Pirmadienis, 4 gruodžio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Tarp mokslo ir verslo: sėkminga mokslo sumanymų kelionė

www.alkas.lt
2020-11-06 13:00:46
1
Tarp mokslo ir verslo: sėkminga mokslo sumanymų kelionė

Gintas Kimtys, L.e.p. vadovas | MITA nuotr.

Gintas Kimtys, L.e.p. vadovas | MITA nuotr.
Gintas Kimtys, L.e.p. vadovas | MITA nuotr.

Lapkričio 5 dieną, sveikatos technologijų ir biotechnologijų bei kitų aukštųjų technologijų naujovių kūrėjai ir startuoliai, pakviesti KTU, KEEN ir MITA, dalyvavo renginyje „Sėkminga mokslo sumanymų kelionė“, kuriame dalyviai išmoko sudėlioti savo sumanymo vertės pasiūlymą, aiškiai, įtaigiai jį pristatyti bei gavo grįžtamąjį ryšį iš investuotojų ir verslo vystytojų, sužinojo apie finansavimo galimybes.

Ilgus metus mokslininkai ir verslininkai sunkiai rasdavo bendrą kalbą, todėl ir bendradarbiavimas tarp šių pusių nebuvo didelis. Vos prieš porą metų MOSTA atliktas tyrimas (https://strata.gov.lt/lt/naujienos/8-naujienos/438-tyrimas-atskleide-kodel-mokslas-ir-verslas-nelink-bendradarbiauti)

atskleidė, kad verslininkai, kurie nori bendradarbiauti su mokslu pasigenda žinių nuo ko pradėti. Tuo tarpu mokslininkus stabdo finansavimo trūkumas, laiko stoka bei iššūkiai surasti tinkamus partnerius. Tačiau netikėtai užgriuvusi pandemija pakeitė daugelį gyvenimo sričių, tarp jų ir mokslo bei verslo bendradarbiavimą.

„Vis daugiau mokslininkų aktyviai bendradarbiauja su verslu – drąsiau dalinasi savo žiniomis ar net suburia komandas savo sumaqnymams įgyvendinti ir kuria startuolius, o savo sumanymus palaiko agentūroje veikiančių projektinių veiklų pagalba, pavyzdžiui, gyvybės mokslų industrijos (GMI) plėtros skatinimo, kuris itin didelį dėmesį skiria padėti visuomenei susidoroti su esama padėtimi ir pagerinti gyvenimo kokybę,“ ­– pastebi Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas Gintas Kimtys.

Savo įžvalgomis, kodėl mokslui ir verslui būtina bendradarbiauti ir kodėl taip svarbu mokslininkui įgyvendinti savo sumanymus, dalinasi KTU profesoriai Asta Pundzienė bei Arminas Ragauskas.

Šiuolaikinio mokslininko įvaizdis

Šiuolaikinis mokslininkas turi būti ne tik žingeidus, bet ir atviras, turintis kitokį požiūrį – vadas.

„Vargu ar įmanomas apibendrinantis atsakymas, bet galėčiau išskirti pažengusiam mokslininkui būtinas savybes: proto atvirumas, kitokio požiūrio supratimas, nepaprastai plačios žinios – nuo klasikinės filosofijos ir istorijos iki naujosios fizikos ar politikos ir ekonomikos. Taip pat puikus humoras, gebėjimas bendrauti, padedantys pritraukti finansavimą savo tyrimams ir keisti jį į naujas žinias“, – sako A. Ragauskas.

Apie tai, kad šiandienos mokslininkas – puikus savo srities žinovas, kalba ir A. Pundzienė.

„Tai žingeidus, besidomintis keliais žingsniais į priekį, aktyvus, vystantis naujas tyrimų kryptis, bendradarbiaujantis, buriantis pasekėjus ir, dėka savo sumanymų įgyvendinimo, darantis teigiamą poveikį visuomenės ir verslo vystymuisi žmogus,“ – sako ji.

A. Pundzienė pastebi, kad mokslo vertės grandinė prasideda naujų žinių kūrimu ir baigiasi sumanymo įgyvendinimu. Bet kurios mokslo srities žinios yra didžiąja dalimi visapusiškos, o jų taikymas – platus.

„Tai įkvepiančios prielaidos mokslinei veiklai ir naujovių kūrimui. Kiekvienas tyrėjas atsirenka, kur jis yra stipriausias – vieni geba kurti naujas žinias, kiti – jas įgyvendinti, o jei tyrėjas sugeba ne tik sukurti naujas žinias, bet ir jas pritaikyti – tai labai vertingi kolegos.

