Ketvirtadienis, 29 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

G. Jakavonis. Gyvenimas kreivųjų veidrodžių karalystėje

Gediminas Jakavonis, www.alkas.lt
2024-03-27 08:00:00
7
Gediminas Jakavonis

Gediminas Jakavonis | asmeninė nuotr.

Kas sovietmečiu žiūrėjo populiarius to meto filmus „Rezidento likimas“, „Rezidento klaida“, tikriausiai prisimins epizodą, kuriame tardomas rusų sugautas šnipas prisipažįsta, kad buvo ruošiamas žvalgų mokykloje Garmisch-Partenkirchene, Vokietijoje. Šios mokyklos, kuri dabar vadinasi Džordžo Maršalo Europos saugumo studijų centras, kursų baigimo diplomus turim jau keliolika dešimčių lietuvių. Dėstytojai iš JAV mums skaitė paskaitas apie globalizaciją, kur buvo nagrinėjamos temos, susijusios su imigrantų atnešamomis problemomis, svetimų kultūrų įtaka nacionalinėms valstybėms. Amerikiečiai labai aiškiai, matematiškai tiksliai apibūdino globalizacijos nešamus privalumus, susijusius su šalių ekonomika, socialiniais dalykais. Lygiai taip pat jie įvardijo ir šio proceso problematiką, pirmoje vietoje nurodydami grėsmę nacionalinėms kultūroms ir pačioms tautinėms valstybėms.

Seminaruose ir neformaliuose pokalbiuose po paskaitų mums, įstojusiems į Europos Sąjungą, būdavo primenama būtinybė saugoti nacionalinę tapatybę. „Jeigu kas, išsikasat savo pokaryje miške paslėptus automatus ir vėl imat ginti savo valstybę“, – kartą prie bokalo alaus vakare pajuokavo vienas su Lietuvos istorija gerai susipažinęs dėstytojas.

„Jūsų šaliai įstojus į ES, gyvenimas žmonėms ekonomine prasme turi pagerėti. Tik jokiu būdu nenusileiskit didžiosioms valstybėms, jų diktatui visais tautiniais, kultūriniais klausimais. Čia negali būti kompromisų. Gindami savo nacionalinius interesus, nesitraukit nei per žingsnį, nei per nago juodymą“, – kalbėjo lietuviško kraujo turintis amerikietis.

Praėjo keliolika metų, o Lietuvai vis labiau prarandant valstybingumą, nutautėjant, nei teoriniai mokymai, nei praktiniai patarimai, kaip stabdyti tokius procesus, nereikalingi. Lietuvių tauta, mokanti nuo užpuolikų gintis švinu, pramiega savo valstybę, užliūliuota valdančiųjų kalbomis apie iš Vakarų ateinančią išmintį ir gerovę, apie tai, kad nereikalingos nei tautos, nei jų valstybingumas.

Seniau jau buvom tai girdėję, tik tada išmintis ir gerovė ėjo iš Rytų. Tarpukariu, kai kūrėm Lietuvą vadovaudamiesi savo protu, Pupų Dėdė dainavo: „Viens raudonas kaip šėtonas, kitas rudas kaip šuva“. Tada mes buvome laisvi ir drąsūs vilkai, o dabar… Žuvis genda nuo galvos, o mūsų tauta silpsta, nejučiomis kopijuodama savo iš Briuselio eurų, iš Vašingtono dolerių kaulijančią ir vis labiau degraduojančią valdžią.

Kovo 11-ąją Lietuvos Respublikos Seimo iškilmingame Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo posėdyje buvo įteikiama Valstybės Nepriklausomybės stipendija. Šį kartą ji skirta filosofo Stasio Šalkauskio darbų tyrinėjimui. Viskas gerai, jei ne konservatorių trubadūro ir visų valdančiųjų ruporo V. Valentinavičiaus, kuris pasakojo apie mūsų tarpukario šviesuolį, atradimai.

Aludaris Žaldokas gėrimų receptus rasdavo Šv. Rašte, teisininkas Dainius Žalimas tris lenkiškas raides ir LGBT programines nuostatas – mūsų Konstitucijoje, tai V. Valentinavičius S. Šalkauskio raštuose surado ideologinį atkirtį dabartinės valdančiosios daugumos vertybinės politikos oponentams. Kliuvo čia ir patriotinės jaunimo eisenos „Lietuva – lietuviams“ dalyviams, ir atgimstančiam antisemitizmui, kurio nariai taip, kaip JTO rezoliucijos, reikalauja stabdyti civilių žudynes Gazos ruože, na ir žinoma, prezidentui Antanui Smetonai, kuris 1926 m. Lietuvoje įvykdė fašistinį perversmą.

