Strateginės aplinkybės

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kasdieniame vaizdo kreipimesi pranešė, kad sekmadienį su kariuomenės vadu Oleksandru Syrskiu ir gynybos ministru Rustemu Umerovu kalbėjosi apie Časov Jarą ir kitus karštuosius fronto taškus. „Mes ruošiamės (driskių puolimui)“, – sakė V. Zelenskis, pakartodamas A. Syrskio perspėjimą, kad Rusija siekia užimti Časov Jarą iki gegužės 9 d. Karo nusikaltėliui putinui tai esą būtų dovana vienos didžiausių Rusijos valstybinių švenčių proga.

Mes savo ruožtu turime pagrindo manyti, kad ši ir kitos datos, kurios esą yra reikšmingos Maskvai ir Kremliaus režimui, turi labai mažai bendro arba iš viso neturi jokios įtakos su veiksmais ant žemės. Tačiau jos neabejotinai turi įtaką įspūdingoms antraštėms ir maskatavimams liežuviu, kai susėdę garbūs ekspertai ir analitikai turi galimybę pakalbėti apie nieką ir taip užpildyti informaciniu triukšmu eterį.

Ukraina teigia, kad Rusija, žiemą užėmusi Avdejevkos miestą į rytus nuo Časov Jaro, netrukus gali pradėti plataus masto puolimą. Būtent todėl V. Zelenskis ragina JAV įstatymų leidėjus imtis kuo skubiausių veiksmų, kad įstatymo projektas dėl paramos būtų priimtas Senate.

Ukrainai nedelsiant reikia JAV tolimojo nuotolio ginkluotės, įskaitant ATACMS ir oro gynybos sistemas, kad galėtų tikėtis pakeisti padėtį mūšio lauke.

„Tai labai svarbu. Dabar tai yra prioritetai“, – sakė V. Zelenskis.

ATACMS yra tolimojo nuotolio valdomos raketos. Praėjusį spalį Baltieji rūmai patvirtino, kad suteikė Kijevui šias raketas, galinčias smogti taikiniams, esantiems iki 165 km atstumu. Mūsų žiniomis, jų buvo suteiktos tik kelios dešimtys.

Ukraina po to ne kartą prašė JAV administracijos suteikti ATACMS ir įsipareigojo nenaudoti jų Rusijos teritorijoje.

Mes gi ir vėl pasikartosime: JAV ir likęs Vakarų pasaulis turi suprasti, kad vyksta tikras karas, jame žūsta tikri žmonės, liejamas tikras kraujas, o lavonų jau niekas nebeprikels. Reikalauti, kur ir kaip gynėjai turi naudoti suteikiamą ginkluotę yra eilinis pranašumo driskynui suteikimas.

Reikšmingi postūmiai

Europos Vadovų Taryba paragino toliau taikyti muitus iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamiems grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų gaminiams, įskaitant kviečius, kukurūzus ir saulėgrąžų rupinius. Kartu Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vadovai pabrėžė, kad būtina užtikrinti, „kad tai neturės įtakos šių prekių tranzitui į besivystančias šalis“.

„Tai neleis rusiškiems grūdams destabilizuoti ES šių gaminių rinkos, neleis Rusijai naudotis pajamomis, gautomis iš šių prekių eksporto į ES, ir užtikrins, kad neteisėtas rusiškų vogtų ukrainietiškų grūdų eksportas nedarytų poveikio ES rinkai“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Urzula fon der Lejen.

Mums labai malonu matyti, kad ES sprendimų priėmėjai tiksliai įvardina Kremliaus kuriamos problemos esmę ir imasi veiksmų. 2023 m. Rusija į ES eksportavo tokių gaminių už maždaug 1,3 mlrd. eurų. ES muitai atims iš Rusijos ekonomikos, o kartu ir iš Rusijos karinės mašinos dar vieną pajamų šaltinį, teigia Briuselis. Svarbu ir tai, kad tarifų padidinimas taip pat taikomas Baltarusijai.

Be to, ES rengia 14-ąjį sankcijų paketą Rusijai. Pasak Europos pareigūno, kalbėjusio „Reuters“ su anonimiškumo sąlyga, į naująjį paketą bus įtrauktos priemonės prieš asmenis ir organizacijas, padedančias apeiti galiojančias ES sankcijas Rusijai.