Moksliniais tyrimais grįstų sumanymų išvystymas ir įgyvendinimas sukuria labai daug teigiamų jėgų ir pasitenkinimo pačiam tyrėjui. Jeigu projektas sėkmingas – tavo sukurtos žinios ir jų taikymas gali prisidėti prie mūsų planetos, žmonių gyvybių, gyvūnų rūšių išsaugojimo, geresnės gyvenimo kokybės ir laimingesnės visuomenės. Ar tai ne pakankama paskata pabandyti?“ – svarsto KTU profesorė.

A. Ragauskas pastebi ir kitą, finansinį, bruožą: „Mokslininkas, kuris išmano ir sugeba ekonomiškai paklausias mokslo žinias įtraukti į veiksmingesnes už esamas technologijas bei pasiūlyti rinkai naujoves, tampa žmonijos ekonominio augimo varikliu. Jis ne tik pilnai įgyvendina savo, kaip atradėjo ir išradėjo pasitikėjimą, bet ir yra finansiškai atlyginamas pajamomis iš rinkos, kurias sukuria jo naujoves.“

Asta Pundzienė | KTU nuotr.
Asta Pundzienė | KTU nuotr.

Lietuvos mokslininkai savo žiniomis varžosi tarptautinėje erdvėje

A. Pundzienė teigia, kad Lietuvos tyrėjai ne tik kuria naujas žinias, ugdo naują mokslininkų kartą, bet ir prisideda prie Lietuvos tarptautinio žinomumo ir teigiamo požiūrio kūrimo.

Panašiai teigia ir A. Ragauskas, Lietuvos mokslininkai jau senokai sėkmingai varžosi Lietuvos mokslinių tyrimų sumanymų finansavimo ir tyrimų rezultatų įgyvendinimo tiek Europos Sąjungoje, tiek ir globalioje rinkoje.

„Ir turime įspūdingų sėkmingo varžymosi rezultatų gyvybės ir sveikatos moksluose, fizikoje, biotechnologijose, naujovių vadybos ir daugybėje kitų mokslo bei technologijų krypčių“, – priduria jis.

Verslumas ir žinių troškimas – suderinami?

Anot A. Pundzienės,  tiek naujų žinių kūrimas, tiek verslo vystymas yra ypatingai laikui imlūs procesai.

„Ypač pradžioje – žinioms imlaus gaminio arba paslaugos sukūrimas ir įdiegimas rinkoje; nuolatinė investicijų paieška; tiekėjų, klientų, partnerių ir investuotojų tinklo įvairiose rinkose išvystymas; augančios organizacijos valdymas, visa tai jau užima 24 val. per parą. Todėl pasaulyje universitetai ir tyrimų institutai įvairiai sprendžia tyrėjo ir verslininko karjeros derinimo klausimą“, – sako ji.

Profesorė priduria, kad sėkmingai žinioms imlius verslus kuria ir vysto tie universitetai bei institutai, kurie užtikrina, kad tyrėjui, nepavykus išvystyti sėkmingo verslo, jie gali grįžti dirbti į savo ankstesnę darbovietę ir pareigas. Pavyzdžiui, Stanford Research Institute (SRI), ne tik išlaiko tyrėjo darbo vietą, bet ir pusę metų moka tyrėjui – startuolio įkūrėjui ir jo komandai atlyginimą.

„Taip mokslininkas gali greitai ir pilnai įsitraukti į sumanymo išvystymą ir jos pateikimą rinkai. Deja, aplink apstu atvejų, kai žinioms imlių sumanymų pagrindu sukurtas startuolis „merdi“, nes mokslininkas dėl savo pagrindinių pareigų neturi laiko jo vystyti, pritraukti investicijų ir pasamdyti patyrusį vadovą“, – pasakoja A. Pundzienė.

Tuo tarpu A. Ragauskas teigia, kad naujoviškas verslas greitai kintančioje, daugiaprasmėje, visapusiškoje ir neapibrėžtoje aplinkoje, būdingoje XXI amžiui, yra labai arti mokslo.

„Nors versle sprendžiamos kitokios problemos, negu mokslo tyrimuose, bet mokslininko, tyrėjo įgūdžiai ir būdai puikiai naudojami multimilijardiniuose aukštų technologijų versluose, kurių veikimas ir algoritmai remiasi sudėtinga matematika ir dirbtiniu protu. Verslumas yra vargu ar tinkama sąvoka, kai kalbame apie iš mokslinio pažinimo gimstančias aukštas technologijas. Čia veikia ypatingi naujoviškų verslų gebėjimai“, – priduria jis.

Arminas Ragauskas | KTU nuotr.
Arminas Ragauskas | KTU nuotr.

Bendras „žaidimas“ tarp verslo ir mokslo

Kaip teigia A. Ragauskas, tai bendras žaidimas yra būtinas keičiant mokslo žinias į sėkmingas naujoves.

„Tam prireikia daugybės skirtingų gebėjimų ir praktinių patirčių rinkose. Mokslininkas, kaip individas, tiesiog negali turėti tokių specializuotų gebėjimų dėl savo veiklos bruožų“, – priduria jis.

A. Pundzienė įsitikinusi, kad suderinti galima viską, tačiau pagrindinis klausimas – kaip to pasiekti.

„Mokslą ir verslą yra būtina derinti, tačiau tam reikalinga naujovių ekosistema, kurioje mokslo ir verslo dermė yra vertybė. Gyvybinga naujovių ekosistema reiškia formalų ir ne formalų bendradarbiavimą tarp tyrėjų, tyrėjų komandų, universitetų, institutų, jau veikiančių startuolių, brandžių įmonių, investuotojų ir visuomenės vadų, atitinkamų valstybės agentūrų ir kitų besidominčių pusių. Lietuvai, kaip mažai šaliai, ypač svarbus tarptautinis bendradarbiavimas ir tinklai.

Lietuvoje, kurioje privačių investuotojų į žinioms imlų verslą nėra daug, į tyrėjo darbo laiką, skirtą sumanymo pritaikymui rinkai gali ir turi investuoti atitinkamos mokslinius tyrimus ir naujoves finansuojančios agentūros, tokios kaip Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), patys universitetai ir institutai“, – sako ji.

Daugiau žinių apie renginį čia: https://mita.lrv.lt/lt/renginiai/sekminga-mokslo-ideju-kelione.

Užsirašymas į renginį čia: http://inx.lv/RrqF.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Mokslininkai ir verslo atstovai diskutuos konferencijoje „Mokslo ir verslo dermė“ (dienotvarkė)
  2. Tarptautinio forumo akiratyje – mokslo ir verslo bendradarbiavimas
  3. Bendriems mokslo ir verslo projektams skatinti bus paskirstyta 60 mln. eurų
  4. Baltijos šalių XVII-oji mokslo ir verslo konferencija vyks Vilniuje
  5. Apdovanos geriausius mokslo ir verslo kartu sukurtus gaminius
  6. J. Jasaitis. Kada prasidės dalykiškas verslo ir mokslo dialogas?
  7. Vaikų sukurtos verslo idėjos pribloškė verslininkus ekologiniu mąstymu, sąmoningumu ir išradingumu
  8. Vilniuje vyko tarptautinis kūrybiškumo ir naujų sumanymų renginys
  9. Šeštą kartą bus apdovanotas geriausias verslo ir mokslo bendradarbiavimo projektas
  10. Mokslininkai ir studentai skatinami kurti naujas verslo idėjas
  11. Japonijoje pristatomas Lietuvos mokslo ir inovacijų potencialas
  12. Mokslas pateikė rekordinį skaičių sumanymų technologijų projektams
  13. Naujus mokslo metus NASA pradeda 4 studentai iš Lietuvos
  14. Švietimo ir mokslo ministerija Vyriausybei teikia Mokslo ir studijų įstatymo pataisas
  15. Lietuvos mokslo taryba siūlo rengti penkias naujas nacionalines mokslo programas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Ir dar šis tas įdomaus says:
    3 metai ago

    Pandemijos problemas ėmėsi spręsti ir architektai: įvertinkite jų pastangas
    – lrytas.lt/bustas/architektura/2020/11/06/news/pandemijos-problemas-emesi-spresti-ir-architektai-ivertinkiete-ju-pastangas-16987793/

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Telefonas | pixabay.com, Niekverlaan nuotr.

Gyventojai pervertina žinias apie sukčiavimą

2023 12 03
Prezidentas apdovanojo geriausių 2022 metų mokslinių disertacijų autorius | E. Kinaitis, lrp.lt nuotr.

Prezidentas apdovanojo geriausių 2022 metų mokslinių disertacijų autorius

2023 12 01
STT | stt.lt nuotr.

VAATC darbuotojams – įtarimai kyšininkavimu

2023 11 28
Pirkiniai | Pexels nuotr.

Didieji išpardavimai domina tik pusę lietuvių

2023 11 24
Korupcija | unsplash.com, F. Anšoro nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Tikroji mūsų valstybės ne(pa)siruošimo gintis priežastis

2023 11 24
S. Birgelis. Atskleisti jotvingių paslaptis padėjo policija | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Atskleisti jotvingių paslaptis padėjo policija

2023 11 24
Darbo atmosfera | unsplash.com nuotr.

Kokių darbuotojų labiausiai trūksta regionuose?

2023 11 23
VDU rektorius prof. J. Augutis: būtina saugoti universiteto išskirtinumą | VDU nuotr.

VDU rektorius prof. J. Augutis: būtina saugoti universiteto išskirtinumą

2023 11 22
Mokslas | pixabay.com nuotr.

Kitąmet augs mokslo darbuotojų algos

2023 11 21
Technologijos | pixabay.com, Geralt nuotr.

Vilniuje – apie ateities darbo rinkos įgūdžius

2023 11 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Paroda | R. Vinckevičiūtės-Kazlauskienės nuotr.
Istorija

Jau 80 metų gyvi atsiminimai: pabėgimas iš Kauno IX forto artimųjų lūpomis

2023 12 04
Metraščio „Terra Jatwezenorum“ sutiktuvės, minint partizano Vytauto Prabulio 100-ąsias gimimo metines | Rengėjų nuotr.
Istorija

Metraščio „Terra Jatwezenorum“ sutiktuvės, minint partizano Vytauto Prabulio 100-ąsias gimimo metines

2023 12 04
Uždarant parodą „Europos Gulagas“ aptartos sovietinės represijos. Diskusijos dalyviai | LGGRTC nuotr.
Istorija

Uždarant parodą „Europos Gulagas“ aptartos sovietinės represijos

2023 12 04
Zohreh Saberi (viduryje) ką tik atvykusi į Vilnių, kartu su kolegomis iš Lietuvos – Olga Posaškova (dešinėje) ir Jonu Staseliu | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Įvyko 17 tarptautinė fotožurnalistikos šventė „Vilniaus fotografijos ratas“

2023 12 04
Unsplash.com, D. Fonteino nuotr.
Ukrainos balsas

Putino pašalinimas: planai, prasimanymai ir tikrovė

2023 12 03
Medžiai | vilnius.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniuje tęsiamas medžių surašymas

2023 12 03
Telefonas | pixabay.com, Niekverlaan nuotr.
Gamta ir žmogus

Gyventojai pervertina žinias apie sukčiavimą

2023 12 03
Čiuožykla | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Sostinės čiuožykla atidaroma išskirtinėje vietoje

2023 12 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >>>Taip apie J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?
  • Rimgaudas apie Seimui atskaitingos ekspertinės institucijos pateikė Seimui bendrą atsiliepimą dėl pertvarkos projekto
  • Žemyna apie Uždarant parodą „Europos Gulagas“ aptartos sovietinės represijos
  • >Pajūriečiui apie J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seimui atskaitingos ekspertinės institucijos pateikė Seimui bendrą atsiliepimą dėl pertvarkos projekto
  • Kaip per 1,5 metų pasikeitė naujakuriai?
  • Jau 80 metų gyvi atsiminimai: pabėgimas iš Kauno IX forto artimųjų lūpomis
  • Metraščio „Terra Jatwezenorum“ sutiktuvės, minint partizano Vytauto Prabulio 100-ąsias gimimo metines
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Gyventojai pervertina žinias apie sukčiavimą

by Ditė Česėkaitė
2023 12 03
0
Telefonas | pixabay.com, Niekverlaan nuotr.

Neseniai „Luminor“ banko užsakymu atliktas tyrimas atskleidė nerimą keliančią tikrovę: finansinis sukčiavimas turi įtakos ne tik finansams, bet ir kitiems...

Skaityti toliau

Prezidentas apdovanojo geriausių 2022 metų mokslinių disertacijų autorius

by Kristina Aleknaitė
2023 12 01
0
Prezidentas apdovanojo geriausių 2022 metų mokslinių disertacijų autorius | E. Kinaitis, lrp.lt nuotr.

Sveikindamas jaunuosius mokslininkus prezidentas priminė lietuviško mėnraščio „Aušra“ pirmajame numeryje prieš 140 metų dr. Jono Basanavičiaus įrašytą palinkėjimą, kad mokslas...

Skaityti toliau

VAATC darbuotojams – įtarimai kyšininkavimu

by Ditė Česėkaitė
2023 11 28
1
STT | stt.lt nuotr.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl sisteminės korupcijos ir finansinių nusikalstamų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • >>>Taip apie J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?
  • Rimgaudas apie Seimui atskaitingos ekspertinės institucijos pateikė Seimui bendrą atsiliepimą dėl pertvarkos projekto
  • Žemyna apie Uždarant parodą „Europos Gulagas“ aptartos sovietinės represijos
  • >Pajūriečiui apie J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?
  • Žemyna apie J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?
Kitas straipsnis
Koronavirusas, tyrimai | vilnius.lt. nuotr.

Praėjusią parą nustatytų susirgimų koronavirusu skaičius perkopė 1500!

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai