami, kuo gąsdinami???) atšaukė Sąjūdžio pergalę ir užkirto kelią į tikrą Nepriklausomybę.
Ta kapituliacija faktinę, tikrą Laisvę ir Nepriklausomybę pavertė popierine, supančiotomis kojomis, surištomis rankomis, nuolatos verčiama trauktis, lyg šagrenės oda, be atilsio varoma į kampą kaimynių reikalavimų bei nuolatos iš visų kampų ir skylių kyšančių nesibaigiančio šantažo pamėklių. Užuot ramiai, su išmanymu valstybę savo statę, atkūrę jos savastį, visą laiką atsimušinėjame nuo šantažo, aiškinamės, kas „toks”, o kas „anoks”, aiškiname savo teisę tiesiog BŪTI – niekino nekliudomi ir niekam nekliudydami. Leidomės murdomi purvo balose ir ligi šiol murdomės, užuot būtinuosius darbus dirbę, nes, kai visi taip išsimurdę, nebeatskirsi, kas tik apdrabstytas, kuo gali rizikuoti pasitikėti, o kas iš prigimties murlinas.
——————————–
* Citata iš Šv. Rašto…
** t.y., tradicijomis, šiais laikais jau „pakeltomis į aukštesnį, į modernų lygį”.
Dažnai politikai savo siekius teisina ar argumentuoja, jog Vakarų šalyse, pvz., Olandijoje, tai leidžiama, tam visi keliai atviri.
Tikrai. Atviri. Teoriškai. Jei tai dar labiau turtina ir leidžia įsigalėti rykliams bei jau ir taip įtakingiems.
Kasdieniame gyvenime ir santykiuose vaizdas kitoks.
Šalia imigrantų darbo vietos yra viešas tualetas. Kito aplinkui nėra. Ant šio durų užrašas: „Fizinio darbo žmonėms įėjimas draudžiamas”.
Užsieniečiai nuomojasi jaukus namelius, jų nuomos laikas baigiasi, savininkai laukia ateinant apžiūrėti namelių gal kelionių agentūros žmogui, ar kt. Jis paprašo nuomininkų užsitraukti užuolaidas ir kur nors iš kiemo išvežti savo mašinas su neolandiškais (raupsuotųjų?) numeriais. … … … (Tai ne karantino, tai ankstesnių laikų pavyzdžiai!)
Po ten vis dar pasitaikančio išpuolio prieš hs (o gal pf) netrukus spaudoje pasirodo str. apie Lietuvoje skriaudžiamus hs (atrodo, tada ir Delfis ta tema pasireiškė). Užjautėjai sukyla, organizuoja kažkokius LT hs gelbėjimo projektus, gauna jiems lėšas. Taigi, dėmesys nuo NY nukreipiamas į mus. Tos istorijos metu ten buvęs lietuvis, pamatęs „žinias iš LT”, išpūtė akis, aiškina, jog nesąmonė, nes to, kas aprašyta, iš principo Lietuvoje negalėjo būti, jog tai melas. Jis užčiaupiamas, juo netiki – juk buvo parašyta, ir „nuotraukos iš ten”, ir apskritai visi sovietikai laukiniai.
Sudarkyti kultūrą? Jokių problemų!
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/sudarkyti_kultura_jokiu_problemu/