4 iš 10 Lietuvos gyventojų per artimiausius metus planuoja tobulinti savo asmeninius ar profesinius įgūdžius, rodo Europos socialinio fondo agentūros užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Visgi, kas ketvirtas tam nėra suplanavęs asmeninių lėšų ir planuoja ieškoti nemokamų mokymų, kursų. „Jau beveik pusmetį veikiančioje platformoje KURSUOK suaugusieji renkasi valstybės finansuojamas asmeninio tobulėjimo mokymų programas, kalbų, verslumo kursus“, – sako Agnė Kudarauskienė, Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė.
Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad per artimiausius metus tobulinti savo asmeninius ar profesinius įgūdžius planuoja 41 proc. Lietuvos gyventojų, trečdalis (33 proc.) neplanuoja, o ketvirtadalis (26 proc.) teigia, jog nežino, ar ieškos mokymų ar kursų. Didžioji dalis nemokamų įgūdžių tobulinimo būdų ieškančiųjų priklauso 46-55 m. bei 56 m. ir vyresnių respondentų grupei – po 31 proc., rodo tyrimo duomenys.
„Demografiniai ir darbo rinkos pokyčiai rodo, kad turime išnaudoti kiekvieno asmens potencialą. Vis daugiau veiklų skaitmenizuojant ir automatizuojant svarbu užtikrinti kiekvienam suaugusiajam galimybę įgyti naujų žinių ir įgūdžių. Juolab, kad ir patys žmonės tai supranta, todėl ieško, kaip tobulinti žinias. Taip pat svarbu, kad mokymai būtų organizuojami lanksčiai, prisitaikant prie dirbančių suaugusiųjų galimybių skirti laiko savo tobulėjimui.
KURSUOK platformos pristatymas yra pavyzdys, kaip realizuojamas valstybės interesas stiprinant mokymosi visą gyvenimą kultūrą. Norėdami, kad visuomenė stiprintų savo įgūdžius, sudarome palankias sąlygas bei finansines paskatas asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui“, – sako viceministrė A. Kudarauskienė.
Daugiau nei 6,5 tūkstančių užsiregistravusiųjų
Žinovai pastebi, kad suaugusiųjų noras tobulinti turimus įgūdžius bei įgyti naujų žinių – svarbus žingsnis mokymosi visą gyvenimą kultūros stiprinimui. Viceministrė A. Kudarauskienė teigia, kad kuriant suaugusiųjų švietimo platformą KURSUOK siekta pritaikyti gerąsias užsienio šalių praktikas:
„Analizavome Prancūzijos, Nyderlandų, Singapūro pavyzdžius, kurie jau keletą metų sėkmingai įdiegę patogias vieno langelio principu veikiančias suaugusiųjų mokymosi platformas ir pritaikę gerąją patirtį startavome tokiu principu veikiančia nacionaline suaugusiųjų švietimo platforma KURSUOK. Joje žmonės gali rinktis jiems reikalingus bei valstybės prioritetus atitinkančius mokymus ir gauti finansavimą iki 500 Eur.
Nacionalinė suaugusiųjų švietimo platforma KURSUOK atvira įvairių sričių mokymus organizuojantiems švietimo teikėjams, džiugu, kad mokymosi programų ir teikėjų skaičius nuolat auga. Tikime ir siekiame, kad KURSUOK ilgainiui taptų pagrindine suaugusiųjų švietimo platforma Lietuvoje“.
„Nors dar nepraėjo nė pusmetis nuo nacionalinės suaugusiųjų švietimo platformos veikimo pradžios, į KURSUOK sistemoje į mokymosi programas užsiregistravo daugiau nei 6,5 tūkstančių norinčių mokytis, iš kurių daugiau nei trečdalis jau gavo pirmuosius kursų baigimo pažymėjimus.
Matome, kad besimokantieji labiausiai domisi asmeninės, socialinės ir mokymosi mokytis kompetencijų tobulinimo srities, daugiakalbystės, verslumo bei skaitmeninės kompetencijos srities kursais. Į kalbų kursus užsiregistravusiųjų yra daugiau nei 1,3 tūkst., o verslo ir administravimo mokymosi sutarčių pasirašyta beveik 800. Pastebime ir augantį susidomėjimą informacinių technologijų mokymo programas, būtent ši sritis yra prioritetinė ir jai skiriama daugiausiai finansavimo“, – apie platformą pasakoja Tomas Pūtys, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas.
Šiais metais KURSUOK platformos metinis finansavimas, skirtas asmenims, siekia 5,4 mln. Eur. Šiuo metu mokytis pagal valstybės prioritetus atitinkančias programas rezervuota daugiau nei 3 mln. Eur lėšų.
Grįžta universiteto absolventai
Vienas iš 32 programoje dalyvaujančių teikėjų – Vilniaus universitetas (VU), kuris šiuo metu siūlo suaugusiems 7 programas, skirtas bendrųjų kompetencijų ugdymui. Universiteto atstovai teigia, kad į mokymų programas, kurias veda VU dėstytojai, sugrįžta absolventai.
„Matome, kad didžiąją dalyvių dalį sudaro universiteto absolventai, kurie sugrįžta tobulinti asmeninius ir profesinius įgūdžius. Vieni renkasi mokymus ką tik pabaigę studijas, kiti – jau sukaupę ilgametę patirtį versle, kitoje srityje, – pasakoja dr. Birutė Miškinienė, Vilniaus universiteto Verslo mokyklos direktorė. – Šį pavasarį daugiau nei 600 dalyvių užsiregistravo į VU siūlomus mokymus: asmeninių ir valstybės finansų pagrindų, kibernetinio saugumo pagrindų, kūrybiškumo, viešojo kalbėjimo ir derybų versle, projektų valdymo, skirtingo lygio anglų kalbos kursus.
Rudenį planuojama įtraukti ir daugiau kalbų, pavyzdžiui, ispanų ar prancūzų, bei kitų programų, skirtų asmeniniam ar profesiniam augimui. Galima pastebėti, kad dalyvių amžius ir profesinė patirtis įvairi, todėl norėdami atliepti visuomenės poreikį mokytis visą gyvenimą, turime užtikrinti galimybes įvairioms grupėms įgyti naujas ar tobulinti jau turimas kompetencijas.“
