Pirmadienis, 16 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

G. Oržikauskas. Kaip per prizmę: iliustratoriaus Ramūno Vaitkaus šaržai ir piešiniai

Gytis Oržikauskas, www.alkas.lt
2024-05-15 09:00:00
71
PERŽIŪROS
0
Mažylis | rengėjų nuotr.

Mažylis | rengėjų nuotr.

2024 metais įsismarkuojant kone intensyviausiam šalies rinkimų laikui galime tikėtis, kad plačiosios žiniasklaidos priemones vėl užtvindys ypatingi kūriniai – karikatūros ir šaržai.

Šaržai Lietuvos Respublikoje visada buvo ypač mėgiami nuo pat tarpukario iki Nepriklausomybės, o šiais laikais žanro papročius Lietuvoje tęsia dailininkas, iliustratorius Ramūnas Vaitkus.

Kadangi karikatūros yra tapusios savaime suprantama piešinių rūšimi, atidžiau žvilgtelėję į R. Vaitkaus darbus galime panagrinėti, iš kur šis savita humoristinė kūrybos forma kilo, ir kaip buvo suformuoti jai svarbūs raiškos kanonai.

Ramūnas Vaitkus karikatūrose pasitelkia savotišką „krištolinio rutulio“ būdą, kuomet visiems puikiai atpažįstamų visuomenės veikėjų ar politikų charakteringos veidų dalys yra išpučiamos ir iškraipomos tarsi atspindėtos Kalėdų eglutės burbule, o asmenybių kūnai – jeigu vaizduojami apskritai – yra redukuojami iki milžinišką galvą palaikančios ataugos.

Gaudutė | rengėjų nuotr.
Gaudutė | rengėjų nuotr.

Į akis krentančių veido bruožų perdėtas išryškinimas yra klasikinis karikatūros kūrimo būdas, tačiau šie papročiai ištakomis reikėtų įvardinti graikų ir romėnų teatro laikus, kuomet tiek dramatinių vaidinimų, tiek komedijų aktoriai veidus slėpdavo po masyviomis vienos veido išraiškos kaukėmis, o bent jau panašioms į natūralias kūno proporcijoms palaikyti atlikėjai dėvėjo figūrą paaukštinančius platforminius batus.

Renesanso ar baroko laikotarpio karikatūristai stengdavosi pabrėžti žvilgsnį traukiančias kūno deformacijas, tačiau niekada tokiu būdu, kokiu karikatūros yra kuriamos šiandien.

Šiuolaikinio papročio užuomazgas galime matyti satyriniuose rokoko laikotarpio paveiksluose, kuriuose kūdikėliai yra vaizduojami užsiėmę suaugusiųjų visuomenei būdingomis veiklomis – pvz. kaip Šarlesas-Andre van Lū (Charles-André van Loo) (1705–1765) paveiksle „Tapyba“, kuriame išsirengusi mergaitė pozuoja mažvaikiams dailininkams.

Šarlesas-Andre van Lū, Tapyba, 1752-1753, Garbės legiono muziejus, San Franciskas | mutualart.com nuotr.
Šarlesas-Andre van Lū, Tapyba, 1752-1753, Garbės legiono muziejus, San Franciskas | mutualart.com nuotr.

Tokiuose paveiksluose įvairių socialinių sluoksnių aprėdai bei atributai vaizduojami kaip pritaikyti mažutėliams su atitinkamai didesne galva.

Tačiau išpūstų veidų kūrybinis būdas nebuvo išrastas vėlyvojo baroko ar klasicizmo laikotarpiu – jo dar stokoja ir garsiosios Frančisko Gojos (Francisco Goya) (1746–1828) karikatūros.

Buožgalvius primenantys satyriški portretai, atrodytų, pradėjo plisti specifiškai XIX a. viduryje – „Alisos stebuklų šalyje“ iliustratoriaus Džono Tenielio (John Tenniel) (1820–1914), Šventojo Rašto ir Čarlio Pero (Charles Perrault) pasakų iliustratoriaus Gustavo Dorė (Gustave Doré) (1832–1883) ir grafiko bei tapytojo Onorės Daumierio (Honoré Daumier) (1808–1879) graviūrose.

Butkevičius | rengėjų nuotr.
Butkevičius | rengėjų nuotr.

Tikslų tikrovės atvaizdą fiksuojančios fotografijos išgarsėjimas taip pat nepakenkė, o tik sustiprino karikatūrišką asmenybės matymo būdą, kuomet buvo suprasta, kad kamerai nebūtina pozuoti tarsi paveikslui, o įvairiu rakursu pakreipta fotoaparato akutė gali sukurti paradoksaliai tiek tikrovišką, tiek perspektyvoje drastiškai iškreiptą asmenybės portretą.

Šios visos karikatūros žanro ištakos yra atlieptos ir R. Vaitkaus darbuose: vaizduojami veidai neturi veikėjo nuotaikos dviprasmybių (skirtingai nuo politinių karikatūrų, kuriose nuotaikos dviprasmybėmis yra išsakomos neskelbtinos potekstės), jais fiksuojama vienas, labai aiškiai išreikštas ir ryškus jausmas, kas vaizduojamus veidus priartina kaukėms.

Vaizduojamos asmenybės taip pat dažniausiai laiko ir teatrališką atributą, leidžiantį lengvai nustatyti jų statusą ir veiklą visuomenėje.

Ramūno Vaitkaus šaržai ir piešiniai | rengėjų nuotr.
Ramūno Vaitkaus šaržai ir piešiniai | rengėjų nuotr.

Dailininko darbai taip pat yra priskirtini šaržo žanrui, kuriame yra vengiama išreikšti kritiką, o įtakingos personalijos yra vaizduojamos arba kaip geranoriškai nusiteikę, arba kaip kiaurai permatomi, kiek egoistiški ar į save susitelkę vaikai.

Ir galiausiai – būtina atkreipti dėmesį, jog R. Vaitkaus šaržuose vaizduojamas asmenybes yra lengva atpažinti dėl to, kad piešiniai išryškina ne tik jų fizinius bruožus, tačiau ir perteikia tai, kaip šios asmenybės dažniausiai yra linkusios pozuoti žiniasklaidos kamerai.

Kiekviename portrete yra perteikta savita, tik konkrečiai asmenybei būdingi plati arba santūri, įsiteikti bandanti ar savotišką mandagumo barjerą kurianti šypsena.

Taip karikatūristo darbai paradoksaliai susieja tiek su fotografijos žanru, tiek su giliu fizionomijų studijos papročiu, siekiančiu, savaime suprantama, Leonardo da Vinčio (Vinci) (1452–1519) karikatūras, Luiso Leopoldo Boilio (Louis Léopold Boilly) (1761–1845) grimasų studijas ir Franzo Ksaviero Meserčmido (Franz Xavier Messerschmidt) (1736–1783) skulptūras.

Kaip per prizmę: iliustratoriaus Ramūno Vaitkaus šaržai ir piešiniai | Rengėjų nuotr.
Ramūno Vaitkaus šaržai ir piešiniai | rengėjų nuotr.

Tačiau R. Vaitkus operuoja ne tik tradiciniais šaržo kanonais – būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip rubensiškai akvarele ar akvareliniais pieštukais yra modeliuojami natūralistiški odos ar plaukų tonai, visada sudarant impulsyvaus, greitai sustatyto darbo įspūdį.

Itin didelę reikšmę karikatūrose turi anatomiškai tiksliai pavaizduotas figūros judesys bei gestai – o šie profesiniai įgūdžiai R. Vaitkaus kūriniuose yra įvaldyti dėl animatoriaus patirties.

Ramūno Vaitkaus šaržai ir piešiniai | Rengėjų nuotr.
Ramūno Vaitkaus šaržai ir piešiniai | rengėjų nuotr.

Sėkmingam karikatūristo darbui reikalingų žinių gelmė yra atskleista knygų „Kolymos apsakymai“, „Žmonės ir žvėrys Dievų miške“, „Neliečiamasis asmuo“ ir „Kaip jie mus sušaudė“ iliustracijose.

Itin įtemptas padėtis vaizduojančiuose piešiniuose naudojamas figūrų redukavimas į ne tiek drastiškas, bet subtilias karikatūras perteikia dramatinę įtampą tarp kiekvienoje padėtyje grasinamai rimto totalitarinio režimo personalijų tono ir to, kad šis tonas kiekvienoje padėtyje yra kategoriškai rimtas, bet tik kad iki absurdo.

Tokiu tematiniu bruožu R. Vaitkaus darbai vėlgi grįžta prie esminės komedijos, satyros ir karikatūros sąlygos – įtaką ar įgaliojimus visuomenėje turinčios asmenybės visada veikia „rimtu veidu“, tiesiai, aiškiai ir tiesmukai tam, kad jų atliekami veiksmai jokiais būdais neturėtų kitokios, nesuvaldytos gretutinės interpretacijos.

Komiškas tonas visada demaskuoja tokį dirbtinai konstruojamą santykį su pasauliu.

Atitinkamai, R. Vaitkaus darbai – tiek šaržai, tiek iliustracijos – yra ne tik komiškai veidus iškraipantis krištolo rutulys, tačiau ir į svarbias asmenybes metamą scenos šviesą išsklaidanti prizmė ar aiškiau matyti asmenybių charakterių bruožus padedantis lęšis, primenantis plačiajai visuomenei, jog gyvenime – kaip rodo tikrovė – iš tikrųjų gi ne viskas yra ir turėtų būti pirmo rimtumo lygmens klausimas, kad ir kaip kartais kam nors norėtųsi taip save pristatyti.

Šimonytė | rengėjų nuotr.
Šimonytė | rengėjų nuotr.

Kas vis dėlto turėtų būti priimta rimtai yra tai, kad R. Vaitkaus kūrybą lydintis personalinis palinkėjimas „su šypsena“ yra glausta, bet gili gyvenimo filosofija, leidžianti autoriui imtis ne tik paviršutiniškų, tačiau ir sudėtingas temas gvildenančių darbų.

Autorius yra menotyrininkas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Ignalinos rajone svečiavosi žinomi Lietuvos karikatūristai
  2. PUIKI ŽIEMA. Medžiotojas
  3. Pasaulinio lygio karikatūrų kūrėją sudomino ir Lietuvos politikai

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kęstutis K.Urba apie Matematika gali padėti numatyti Lietuvos pensijų sistemos ateitį
  • Pilkas apie J. Vaiškūnas. Ar dirbtinis intelektas jau nebe žmogaus įrankis?
  • Victor Davis Hanson apie V. Sinica. Atgaila apie dešinįjį ekstremizmą Lenkijoje
  • info apie Kaune rodys filmą „Pasmerktųjų kariuomenė“ apie tragiškas Sedos kautynes

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • PAGD pradėjo saugumo savaitę: gyventojai kviečiami pasitikrinti savo saugumo žinias
  • Pasirašyta sutartis dėl beveik 12 km ruožo kelio Kaunas–Prienai–Alytus atnaujinimo
  • Pabradėje iškilmingai sutikti naujos JAV rotacijos kariai
  • Barono Renne kodas: miesto tapatybės paieškos

Kiti Straipsniai

legacy.pitchengine.com nuotr.

Vienas dalykas, kurį prieš šaltąjį metą turėtų patikrinti vairuotojai

2026 11 16
Rūšių turtingo briedgauryno pieva su „Natura 2000“ ženklu

Briedgaurynai – kuklios pievos, kuriose slypi reti Lietuvos gamtos turtai

2026 11 16
Tautodailininkė Violeta Jasinevičienė ir jos veltos kepurės parodos „Laiko pėdsakais“ plakate.

Upytėje – senųjų lietuviškų veltinių paroda „Laiko pėdsakais“

2026 11 16
Dokumentinio filmo „Pasmerktųjų kariuomenė“ peržiūros Kaune plakatas su istoriniu žemėlapiu ir Lietuvos karių nuotrauka

Kaune rodys filmą „Pasmerktųjų kariuomenė“ apie tragiškas Sedos kautynes

2026 11 16
Atverstas žodynas ir rašymo priemonės ant medinio stalo.

Metų žodžio rinkimai: kokie žodžiai gali tapti 2026-ųjų Lietuvos ženklais?

2026 11 16
Trečiojo „RESILIENT TREES“ naujienlaiškio viršelis su projekto dalyviais prie seno ąžuolo

Sengirių ir medžių senolių apsaugai – naujas tarptautinis leidinys

2026 11 16
Meninė mecenatystės apdovanojimo iliustracija – aukso spalvos medalis žalio aksomo dėžutėje

Sapiegų rūmuose pagerbti Lietuvos mecenatai: kas ir už kokią paramą pelnė garbingus vardus?

2026 11 16
Lapkričio 16 d. horoskopas: moteris Lietuvos bibliotekoje stato spalvingų domino kaladėlių grandinę

Lapkričio 16-osios horoskopas: plačiai užsimoti – dar ne viskas

2026 11 15
Elektromobilio įkrovimas

Elektromobilių vairuotojų klaida, dėl kurios jie praranda ir laiką, ir pinigus

2026 11 15
Troškinys

Orkaitėje troškinta antiena nustebins net išrankiausius

2026 11 15

Skaitytojų nuomonės:

  • Kęstutis K.Urba apie Matematika gali padėti numatyti Lietuvos pensijų sistemos ateitį
  • Pilkas apie J. Vaiškūnas. Ar dirbtinis intelektas jau nebe žmogaus įrankis?
  • Victor Davis Hanson apie V. Sinica. Atgaila apie dešinįjį ekstremizmą Lenkijoje
  • info apie Kaune rodys filmą „Pasmerktųjų kariuomenė“ apie tragiškas Sedos kautynes
  • Rimgaudas apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių
Kitas straipsnis
Skvernelis ir Kubilius - lietuvių kalbos išdavikai | Alkas.lt koliažas

Skvernelis ir Kubilius prisipažino lenkinantys Lietuvą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai