Į Aplinkos tarybos posėdį Liuksemburge susirinkę aplinkos ministrai pirmadienį pritarė daug diskusijų tarp ES valstybių narių sukėlusiam Gamtos atkūrimo reglamentui.
Lietuva šiam reglamentui pritarė paskelbdama nacionalinį pareiškimą, kuriame išdėstyti mūsų šaliai susirūpinimą keliantys klausimai. Pareiškime teigiama, kad šio Reglamento įgyvendinimas padidins administracinę ir finansinę naštą ypač Lietuvos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose. Todėl stabilus, aiškus, solidus ir kryptingas finansavimas naudojant ES lėšas yra viena iš prielaidų veiksmingai įgyvendinti atkūrimo priemones ir kompensuoti įvairaus laipsnio ekonominės veiklos apribojimus.
„Lietuva visuomet palaikė šio reglamento priėmimą. Vykstant deryboms dėl šio teisės akto mums pavyko pasiekti svarbių nuolaidų, kad šis teisės aktas labiau atlieptų mūsų šalies poreikius“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Gamtos atkūrimo reglamentu siekiama įgyvendinti ES Biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. tikslus. Iki 2030 m. atkūrimo priemonės turės būti taikomos bent 20 proc. ES sausumos ir jūros teritorijų ploto, o iki 2050 m. – visoms ekosistemoms, kurias reikia atkurti.
Šiame teisės akte taip pat numatomi ir specifiniai gamtos atkūrimo kiekybiniai tikslai sausumos, pakrančių ir gėlo vandens, jūrų ekosistemų, buveinių rūšių būklei gerinti, miestų žaliųjų erdvių plotui padidinti, kliūtims paviršiniuose vandens telkiniuose pašalinti ir apdulkintojų populiacijų mažėjimui stabdyti, miškų ir žemės ūkio ekosistemų būklei gerinti, pasodinamų medžių skaičiui didinti.
Šiam reglamentui pritarė 20 valstybių (Bulgarija, Čekija, Danija, Vokietija, Estija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Austrija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija), balsavo “prieš” 6 šalys (Italija, Vengrija, Nyderlandai, Lenkija, Suomija ir Švedija), Belgija susilaikė.