ES diplomatas sakė, kad apribojimai turėtų būti taikomi ir naftos tanklaiviams arba „šešėliniam laivynui“, kurie gabena rusišką naftą, nepaisant sankcijų, neleidžiančių to daryti.

Dar vienas tikslus šūvis. Rusija naudoja apie šimto tanklaivių laivyną, kuris gabena naftą į tokias šalis kaip Indija, kurios perpila naftą ir jos gaminius į savo arba kitose šalyse registruotus laivus ir taip apeina sankcijas.

Pastarąjį mėnesį pakilusios naftos kainos pasaulyje tokiu būdu leisdavo Maskvai parduoti naftos barelį už 75 JAV dolerius – gerokai brangiau nei sankcijomis nustatyta 60 JAV dolerių riba.

Veiksmai ant žemės

Matydami nesupratimą, o gal ir tikslingą klaidinimą dėl JAV 60,8 mlrd. dolerių pagalbos paketo, norime supaprastintai paaiškinti, kaip jis bus paskirstytas.

Griežtai kalbant, visi šie pinigai nėra karinė pagalba Ukrainai. Apie 20 mlrd. dolerių iš šio paketo yra skirti padengti tam, ką JAV kariuomenė jau paėmė iš savo saugyklų ir perdavė ukrainiečiams.

Iš kitos pusės, būtent už šią sumą galima ir vėl labai greitai išsiųsti šaudmenis artilerijai, tankams, ir amuniciją šaulių ginklams, jei manoma, kad tai būtina (turint prezidento įgaliojimus dėl lėšų panaudojimo).

Likę apie 40 mlrd. dolerių skirti humanitariniams tikslams, taip pat karių mokymui ir atlyginimų mokėjimui – tai yra ne mažiau svarbi nei fizinė pagalba.

Iš viso (su jau minėtais 20 mlrd. dolerių) maždaug 35 mlrd. dolerių iš paketo JAV gali būti skirti turimos karinės įrangos tiekimui. Joje numatytos pėstininkų kovos mašinos M2 „Bradley“, tankai „Abrams“ M-1, daugiau M777 ir „Palladin“ artilerijos sistemų bei tiek priešlėktuvinių raketų, kiek JAV fiziškai gali tiekti.

Vienas iš pagalbos teikimo atidėliojimo pliusų yra tas, kad jau yra paruoštos raketų atsargos. Kitas teigiamas dalykas – ATACMS yra įrašytos įstatyme ir jų bus tiekiama daugiau. Taigi, visa tai reiškia, kad amunicija iš JAV gali būti ukrainiečių rankose fronto linijoje per 24-36 valandas.

Lietuva perdavė Ukrainai paskutinį, o gal reiktų sakyt, vienintelį lengvąjį atakos lėktuvą L-39ZA „Albatross“. L-39ZA buvo naudojamas lakūnų koviniam rengimui sudėtingomis oro sąlygomis dieną ir naktį. Iš esmės ši modifikacija gali būti naudojama kaip kovinis atakos lėktuvas, galintis gabenti 1100 kg naudingąjį krovinį. Jame yra keturios pakabos nevaldomoms raketoms ir bomboms, taip pat 23 mm dvivamzdė patranka GSh-23L, kurioje telpa 150 šovinių.

Pirmą kartą istorijoje ukrainiečiai dalyvaus didžiausiose pasaulyje NATO kibernetinio saugumo pratybose „Locked Shields 2024“, kurios vyks Estijoje.

Jose numatoma apie 4 000 ekspertų iš daugiau kaip 40 šalių, kuriems teks užduotis apsaugoti sąlygines draugiškas valstybės ir jų infrastruktūrą tikrovei artimomis sąlygomis.

Nuotraukoje: Dronų gamintoja „Quantum Systems“ atidarė gamyklą Ukrainoje. Naujoji gamykla bus antroji Vokietijos bendrovės gamykla Ukrainoje. Per ateinančius dvejus metus „Quantum Systems“ į gamybą investuos iki 6 mln. eurų.

Itin dėkojame nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, poniai Salvai M., UAB Vilkeda, Lietuvos aludarių gildijai bei visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas.