Dalis Lietuvos gyventojų svarsto galimybę pasinaudoti proga pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos, tačiau tinkamomis kaupimo alternatyvomis pasirūpino tikrai ne visi iš jų. Kokie sprendimai iš tiesų padeda pasirūpinti ilgalaike finansine gerove, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.
Birželio pabaigoje priimti įstatymo pakeitimai numato galimybę 2026–2027 m. laikotarpiu pasitraukti iš II pensijos kaupimo pakopos, susigrąžinant dalį sukauptos sumos. Preliminariais paskaičiavimais, vidutiniškai 10 tūkst. eurų sukaupęs žmogus atsiimtų apie 6-7 tūkst. eurų. Tačiau jei Lietuvos gyventojai nedalyvautų antroje pakopoje, jie rinktųsi alternatyvas, kurios dažnai nėra finansiškai tvaresnės ar efektyvesnės ilguoju laikotarpiu, rodo naujausia „Luminor“ banko užsakymu atlikta bendrovės „Norstat“ apklausa.
Tyrimo duomenimis, dalis gyventojų rinktųsi kaupti terminuotuose indėliuose, o beveik trečdalis pinigus kauptų „kojinėje“ – atskiroje banko sąskaitoje arba grynaisiais. Kiek mažiau rinktųsi pinigus savarankiškai investuoti, o tik nedidelė dalis papildomai kauptų trečioje pakopoje.
Dažnas rinktųsi indėlius
35 proc. respondentų pensijai kauptų terminuotuose indėliuose, rodo „Norstat“ apklausos duomenys. Anot L. Načajienės, tai finansiškai saugi priemonė, tačiau ilguoju laikotarpiu išlaikyti pinigų perkamosios galios gali ir nepadėti.
„Toks pasirinkimas yra pagrįstas siekiu „neprarasti“ pinigų, tačiau dažniausiai nepadeda jų auginti. Kaupiant senatvei svarbu ne tik išsaugoti, bet ir didinti santaupų vertę, o tai sunkiai įmanoma esant infliacijai ir mažoms palūkanoms. Pavyzdžiui, šiuo metu indėlių palūkanos siekia apie 2,5–3 proc. per metus. Tai gana artima metinei infliacijai, todėl pensijai tinkamos grąžos tikėtis būtų sudėtinga“, – pabrėžia L. Načajienė.
Taupytų ir „kojinėje“
Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų (29 proc.) mano, kad vienas patikimiausių būdų kaupti pensijai – taupyti savarankiškai, t.y. „laikyti kojinėje“. Nors tai ir gali padėti išvengti rinkos svyravimų ar nesėkmingų investicijų, anot ekspertės, gali būti vienas nepraktiškiausių pasirinkimų.
„Sprendimas taupyti tinka trumpalaikiams finansiniams tikslams, bet ne pensijai, kuri trunka dešimtmečius. Dažnai gyventojai painioja saugumą su realia nauda – nors pinigai sąskaitoje ir gali atrodyti saugūs, jie nekuria ekonominės vertės, o infliacijos poveikis ilgainiui atneša daugiau nuostolių nei bet kokie rinkos svyravimai“, – sako ekspertė.
Be to, pasak L. Načajienės, didelės santaupos, ypač laikomos vienoje vietoje, gali tapti ir papildomu rizikos šaltiniu. Tokie asmenys neretai patenka į sukčių taikiklį: apsimetę investavimo konsultantais ar banko darbuotojais, apgavikai pirmiausia taikosi į tuos, kurie vienoje vietoje gali būti sukaupę daug lėšų.
Kiti investicijas valdytų savarankiškai
Galiausiai, 27 proc. gyventojų į savo pensiją investuotų patys ir savarankiškai valdytų investicijas. Anot ekspertės, tokia strategija gali būti veiksminga, jei žmogus turi pakankamai žinių, patirties ir valios laikytis numatyto plano.
„Kai kuriems iš savarankiškai investuojančiųjų kyla pavojus elgtis impulsyviai – reaguoti į trumpalaikius rinkų svyravimus, priimti sprendimus ne pagal planą, o pagal emocijas. Neretai pamirštama ir įtraukti pensiją į bendrą investavimo strategiją – koncentruojamasi į artimesnius finansinius tikslus“, – komentuoja L. Načajienė.
Jos teigimu, pasitaiko atvejų, kad žmonės sėkmingai investuoja į akcijas ar fondus, tačiau tikslo kaupti pensijai apskritai nėra išsikėlę. Tai reiškia, kad pasikeitus gyvenimo aplinkybėms ar ištikus krizei, ilgalaikiai tikslai lieka nepasiekti.
„Vis dėlto, nusprendus investuoti savarankiškai, labai svarbu nepamiršti investicijų diversifikuoti. Paskirstykite lėšas per skirtingas turto klases, sektorius, geografinius regionus, naudokite kelis investavimo įrankius. Ir nors investavimas visada susijęs su rizika, tokiu būdu sumažinsite tikimybę, kad vienos investicijos nesėkmė smarkiai paveiks visą investicinį portfelį“, – teigia ekspertė.
Kauptų ir III pakopoje
Dar vienas būdas kaupti pensijai – kaupti III pakopos pensijų fonduose, kuriuos rinktųsi ir 23 proc. Lietuvos gyventojų. Į šią pakopą lėšas galima pervesti savanoriškai sau patogiu dažnumu, be to, joje esančios lėšos yra paveldimos.
„Norint išlaikyti gyvenimo kokybę senatvėje, pensija turėtų siekti bent 70–80 proc. buvusių pajamų. Prognozuojama, kad Lietuvoje valstybinė pensija sudarys tik apie 40 proc. buvusio atlyginimo, todėl ir buvo sukurta galimybė papildomai kaupti antroje pakopoje – tokiu būdu šis skaičius gali išaugti iki 50–60 proc. Likusią dalį iki rekomenduojamo pensijų dydžio galima potencialiai užsitikrinti kaupiant trečios pakopos pensijų fonduose“, – teigia ekspertė.
Jos teigimu, pensijai kaupti reikia ne tik įrankių, bet ir disciplinos. II ir III pakopos šiuo atveju išlieka racionaliausiu pasirinkimu dėl reguliarių įmokų, valstybės paskatų bei profesionalaus valdymo.
„Pasitraukimą reikėtų vertinti kaip vienkartinę pasirinkimo galimybę, bet ne kaip finansinių sunkumų sprendimą. Pasitraukę ilguoju laikotarpiu galite prarasti tai, kas yra svarbiausia: sudėtinių palūkanų efektą, ilgalaikę tikėtiną grąžą ir finansinį stabilumą senatvėje“, – apibendrina L. Načajienė.
Parengta pagal „Luminor“ pranešimą