Taip primityviai ir prisitaikėliškai konservatorių poreikiams, išplėšus iš istorinio konteksto traktuoti S. Šalkauskio filosofiją būtų gėda bet kuriam intelektualui. Bet, kaip sakoma, kas moka pinigus, tas ir muziką užsako. Viename vežime su konservatoriais sėdinčiam V. Valentinavičiui paskirta giedoti visiems lietuviams kas, anot valdančios daugumos, yra balta, o kas bloga, kas yra gera, o kas yra juoda.

Kai valdžia, vertindama istorinius įvykius, to meto asmenybes pagal dabar įsivestas moralines nuostatas ir ideologiją, bet kuriam normaliam žmogui iš smegenų gali padaryti mišrainę. O dabartinė konservatorių, liberalų, laisviečių valdanti dauguma, vertindama Lietuvos kultūrines asmenybes, imasi ne tik teisėjo, bet ir Dievo vaidmens.

Kartą, laikantis Japonijoje, gidė, vedžiodama po senosios šios šalies sostinės Kioto parką, pasakojo apie čia esančias skulptūras. Į mūsų klausimą, kodėl tarp garbingų samurajų stovi toks neigiamas, japonų nemėgstamas karvedys, ji atsakė, kad tai jų istorijos dalis. Visada žavėjausi Rytų išmintimi, jų sugebėjimu atsirinkti savo vertybes, atmetant vyraujančias ideologines nuostatas, mokėjimu pripažinti padarytas klaidas. Kinijoje (kaip mūsų valdantieji pridėtų – komunistinėje) bet kuriame knygyne gali nusipirkti įvairiomis kalbomis išleistų Konfucijaus raštų, kuriuos Mao Dzedongas kažkada degino. Dabar šių abiejų autorių knygos guli viena šalia kitos. Pabandau kažką panašaus įsivaizduoti dabartinėje Lietuvoje…

„Pulsma, grobsma ir turėsma“, skamba senovės žemaičių šūkis. „Apsaugok mus, Dieve, nuo kuršių“, skelbia užrašas ant bažnyčios tvirtovės vartų Skandinavijos šalyje. O čia visiems mums žinomi Maironio žodžiai, kuriuos dainuojame per Dainų šventes: „Sau parvešiu aš iš prūsų kalaviją kietą, tau, sesute, šilko skarą, diržą aukso lietą“.

Parašiau ir galvoju, ar gerai padariau? Paskaitys toks pseudo kultūros ministras, Laisvės partijos deleguotas ir išbrauks šitą Lietuvoje taip mėgstamą dainą iš šių metų Dainų šventės programos. Kaip ir pačios Dainų šventės, anot liberalų, sovietinio paveldo, vos iš mūsų kultūros neišbraukė. Kam to reikia, jei per LRT galima „Euroviziją“ kasmet pasižiūrėti. Čia beveik visi lietuvaičiai angliškai dainuoja, o ne savo „šunų“ kalba, kaip neseniai socialiniuose tinkluose paskelbė viena čia ilgai gyvenanti „maskolė“.

Kauno senamiestyje, šalia Katedros stovi paminklas Maironiui. Gerai, kad Kaune, nes Vilniuje už vakarietiškų vertybių niekinimą ir plėšikų šlovinimą tiek R. Šimašius, tiek V. Benkunskas tokį paminklą Maironiui seniai būtų nuvertę, o jo vietoje smėlio pliažą supylę. Kas paminklo autorius? G. Jakubonis, tas pats, kuris paminklą Pirčiupių Motinai pastatė. Netvarka! Kaip galima smerkti ir vis primindinėti iš Vakarų atėjusiųjų žudynes ir žiaurumus.

Kaip tas S. Kairys G. Jakubonio, kaip prieš savaitę palaidoto šviesios atminties režisieriaus R. Tumino, dar neiškoliojo ir nepasmerkė? Ir kur ta I. Šimonytė žiūri?

Turėjau puikią lietuvių kalbos mokytoją Juliją Kavaliauskienę. Visi klasėje žinojom, kad literatūrą mums dėsto mokytoja, kurios tėvą, kaip ir kitus Musteikos kaimo vyrus už kaimo gynimą 1944 m. sušaudė Raudonieji partizanai. J. Kavaliauskienė buvo Mokytoja iš didžiosios raidės, santūri ir nepasiduodanti emocijoms, kaip dabar suprantu, meile tarybų valdžiai tikrai nedegė.

Tačiau jos mokomi mes sužinojom, kad P. Cvirkos romanas „Žemė maitintoja“ tarpukario Lietuvoje buvo apdovanotas Valstybine premija, kad mes šią knygą sovietmečiu turime išcenzūruotą, kad čia praleistas skyrius teigiamai aprašantis 1926 m. A. Smetonos perversmą. Na, o parašęs „Frank Kruk“, P. Cvirka man ir dabar šalia V. Kudirkos ir J. Erlicko yra lietuviško humoro klasikas.

Kaip klasikė nepakartojama yra ir per amžius liks Lietuvos poetė, Lietuvos „lakštingala“, Saliutė, Salomėja Nėris. Prieš kurį laiką gatvėje sutikau savo mokytoją J. Kavaliauskienę, Sąjūdžio bendražygio, šviesios atminties Juozo žmoną. Į mano klausimą, kas darosi, kad iš ideologinės pusės vertinant gyvenimo tarpsnius, atsisakoma tautos genijų kūrybos, mokytoja tik liūdnai palingavo galvą ir numojo ranka. Ir man pasirodė, kad jos akyse pamačiau ašaras.

Net ir sovietmečiu Dzūkijoje, ištarus žodžius Kostas Kubilinskas, aplink kuriam laikui įsivyraudavo įtampa. Papasakojo kartą iš Vilniaus atvykęs valdininkas ant pastato Lynažerio kaime, kuriame mokytojavo minėtas poetas, pasiūlė užkabinti memorialinę lentą. Nustebusiam sostinės svečiui tėvas nieko nepaaiškinęs tik pasakė, kad jau po pirmos nakties tos lentos čia neliktų.

Ne visi žavėjęsi tada vaikų poezijos genijaus K. Kubilinsko kūryba, žinojo jo praeitį, dėl kurios daugelį lietuvių, jų tarpe ir mano artimų giminaičių, atsidūrė Sibire. Pikti liežuviai plaka, kad net ir daugelis mūsų taip mėgstamų partizaniškų dainų yra sukurtos K. Kubilinsko…

Tad konservatorių ir jų koalicijos partnerių ideologai, uždrauskime Lietuvos vaikams skaityti „Su žilvičio dūdele“, uždrauskime „Hiperbolei“ dainuoti „Pamiršk mane“ ir neduok, Dieve, kas nors Suvalkijoje uždainuos apie švilpaujantį, šaunų bernioką.

Nesiseka Lietuvai su kultūros ministrais, kaip, beje, ir su visais kitais dabartinėje Vyriausybės kadencijoje, kur visos kvailystės ir niekšybės daromos nutaisius protingą veido išraišką. Klausimas, ar gali būti kitaip, kai viskam vadovauja vienintelis ir nepakartojamas, faktinis valstybės vadovas, kurio aplinka daro ir darys viską, kad tokio lietuvių tautos kultūros milžino, kaip Justinas Marcinkevičius, kūrybą sumenkintų. Kai išpjauni ąžuolus, tai krūmai, piktžolės ir nelabai vykę muzikantai geriau matosi.

P.S. Salomėja Nėris „Poema apie Staliną“

Kieno tu, žeme, ak, kieno tu,

Penėtoja, maitintoja?

O, kad galėtų – ji bylotų,

Ugnim ji spjaudyt imtų!

 

Tyli, nepasakai… Gal tu,

Kurie tave išniekino?

Gal tų, kur laistė prakaitu?

O gal tu žemė niekieno?

 

O, Lietuva! Kieksyk parduota

Ir išmainyta tu buvai!

Erškėčių dygiais vainikuota,

Vergijos dainas dainavai.

 

Ir kojos baudžiavoj suskirdę:

Po jungu svyravai sulinkus.

Kapų garsai tau „guodė“ širdį

Ir nebylė naktis aplinkui.

 

Grandinės vis sunkyn, storyn,

Sugniuždė tavo liaudį.

Užgriuvo priespauda carinė:

Jaunimą į rekrūtus gaudė…

 

Ir caro batas mindė knygą,

Ir žodį gimtąjį užgynė,

Letargu Lietuva užmigo…

Naktis juodyn, naktis ilgyn.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Jakavonis. Ar paliksime valdžioje klounus?
  2. G. Jakavonis. Bolševikinės griovimo kultūros įkaitai
  3. G. Jakavonis. Kodėl Lietuvoje elitas visada išduoda savo tautą?
  4. A. Jakubauskas. Išsaugokime istorinę atmintį ir simbolius
  5. V.V.Landsbergis: Kartais galvojama, kad tėvai vaikus moko – iš tikrųjų yra atvirkščiai
  6. V. Rubavičius. Apie patriotiškumą, „Patriotų premiją“ ir Putinaitės „drąsą“
  7. R. Šarknickas. Aukštos studijų ir nuomos kainos studentams – beprotybė
  8. Z. Vaišvila. „Vienybė – mūsų išlikimo sąlyga“ (J. Marcinkevičius) (III)
  9. D. Kuolys. J. Marcinkevičiaus niekintojai – dangsto asmeninį nesaugumą
  10. M. Puidokas. Vienykimės vardan mūsų širdžių poeto Justino Marcinkevičiaus atminimo
  11. R. Šarknickas. Paprieštaravimas Premjerei dėl J. Marcinkevičiaus
  12. V. Vižinis. Salomėja Nėris iš viešo gyvenimo išbraukoma – Juliui Janoniui pasiruošt
  13. A. Navys. M. Sėjūnas. Ką auginame savo užantyje?
  14. Z. Tamakauskas. Lietuvos didvyrio kapas, prabilęs mums Maironio žodžiais…
  15. R. Tuminas. Aš mačiau laisvus žmones

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Rimgaudas says:
    1 metai ago

    Kaip žmogus parašėte, Gediminai. Kaip tikras Gediminas. Dėkoju.

