Remiantis Cv-Online vykdytos apklausos duomenimis, net 21 proc. žmonių jaučia aukštą streso lygį darbinėje aplinkoje. Savo psichologinę būseną jie įvardija kaip blogą arba labai blogą. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad dėl patiriamos įtampos darbe kenčia ir jų asmeninis gyvenimas, netgi sveikata. Panagrinėkime, kokie veiksniai sukelia didelę įtampą darbe. Žinodami šias priežastis, darbdaviai galės imtis veiksmų ir, bent dalinai, pagerinti darbuotojų psichologinę būseną.
Darbuotojui ant pečių gulančios atsakomybės
Kaip vieną iš pagrindinių streso darbe priežasčių žmonės įvardina per didelę ant pečių gulančią atsakomybę. Kuo daugiau atsakingų užduočių darbuotojas gauna, tuo didesnė rizika, kad jis susidurs su stresu.
Svarbūs projektai, terminai, aukštai iškelta rezultatų kartelė, lyderystė komandoje – visa tai darbuotojams kelia didelį spaudimą. Atsakomybės virsta sunkiu psichologiniu krūviu, kuris, tikėtina, neigiamai veikia tiek darbo kokybę, tiek ir asmeninį gyvenimą.
Per mažas atlyginimas
Tikriausiai žinote, kad įstatymo nustatyta tvarka, darbo pasiūlymai privalo nurodyti būsimo atlyginimo rėžius. Tai reiškia, kad žmogus, kandidatuodamas į poziciją, žino bent preliminarią sumą, kurią uždirbs. Vis dėlto, tik pradėjęs dirbti, jis iš tikrųjų įsivertina darbų apimtis, savo atsakomybes ir pan. Tada jis ir nusprendžia: atlyginimas už darbą yra adekvatus ar ne.
Remiantis apklausos duomenimis, didelė darbuotojų dalis kaip vieną iš pagrindinių streso darbe priežasčių įvardija per mažą atlyginimą. Nuolatinė įtampą dėl nepakankamo finansinio įvertinimo virsta nerimu dėl ateities, jausmu, kad darbo vietoje jų indėlis yra sumenkinamas. Svarbu pabrėžti, kad atlyginimo klausimas yra ne tik finansinis, bet ir emocinis: darbuotojai nori jaustis vertinami ir motyvuoti, o per mažas atlyginimas dažnu atveju jiems sukelia priešingą efektą.
Per didelis darbo krūvis
Per didelis darbo krūvis yra dar vienas veiksnys, prisidedantis prie streso darbe. Kai darbuotojai yra nuolat apkrauti užduotimis, kurios reikalauja daugiau laiko ir pastangų nei jie gali skirti, atsiranda perdegimo rizika.
Perdegimas dažnai pasireiškia nuolatiniu nuovargiu, mažėjančia motyvacija ir produktyvumu, taip pat fiziniais sveikatos sutrikimais, tokiais kaip galvos skausmai ar miego sutrikimai. Ilgainiui tai gali vesti prie rimtesnių sveikatos problemų, todėl labai svarbu užtikrinti, kad darbo krūvis būtų tinkamai subalansuotas.
Darbo pobūdis ir mikroklimatas
Darbo pobūdis bei darbo aplinka taip pat nemažai daliai respondentų kelia stresą. Jei darbo pobūdis yra monotoniškas, nuobodus ar, priešingai, per daug sudėtingas, tai gali neigiamai paveikti darbuotojų savijautą.
Taip pat be galo svarbus yra ir darbo vietos mikroklimatas – santykiai su kolegomis ir vadovais, darbo sąlygos, biuro kultūra. Neigiama atmosfera, konfliktai, mobingas ar neaiškūs darbo reikalavimai gali sukelti emocinį diskomfortą ir tapti didelio streso šaltiniu. Tinkama darbo atmosfera yra būtina siekiant užtikrinti darbuotojų gerovę ir sumažinti streso lygį.
Vadovų keliami lūkesčiai
Galiausiai, vadovų keliami lūkesčiai ir spaudimas taip pat gali tapti stresą keliančiu veiksniu. Kai vadovai nuolat reikalauja aukštų rezultatų, tačiau nesuteikia pakankamai resursų arba laiko, darbuotojai gali jaustis įsprausti į kampą. Nuolatinis spaudimas pasiekti ambicingus tikslus ir prastai iškomunikuoti lūkesčiai didina nerimą bei jausmą, kad darbuotojas niekada nesugebės patenkinti vadovų reikalavimų. Tai gali sukelti ilgalaikį stresą, kuris neigiamai veikia darbuotojo sveikatą ir pasitenkinimą darbu.
Kaip matote, darbo aplinkoje stresą gali kelti daug veiksnių. Su vienais iš jų darbuotojas gali dorotis pats, o kiti, priklauso nuo kolegų bei vadovo.
Remiantis Cv-Online atliktos apklausos rezultatais, didžioji dalis respondentų mano, kad lankstesnis darbo grafikas, nuotolinis darbas bei trumpesnė darbo savaitė galėtų padėti geriau suderinti asmeninius ir darbo įsipareigojimus. Tai, be jokių abejonių, padėtų kovoti su kylančio stresu ir jo padariniais.
