2028 metais Lietuva prisimins Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, iškilias kultūros, mokslo ir visuomenės asmenybes, laisvės kovas bei tautinio atgimimo įvykius. Lapkričio 19 d. Seimas priėmė rezoliuciją, kuria pakvietė valstybės institucijas, savivaldybes ir visuomenę paminėti Lietuvai svarbias sukaktis.
Rezoliucija siekiama išsaugoti istorinę, politinę ir kultūrinę atmintį, atkreipti dėmesį į asmenybes bei įvykius, turėjusius reikšmės Lietuvos valstybės ir visuomenės raidai.
Nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iki tautinio atgimimo
Viena seniausių numatytų paminėti sukakčių – 500 metų nuo pirmojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų surašymo, įvykusio 1528 metais.
2028-aisiais taip pat sukaks 300 metų nuo Mykolo Kazimiero Oginskio gimimo, 275 metai nuo architekto Lauryno Gucevičiaus gimimo ir 250 metų nuo Mykolo Juozapo Romerio gimimo.
Bus minimos ir poetės Karolinos Praniauskaitės 200-osios gimimo metinės.
150 metų nuo gimimo sukaks Konstantinui Andrejevui, Augustinui Janulaičiui, Juozui Kubiliui ir Antanui Jasūdžiui.
125-ųjų gimimo metinių sukaktis kviečiama paminėti prisimenant Antaną Šabaniauską, Petrą Babicką, Antaną Pošką bei Jurgį Baltrušaitį (jaunesnįjį).
Šimtas metų nuo iškilių asmenybių gimimo
Ypač gausus 2028 metais minimų asmenybių, kurių gimimo šimtmetis sukaks, sąrašas.
Jame – Irena Veisaitė, Janina Degutytė, Vytautas Kubilius, Mykolas Sluckis, Saulius Sondeckis, Nijolė Gaigalaitė, Teresė Mikeliūnaitė ir Jonas Gricius.
Taip pat bus prisimenami Kęstutis Genys, Vytautas Pranciškus Būda, Pranas Treinys, Viktoras Petkus, Povilas Pečeliūnas ir Lietuvos partizanas Antanas Kraujelis-Siaubūnas.
Į sąrašą įtraukti Antanas Būdvytis, architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai, Medardas Čobotas, Andrius Dručkus, Stanislovas Karanauskas, Algirdas Šocikas ir Vaidotas Antanaitis.
Šių asmenybių veikla aprėpia literatūrą, muziką, architektūrą, mokslą, sportą, visuomeninį gyvenimą ir pasipriešinimą sovietų okupacijai.
Laisvės kovos, Sąjūdis ir istoriniai lūžiai
2028 metais sukaks 100 metų nuo Laisvės paminklo Kaune atidengimo, Lietuvos moterų tarybos įsteigimo ir pirmojo Lietuvos dalyvavimo žiemos olimpinėse žaidynėse.
Seimas taip pat pakvietė paminėti vieną skaudžiausių Lietuvos istorijos įvykių – 1948 metų masinę trėmimo operaciją „Vesna“ („Pavasaris“). Nuo jos 2028-aisiais bus praėję 80 metų.
Bus prisimenamas ir 1978 metais įsteigtas Katalikų komitetas tikinčiųjų teisėms ginti, kurio veiklos pradžios 50-metis primins sovietmečio kovą už sąžinės ir tikėjimo laisvę.
Dar viena reikšminga sukaktis – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsteigimo 40-metis. 1988 metais prasidėjęs Sąjūdžio telkimasis tapo vienu svarbiausių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo istorijos įvykių.
40 metų sukaks ir nuo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto veiklos atkūrimo.
Rezoliucijoje taip pat numatyti Šimtmečio su Laisve ir Tautinių žaidimų metai.
Minėjimus kviečiama rengti visoje Lietuvoje
Priimta rezoliucija Vyriausybei siūloma sudaryti tarpžinybines komisijas 2028 metų sukakčių minėjimo programoms parengti.
Į jų veiklą kviečiama įtraukti valstybės institucijas, savivaldybes, bendruomenes, visuomenines organizacijas, asociacijas ir piliečius.
Savivaldybėms bei bendruomenėms rekomenduojama rengti atminimo renginius, bendradarbiauti su mokyklomis, muziejais ir kultūros įstaigomis.
Už rezoliuciją (projektas Nr. XVP-1409(3)) balsavo 89 Seimo nariai, vienas parlamentaras susilaikė.
Seimas jau anksčiau yra priėmęs atskirą nutarimą, kuriuo 2028-uosius paskelbė Lietuvos mokslo pasiekimų ir Martyno Počobuto, Antano Mackevičiaus bei Lietuvos laisvės lygos ir Antano Terlecko metais.
Taigi 2028-ųjų minėjimų programa apims ne tik pavienes istorines sukaktis, bet ir platesnį Lietuvos valstybingumo, kultūros, mokslo bei laisvės siekių paveldą.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos Seimo pranešimą.












