Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė trečiadienį Prezidentūroje susitiko su valstybinio vizito į Lietuvą atvykusiu Danijos Karaliumi Frederiku X ir Karaliene Meri.
Pokalbio metu aptartas Lietuvos ir Danijos bendradarbiavimas gynybos ir saugumo politikos srityje NATO bei Europos Sąjungos rėmuose, dvišaliai santykiai, saugumo situacija ir parama Ukrainai.
Prezidentas padėkojo Danijai, kuri – antroji po Islandijos – pripažino Lietuvos nepriklausomybę 1991-ųjų vasario 28-ąją.
„Danija svariai prisidėjo prie Lietuvos narystės ES ir NATO siekių įgyvendinimo, gausių investicijų atėjimo į Lietuvą. Danijos kariuomenė teikė įvairiapusę paramą kuriant Lietuvos kariuomenę, buvo pirmoji Lietuvos partnerė tarptautinėse operacijose. Danijos karinės oro pajėgos aktyviai dalyvauja NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse, o jos kontingentai ne kartą buvo dislokuoti Šiaulių aviacijos bazėje“, – sakė Lietuvos vadovas.
Prezidento teigimu, stipri Šiaurės ir Baltijos valstybių partnerystė yra regioninio saugumo pagrindas, o Lietuva ir Danija yra bendramintės šalys, panašiai vertinančios šių dienų geopolitinius iššūkius, glaudžiai bendradarbiaujančios siekiant atremiant Rusijos keliamas grėsmes bei remiant Ukrainą.
Lietuvos vadovas pabrėžė, jog Arkties saugumas yra transatlantinio saugumo klausimas. „Lietuva yra pasirengusi prisidėti prie Danijos ir kitų NATO sąjungininkų pastangų, stiprinant Arkties regiono saugumą. Solidarizuojamės su Danija Grenlandijos klausimu. Teritorinis vientisumas ir suverenitetas yra pagrindiniai tarptautinės teisės principai, kurie negali būti kvestionuojami. Grenlandijos žmonių ir Danijos ateitis priklauso tik nuo jų pačių“, – teigė Prezidentas.
Šalies vadovas akcentavo, jog bendromis pastangomis būtina tęsti darbą visose srityse, siekiant stiprinti NATO rytinio flango gynybą ir atsaką į grėsmes. „Turime veiksmingiau išnaudoti Šiaurės šalių bendradarbiavimą ir stiprinti NATO gynybą bei atgrasymą, kad sustiprintume saugumą Baltijos jūros regione, įskaitant povandeninės kritinės infrastruktūros saugumą, ypač atsižvelgiant į pasikartojančius povandeninių kabelių pažeidimo incidentus, kuriuos sukelia vadinamasis „šešėlinis laivynas“. Svarbu užtikrinti NATO misijų „Eastern Sentry“ ir „Baltic Sentry“ tęstinumą“, – kalbėjo Prezidentas.
Šalies vadovas pasidžiaugė, kad tiek Lietuva, tiek Danija yra vienos iš tvirčiausių Ukrainos rėmėjų. „Turime dėti visas pastangas stiprinant Ukrainos derybines pozicijas ir atskleidžiant Rusijos nenorą prisidėti prie pastangų užtikrinti taiką. Turime daryti spaudimą Rusijai, kad ji pateiktų aiškų atsaką ir įsipareigotų nutraukti ugnį. Ir, žinoma, turime užtikrinti, kad taikos proceso eiga ar karo nuovargis nesumažintų karinės paramos. Ukrainos ginkluotosios pajėgos taikos metu bus pagrindinis atgrasymo veiksnys, todėl būtina užtikrinti ilgalaikį jų finansavimą“, – teigė Prezidentas G. Nausėda.
Kaip žinome Amazonijos žemyne (taip taip, ne Vespučyno ar Amerikyno vardo ta Pasaulio vieta – dvigubo, Pietų su Šiaurės AMAZONIJOS dalimis), yra tokia gan smagiai, įdomi ir turtinga ant aborigenų žemių, ir vergų /iš Afrikos/ naudos atsiradusi ir susijungusi Jungtinė valstybė – Amerika.
Tikriausiai Danijos Karalystei leidimą ją prisijungti duoti galėtume, ar būtinas visas ES šalių kuopos /Kopos pagal mūsų senolių tvarką/ pritarimas?
Svarbu, kad JAV prijungimu prie vikingų senųjų žemių Karalystės, karališkoji santvarka priimtų ir tų JAV (sykiu su Jungtine Karalyste) 1945 m. liepos 33 d. prisiimtus įsipareigojimus – dėl Rytprusių administravimo, nėra metskaitliuose rugpjūčio 2 d., gėda jiems – visiems JAV prezidentams su Britų žemių Karaliais bei Karaliene, prisiminti tą Šventą Prūsijos vilties dieną (kaip ir jų nuo to Potsdamo t.p. teisėto administracijos karus, ypač dabar – prieš Ukrainą.
Tokia Karalių dalia.
Gerbkime.
,,Šalies vadovas akcentavo” – o kodėl ne pabrėžė ?
siekiant stiprinti NATO rytinio flango gynybą – o gal geriau rytinio sparno ?
,,negali būti kvestionuojami” – negali būti ginčijami / neginčijami ?