2020–2023 metais Lietuvos zoologijos sodui ir asociacijai „Ekosistemų apsaugos centras“ vykdant projektą buvo veisiami ir į laisvę paleidžiami itin nykstantys paukščiai – didieji apuokai (lot. Bubo bubo).
Projekto metu buvo išveista ir į laisvę paleista 15 šių paukščių. Siekiant sėkmingo jauniklių prisitaikymo natūralioje aplinkoje, jie buvo specialiai tam ruošiami – skatinamas jų medžioklės instinktas.
Lietuvos zoologijos sodo žinovų sukaupta patirtis aprašyta Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (angl. EAZA) leidinyje „Zooquaria“.
„Džiaugiamės galėdami mūsų žinovų sukaupta patirtimi pasidalinti su kolegomis visoje Europoje.
Didžiųjų apuokų populiacija Lietuvoje yra nedidelė ir fragmentuota, tad praktinės žinios, įgytos veisiant ir į laisvę paleidžiant šiuos sparnuočius, bus naudingos ir kitų šalių gamtosaugos žinovams“, – sako Apatinės Lietuvos zoologijos sodo teritorijos kuratorė Rasa Mikuličienė.
Didysis apuokas – vienas įspūdingiausių Lietuvos miškų gyventojų. Ši sparnuočių rūšis yra ties išnykimo riba ir yra įtraukta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą nuo 1976 metų.
Pagrindinės populiacijos nykimo priežastys – paukščių trikdymas perėjimo metu, plėšrūnai ir miškų kirtimas.
Ruošiant jauniklius paleidimui į natūralią aplinką, jie buvo maitinami panašiu maistu, kokį šie plėšrūs paukščiai gali sumedžioti gyvendami gamtoje.
Kad jaunikliai išmoktų medžioti natūralioje aplinkoje, jų aptvare buvo įrengta dauba, jos dugnas išklotas žvyro, sausų lapų, žolės, samanų ir šakų sluoksniu.
Taip įrengtame aptvare padėjus pašarą skatinami jauniklio medžioklės instinktai.
Viso projekto metu buvo kaupiamos ir analizuojamos žinios, susijusios su šių paukščių veisimu, auginimu, prisitaikymu, sekimo gamtoje žemėlapiais ir judėjimu paleidimo teritorijose, dienojimo vietomis.
Visi paukščiai prieš išleidžiant buvo suženklinti žiedais ir mikroschemomis, atlikti lyties nustatymo tyrimai.
Prieš paleidimą į natūralią aplinką, jaunikliai būdavo patalpinami į specialų prisitaikymo aptvarą. Jis įrengtas taip, kad primintų natūralią gyvenamąją aplinką, o didžiųjų apuokų jaunikliai galėtų sėkmingai pasislėpti.
Prieš paleidžiant juos į gamtą, 8 paukščiai buvo pažymėti siųstuvais, kad būtų įmanoma stebėti jų buvimo vietą.
Po mėnesio praleisto prisitaikymo aptvare, buvo atvertas specialus langas, per kurį paukščiai galėjo išskristi į natūralią gyvenamąją aplinką. Stebėjimai parodė, kad į specialų aptvarą jie nebegrįžo.
Tolimesnis paukščių stebėjimas parodė, kad dažniausiai jie įsikurdavo netoli vandens telkinių, o sumažėjus grobio kiekiui, įsikurdavo arčiau fermų, gyvenamųjų pastatų.
Į gamtą paleisti jaunikliai žūdavo dėl nesugebėjimo susigauti pakankamai grobio, dėl atsitrenkimo į antžemines elektros linijas, ligų.
Nepaisant projekto metu darbuotojų įdėtų pastangų rūpinantis jaunikliais, tris paukščius, kurie sugebėjo prisitaikyti natūralioje aplinkoje, pražudė piktybiški žmonių veiksmai.
Vienu atveju bandyta imituoti paukščio susidūrimą su mašina, dar vienas paukštis rastas užkastas sodyboje, o trečiu atveju siųstuvo signalas netikėtai dingo prabangiame kotedžų rajone.
Natūraliai didžiųjų apuokų jauniklių išgyvenamumo gamtoje procentas siekia apie 10, projekto metu išgyveno apie 30 proc. į laisvę paleistų didžiojo apuoko jauniklių. Manoma, kad lytinės brandos sulauks 10 procentų individų.
Visą straipsnį galima rasti EAZA leidinyje „Zooquaria“, pateikiamame čia, o pamatyti didžiuosius apuokus galima Lietuvos zoologijos sode.
Primename, kad apsilankyti Lietuvos zoologijos sode galima kasdien 10:00-20:00 val. (pirmadieniais nuo 11:00 val.). Bilietus įsigyti galima čia arba Lietuvos zoologijos sodo kasose.
Atrask, pažink, išsaugok!
