Prieš keletą dienų Šiauliuose, centriniame parke, 15-tą kartą patekėjo saulė, įvyko nuostabus renginys pasitinkant „DAINŲ ŠVENTĘ – 100“ liepos mėnesį sostinės Vingio parke. Dėkoju už kvietimą Seimo nariui Stasiui Tumėnui.Tūkstantinėje žiūrovų jūroje malonu buvo sutikti daug pažįstamų, kultūrai, Lietuvai neabejingų žmonių.
Tačiau šiek tiek ir su nerimu stebėjau šį nuostabų renginį, kuris kėlė daug gerų patriotinių emocijų. Minioje buvo girdėti nerimo žodžių retoriškai klausiant, ar nuskambės Justino Marcinkevičiaus žodžiai, o apie Salomėją Nėrį jau nėra ką ir kalbėti – jos jau muziejai, gatvių pavadinimai naikinami neatsiklausius mūsų – TAUTOS.
Žinai, girdžiu, o jei kam iš tų politikų, kurie puola Nėrį, laikytų prie smilkinio pistoletą, kaži ką jie būtų parašę, gal daugiau nei apie Stalino saulę. Jauni politikai nežino, kad poetei prievarta buvo grasinama pernakt parašyti apie žudiką Staliną eiles: jei ne, kitaip neteks savo vaiko. O ji, iškankinta, silpna, paskendusi ašarų jūroje, drebėdama parašė žemo lygio eilėraštį, kuriems atrodė, kad aukšto. Ji tyčia nerašė su menine verte ūsuotam diktatoriui.
Grįžtant iš istorinių įvykių, žiūrovų netikėtumui, nuskambėjo Salomėjos Nėries eilės: daina „Mūsų dienos kaip šventė, kaip žydėjimas vyšnios“ – šią dainą dažnai dainuodavo V. Kernagis.
Ačiū organizatoriams, kurie nepabūgo kai kurių aukščiausios valdžios požiūrio į poetus.
Per šiuos metus teko aplankyti ne vieną savivaldybę. Tuos nerimo žodžius, kuriuos išgirdau Šiaulių šventėje, girdžiu ir kitose savivaldybėse. Atvykę į susitikimus žmonės klausia: ar mūsų nenubaus, jei per renginius skaitysime, dainuosime Nėries, Marcinkevičiaus eilėraščius?
Baimės sėkla, pasėta Lietuvos laukuose, it piktžolė duria į žmonių širdis. Kuo nusikalto poetai, kuo nusikalto laisvės šauklys, vienas iš sąjūdžio pradininkų, Lietuvos dainius Justinas Marcinkevičius, kurio niekas iš širdies neišims – jokie politikai? Jis yra kaip šeimos narys kiekvieno lietuvio šeimoje.
Grįžtant prie šventės „Teka Saulelė“ Šiaulių mieste buvome laimingi, kai nuskambėjo Justino eilės. Tūkstančiai žmonių su didžia emocija kartu su atlikėjais dainavo: „Ašara Dievo aky, Lietuva, ką tu veiki, nieko tavęs neprašau, tik nenutildama šauk, Volunge šauk, ąžuole akmeniu kelio gale.“
Mieli Lietuvos žmonės, nebijokite, dainuokite, deklamuokite jų eiles. Ačiū, Lietuvos žmonės, jūs esate puikūs Justino Marcinkevičiaus advokatai, kad garsiai apie tai kalbate. Ginti Justino Marcinkevičiaus nebereikia, nes jis yra – jis yra mūsų širdyse.
Kuo mes visi esame kalti, kad gyvenome tuo laiku? O gyvendami vis tiek mylėjome, saugojome Lietuvą? Anot šios naujos politikos, kurie gyveno iki 1989 metų LTRS laikais, būkite pasiruošę, visi būti kalti!
Laukite kitų absurdų Lietuvos Respublikos Seime.
Autorius yra LR Seimo narys
Na, ką tik nepabūgau ir aš dainuoti Justiną Marcinkevičių.
Gal labiau tiktų sakyti nepaisykime, – dainuokime J. Marcinkevičių, kaip sovietmečiu darė disidentinis Blaivystės klubas “Sąjūdis”, viešai dainavo kaip savo himną jo “Lopšinė Tėvynei ir Lietuvai”, nors sovietinė cenzūra ją iš muzikos renginių, radijo ir TV programų braukė.
Visą savo sąmoningą gyvenimą laikiau save antikomunistu, dainuosiu aš dabar jam matai Marcinkevičių (virš 30 metų TSKP)!
Kur padorumas žmogaus? Kur nepakantumas kolaborantams?
Ir a. a. Algirdą Brazauską, kurį tauta du kartus buvo išrinkusi Prezidentu, kuris atstatė Valdovų Rūmus ir prie kurio Lietuva buvo priimta į Europos Sąjungą bei NATO jūs, Tomai Jakuti, irgi laikote nepadoriu kolaborantu? Rašyti tai, ką manote, nėra Tėviškės alke draudžiama, tad tuo ir pasidžiaukime.
Brazauską tauta ne du kartus prezidentu išrinko, tik vieną, bet kolaboranto vardą žmogus pelno ne už tai.
Kolaborantas žmogus ar ne – sprendžiama pagal jo elgesį OKUPACIJOS sąlygomis. Kaip Baudžiamojo Kodekso 120 straipsnyje pasakyta, taip sprendžiama. O okupacijos metu Brazauskas elgėsi labai negražiai, tarnavo priešui okupantui. Paskaitykite patys tą 120 str.
Oho, Tomai. Net tik per vieną kadenciją Algirdas Brazauskas spėjo tiek daug gero Lietuvai padaryti. Dėkoju, kad pataisėte.
Knut Hamsun, norvegas , Nobelio gavėjas . Smerkiamas už bendradarbiavimą su okupantais. Bet jo kūryba vis perleidžiama iš naujo.
Mėgaujamės J M kūryba . Esame už jos spausdinimą ir ateityje. Taipogi nepamirštame ir kitokių , komunistinių ar ateistinių frazių .” Labiausiai tai aš kaltinu bažnyčią , išmokiusią lietuvį nuolankumo ” .Juk NEnuolankūs buvo sukilimo kunigas Mackevičius ; kardinolas Tamkevičius ; slaptieji Katalikų bažn.kronikos darbuotojai ….. ……
;