Vasarą plačiau atvertos gyventojų piniginės vilioja finansinius sukčius – nusikaltėliai kasmet darosi vis sumanesni ir atranda vis daugiau naujų apgaulės būdų: pavagia ir pasinaudoja asmeniniais duomenimis, parduoda neegzistuojančias prekes ir paslaugas.
Finansų žinovai sako, kad būdų apsisaugoti yra, svarbu juos žinoti ir nepamiršti taikyti.
„Vasarą bandymų apgauti mūsų klientus pastebimai padaugėja. Tai natūralu, mat šiuo metu išleidžiame daugiau pinigų, daugiau keliaujame, užsisakinėjame bilietus, nakvynės vietas. Nors banko skaitmeninės sistemos yra visiškai saugios, o klientai maksimaliai apsaugoti, per išsiblaškymą sukčiams savo asmeninius duomenis dažnai patikime patys, aklai pasitikime įvairias paslaugas siūlančiais žmonėmis ir galiausiai nukenčiame finansiškai“, – sako Šiaulių banko finansinių nusikaltimų prevencijos departamento vadovė Simona Urbanavičiūtė.
Pašnekovė teigia, kad nors sukčių išmonė yra beribė, dažniausiai vis dėlto nukenčiama prekes ir paslaugas perkant nepatikimose interneto svetainėse, praradus dokumentus ir banko korteles bei pasimovus ant sukčių kabliuko, kai šie apsimeta bankų ar valstybinių įstaigų darbuotojais.
Pastebima, kad į sukčių rankas dažniausiai patenkama dėl paprasčiausio nežinojimo, kaip nusikaltėliai veikia.
Ką daryti pametus piniginę
Visų pirma, kaip teigia S. Urbanavičiūtė, būtina visais įmanomais būdais saugoti savo banko korteles ir dokumentus, sukčiams neatskleisti jokių asmeninių duomenų.
Dažniausiai keliaujant su problemomis susiduriama praradus banko kortelę. Tokiu atveju nereiktų panikuoti – užblokuoti ją nesudėtinga naudojant mobiliąją banko programėlę arba prisijungus prie banko paskyros, taip pat paskambinus į banką.
„Kortelės užblokavimas turėtų būti pats pirmas žingsnis. Žmonės dažnai dar svarsto, kur ji galėtų būti, dieną ar kelias ieško, tikisi, kad atsiras, tačiau per tiek laiko sukčiai gali pasinaudoti kortele ir padaryti daug žalos. Nuo kortelės blokavimo dažnai atgraso baimė likti be prieigos prie pinigų, todėl kelionėje visuomet pravartu turėti ne vieną kortelę, laikyti korteles ne vienoje vietoje, taip pat pasirūpinti ir grynaisiais”, – pataria Šiaulių banko atstovė.
Ji taip pat primena, kad užsienyje praradus dokumentus labai svarbu ne tik kreiptis į vietos policiją bei informuoti apie pamestus dokumentus prisijungus prie elektroninių migracijos paslaugų sistemos (MIGRIS), atvykus į Lietuvos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, bet taip pat pravartu informuoti banką, kad jo darbuotojai galėtų stebėti jūsų vardu atliekamas finansines operacijas ir užkirsti kelią vagystėms.
„Deja, jei pametę dokumentus jokių veiksmų nesiimsite, jūsų duomenis pavogę sukčiai ras būdų jų pagalba užsisakyti viešbučius, automobilius, net pasiimti paskolas. Sukčiai, norėdami rezervuoti viešbutį, gali panaudoti pavogtą asmeninę informaciją – pavyzdžiui, vardą, pavardę, adresą, gimimo datą ir kredito kortelės duomenis. Prarasti šiuos duomenis galima ir paprasčiausiai pavogus piniginę, ir naudojant nesaugias svetaines internete, kartais net savanoriškai juos sukčiams padiktavus nieko blogo neįtariant“, – dėsto žinovė.
Ji primena, kad banko darbuotojai klientams įprastai niekada neskambina prašydami suvesti duomenis į jokias atsiųstas nuorodas, taip pat nereikalauja prisijungti prie elektroninės bankininkystės naudojat „Smart ID“ sistemą.
Pasak pašnekovės, pastaruoju metu pasitaiko atvejų, kai įvairių institucijų, pavyzdžiui, policijos arba mokesčių inspekcijos darbuotojais apsimetę žmonės paskambina ir kalba rusų kalba. Tai dar vienas ženklas, kad susidūrėte su sukčiais.
„Vykstant į kelionę įprastai patariama kiek pasididinti mokėjimo kortelių limitus, tačiau nereikia persistengti, geriau nepamiršti saugumo. Jei jau nutiktų taip, kad sukčiai pasinaudos jūsų kortele, geriau, kad negalėtų išleisti pernelyg daug pinigų. Reikalui esant kortelės limitą bet kada pasididinsite pasinaudoję mobiliąja programėle ir prisijungę prie elektroninės bankininkystės. Taip pat patarčiau įsijungti programėlės pranešimus – gausite žinutes apie bet kokius atsiskaitymus“, – dėsto banko atstovė.
