Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta istorijų apie netinkamą elgesį su gyvūnais ar bešeimininkių gyvūnų problemas. Šie ir panašūs atvejai rodo, kad daugelis gyventojų vis dar nežino, kas Lietuvoje atsakingas už gyvūnų gerovę, kokios institucijos prižiūri gyvūnų laikymo sąlygas ar kokie reikalavimai taikomi būsimiems augintinių savininkams. Todėl atsakome į dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su gyvūnų gerovės tema: nuo atsakingų ministerijų iki konkrečių atsakomybių kiekvienam gyventojui.
Kas yra gyvūnų gerovė?
Gyvūnų gerovė – aiškiai apibrėžtas teisinis principas, reikalaujantis, kad būtų užtikrinti tiek fiziniai, tiek emociniai gyvūnų poreikiai. Tai reiškia, kad gyvūnai turi gyventi tokiomis sąlygomis, kurios atitinka jų poreikius gauti tinkamą maistą, vandenį, veterinarinę priežiūrą, turėti pakankamai vietos judėti ir galimybę elgtis natūraliai. Gyvūnų apsauga šiuo atveju yra priemonių visuma, kurios tikslas – užtikrinti šią gerovę: apsaugoti gyvūnus nuo nepriežiūros, kančios, išnaudojimo ar žiauraus elgesio.
Kuri ministerija Lietuvoje atsakinga už gyvūnų gerovę?
Lietuvoje, priklausomai nuo gyvūnų grupės, jų gerovės politiką formuoja dvi ministerijos. Aplinkos ministerija (AM) atsakinga už laukinių gyvūnų bei gyvūnų augintinių (šunų, kačių, šeškų ir kt.) gerovės politiką, nustato šių gyvūnų ženklinimo ir registravimo tvarką. AM taip pat yra Gyvūnų augintinių registro informacinės sistemos valdytoja, ministro įsakymu patvirtintos Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklės. Tuo tarpu Žemės ūkio ministerija rūpinasi ūkinių, t. y. dėl maisto ar kitų ūkinių tikslų laikomų gyvūnų gerove, tokių kaip galvijai, kiaulės, paukščiai.
Koks įstatymas reglamentuoja gyvūnų gerovę?
Lietuvoje gyvūnų gerovę reglamentuoja Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, kuris dar vadinamas specialiuoju įstatymu. Jis numato atsakingų institucijų funkcijas ir bendradarbiavimo tvarką užtikrinant gyvūnų, kaip juslių būtybių, gerovę ir apsaugą.
Kas Lietuvoje įgyvendina ir prižiūri Gyvūnų gerovės įstatymo nuostatas?
Pagrindinė gyvūnų gerovės ir apsaugos politikos įgyvendinimo ir priežiūros institucija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Ji tvirtina reikalavimus gyvūnų globėjams, gyvūnų augintinių veisėjams, gyvūnų augintinių prekybai ir gyvūnų laikymo savivaldybių gyvenamosiose teritorijose aprašą. Tarnyba taip pat vykdo priežiūrą, tikrina, ar šie reikalavimai įgyvendinami praktikoje, bendradarbiauja su savivaldybėmis ir policija. Savivaldybės rūpinasi bešeimininkiais ir bepriežiūriais gyvūnais augintiniais, organizuoja jų populiacijos mažinimą (bešeimininkių kačių kastracijos programas), gyvūnų augintinių laikinąją globą.
Kas gresia netinkamai elgiantis su gyvūnais?
Pagal įstatyme nustatytas asmenų teises ir pareigas, kiekvienas iš mūsų privalo pasirūpinti arba pranešti kompetentingoms institucijoms apie sužeistus, sergančius, bešeimininkius, bepriežiūrius gyvūnus, tai pat apie žiauraus elgesio su gyvūnais ar jų kankinimo atvejus.
Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimų numato administracinę atsakomybę pagal ANK 346 str. Jį gali taikyti VMVT, policijos bei savivaldybių pareigūnai. Jei žiaurus elgesys su gyvūnais įgyja baudžiamojo nusikaltimo pobūdį, asmenims gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 310 str., kuriuo už žiaurų elgesį su gyvūnais numatyta ir griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Pagrindinis kriterijus atskiriantis baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės yra padariniai. Jei gyvūnas dėl asmens elgesio su juo yra suluošinamas arba žūsta, asmeniui taikoma ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme taip apribota asmenų, žiauriai pasielgusių su gyvūnais ir iš kurių gyvūnai konfiskuoti, galimybė laikyti gyvūnus 2, 4 ir 10 metų.
Ką dar svarbu žinoti?
Lietuva taip pat yra ratifikavusi tarptautinį dokumentą – Europos konvenciją dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos, kuri įpareigoja laikytis aukštų gyvūnų gerovės standartų ir skatinti visuomenę atsakingai elgtis su gyvūnais.
Primename, kad Lietuvoje galite įsigyti tik paženklintą ir įregistruotą Gyvūnų augintinių registro informacinėje sistemoje šunį, katę ar šešką, tai privaloma pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas..
„Penkios gyvūnų laisvės“
Žinodami reguliavimą ir tinkamą elgesį, bendraudami su augintiniais nepamirškime pasaulyje puikiai žinomų ir įtvirtintų „Penkių gyvūnų laisvių“:
• Laisvė nejausti troškulio ir alkio – gyvūnas turi turėti priėjimą prie gėlo vandens ir pašaro.
• Laisvė nepatirti nepatogumų – užtikrinti tinkamą aplinką, įskaitant pastogę, apsaugą nuo nepalankių oro sąlygų.
• Laisvė nejausti skausmo, nepatirti sužalojimų, nesirgti – gyvūnams turi būti laiku suteikiama veterinarinė pagalba, įskaitant prevencines priemones nuo ligų ir sužalojimų.
• Laisvė elgtis įprastai – atsižvelgiant į gyvūno rūšį, turėti galimybę elgtis natūraliai, turėti pakankamai erdvės judėti, turėti galimybę bendrauti su kitais gyvūnais.
Parengta pagal Aplinkos ministerijos pranešimą