Kelionėje nelikite be nakvynės ir pinigų
Su įvairiais sukčiavimo būdais keliautojai gali susidurti ir užsisakydami viešbutį, kitas nakvynės vietas atostogoms. Kaip teigia S. Urbanavičiūtė, tokie atvejai itin nemalonūs, nes ne tik prarandami pinigai, bet tolimoje užsienio šalyje liekama ir be pastogės.
Pradėti reiktų nuo to, kaip viešbutis užsienyje yra išsirenkamas. Vyresni keliautojai tai dažniausiai patiki kelionių agentūroms, kurios užsienyje turi patikimus kontaktus. Jaunesni daugeliu atveju naudojasi jau patikrintomis nakvynės užsakymo svetainėmis, pavyzdžiui, „Booking“, „Airbnb“ ir pan. Pastarosios naudoja saugius atsiskaitymo būdus, yra gana patikimos, tačiau atsargumo priemonių vis tiek reiktų imtis.
„Jei įmanoma, geriausia rinktis mokėjimą nuvykus į vietą, taip pat pasilikti galimybę užsakytą viešbutį atšaukti visų pinigų neprarandant. Visuomet derėtų pasiskaityti kitų keliautojų komentarus – kuo jų daugiau, kuo geresni, tuo užsisakyti nakvynę saugiau”, – pataria Šiaulių banko atstovė.
Sukčiai sukuria profesionaliai atrodančias svetaines, kurios imituoja viešbučių rezervavimo platformas, tad būtina įsitikinti, ar tikrai svetainė, kurioje užsisakinėjate nakvynę, yra originalus viešbučio puslapis. Pasitikėkite tik tomis svetainėmis, kuriose naudojamas HTTPS – tai vienas įrodymų, kad svetainė yra saugi.
S.Urbanavičiūtė teigia, kad viešbutį užsakę keliautojai retkarčiais sulaukia skambučių su prašymais registraciją pakartoti. Labai dažnai tai būna sukčiai, kurie siekia gauti asmens duomenis, dokumentų informaciją arba dar vieną mokėjimą. Sukčiai taip pat gali teigti, kad permokėjote arba netyčia sumokėjote dukart, ir prašyti jūsų banko duomenų, kad galėtų atlikti pinigų grąžinimą – dažnai tai tik noras pavogti prisijungimo prie banko duomenis.
„Turėdami vogtus duomenis sukčiai taip pat gali lengvai rezervuoti viešbučius, kadangi daugelis viešbučių nereikalauja fiziškai patvirtinti tapatybės rezervuojant internetu, sukčiavimo galima nepastebėti iki pat registracijos“, – sako žinovė.
Kai kuriose šalyse pasukčiauti mėgsta net ir patys nakvynės vietų savininkai, kurie užsakant kambarį nurodo ne visą kainą, nesupažindina su papildomomis sąlygomis, kurios galiausiai gali paploninti piniginę. Pasitaiko, kad nuvykus paprašoma papildomai susimokėti už kambario inventorių, rankšluosčius, vietos rinkliavas, net palikti kokius nors užstatus, kurie vėliau neva yra grąžinami paliekant nakvynės vietą.
Beje, ji primena, kad turint kokių nors abejonių visuomet pravartu mokėti kreditine kortele, kuri turi kelionių draudimą. Praradus pinigus tokiu atveju dažniausiai juos pavyksta atgauti.
Perspėja dėl netikrų bilietų
Šimtai tūkstančių žmonių vasarą vyksta į muzikos festivalius, užsienio šalyje koncertuojančių muzikos žvaigždžių koncertus, taip pat lanko didžiuosius sporto renginius – prasidedančias Paryžiaus Olimpines žaidynes.
„Pasaulio žiniasklaida dar neseniai mirgėjo nuo pranešimų apie daugybę atvejų, kai žmonės įsigijo netikrus bilietus į Europos futbolo čempionatą. Olimpinių žaidynių organizatoriai perspėjo bilietus pirkti tik iš oficialių platintojų.
Deja, žmonės bilietų ieško socialiniuose tinkluose, įvairiuose sirgalių forumuose, net prie stadionų prieigų. Karštligiškai bilietų ieškantys žmonės labai dažnai tampa sukčių aukomis. Dažniausiai įsigyjami padirbti, jau panaudoti bilietai arba pinigai sumokami už „orą“ – padaromas pavedimas, o pardavėjas dingsta”, – perspėja Šiaulių banko atstovė.
Kai bilietai perkami ne iš oficialių platintojų, nepasitikėti reiktų ne tik perpardavinėtojais, bet ir įvairiomis vienadienėmis interneto svetainėmis, kurių didžiųjų sporto ar muzikos renginių metų atsiranda šimtai.
„Vėlgi, pasikartosiu, bet rizikuoti tokiais atvejais tikrai neverta, nes keliausite bergždžiai – liksite be taip trokštamo reginio ir dar prarasite pinigus. Dėl to patarčiau pramogas planuoti kuo anksčiau, tam skirti daugiau laiko. Į bet kokį renginį bilietus iš anksto nusipirksite ir pigiau“, – sako S. Urbanavičiūtė.