    Atsakyti
  2. Kažin says:
    1 metai ago

    mParašyta gražiai, bet ne tie laikai, kad kas nors kreiptų į tai dėmesį – demokratija. Yra maždaug taip: tu kaip rašei, taip ir rašyk, o aš kaip valdžiau, taip ir valdysiu. Veikiau paties akis kreiva, o ne mano karalystės veidrodžiai. Rašyk…

    Atsakyti
  3. jo says:
    1 metai ago

    Tai pagal Jakavonį, turbūt, dalyvavimas okupaciniame „liaudies Seime“ ir važiavimas į Maskvą „prašyti priimti į SSRS“ nėra sunkus nusikaltimas prieš valstybę? Nėra Lietuvos išdavystė?

    Atsakyti
  4. Rimgaudas says:
    1 metai ago

    Visi gudrūs kaltinti būtuoju laiku, nesigilinant į to meto gyvenusių žmonių kultūrą. Taip ir tikrasis Gediminas būtuoju laiku yra kaltinamas tuo, jog padarė klaidą, kad pakvietė į Lietuvą gyventi ir dirbti pasaulio pirklius. O, kaip kitaip jis būtų galėjęs pakelti krašto ekonomiką? Siūlykite. Kritikavimas, nepateikiant alternatyvos, yra gudravimas norint būti teisiu. Taip ir su Saliute – per daug ji mylėjo Lietuvą, kad nesuklystų.

    Atsakyti
  5. Rimgaudas says:
    1 metai ago

    > jo
    Betgi, tada Vilnių buvo užgrobę lenkai, o Kaunas buvo laikinoji Lietuvos sostinė. Tikėjosi gal Salomėja, kad, pasiprašius į SSRS, Vilnius bus sugrąžintas Lietuvai. Būnant po Stalino “saule”, beje, taip ir nutiko. Šitas buvo pasakyta Pasaulio lietuvių universiteto simpoziumo diskusijose, kurios vyko Kauno VDU konferencijų salėje. Todėl, išeina, kad Salomėja Neris buvo to meto lenkmečio ant Lietuvos auka. Dėkoju.

    Atsakyti
    • jo says:
      1 metai ago

      Vilnius buvo grąžintas 1939-10-10 Lietuvos-SSRS sutartimi, o SSRS okupacija įvyko 1940-06-15, ir tik po to 1940-08-03 S.Nėris važiavo į Maskvą „Stalino saulės“ prašyti. Taigi, tavo peršama įvykių logika nesigauna.
      Netikiu, kad iš tiesų nežinai įvykių chronologijos, tikriausiai sąmoningai mulkini ir neįmanomas logikas išgalvoji?

      Atsakyti
  6. Rimgaudas says:
    1 metai ago

    > jo
    Chronologijos nežinojau. Todėl išeina, jog Salomėja Neris buvo to meto aštrios rusų propagandos jėgos aukos dalis.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pinigai | pixabay.com, 22737298 nuotr.
Lietuvoje

Artėjant atostogoms – viskas, ką reikia žinoti apie atostoginius

2025 05 29
Spaudos konferencija Seime
Lietuvoje

Universitetai pasiruošę įgyvendinti valstybinės kalbos įstatymą laiku

2025 05 29
AWACS orlaiviai
Lietuvoje

Pirmą kartą Lietuvoje dislokuoti 4 žvalgybiniai orlaiviai

2025 05 29
Vilnius | S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Pradedamas įgyvendinti Vilniaus Žaliojo miesto veiksmų planas

2025 05 29
„flydubai“ lėktuvas
Lietuvoje

Skrydžius iš Vilniaus ruošiasi pradėti bendrovė „flydubai“

2025 05 29
Geros kaimynystės ir bendruomeniškumo skatinimas – nuolatinis rūpestis | V. Daraškevičiaus nuotr.
Etninė kultūra

Geros kaimynystės ir bendruomeniškumo skatinimas – nuolatinis rūpestis

2025 05 29
Parodos vizualizacija 2025 m. | dail. J. Zovės darbas
Lietuvoje

Kviečia virtuali paroda, skirta prof. Zigmui Zinkevičiui

2025 05 29
R. Tumino kūrybai įprasminti atidengta skulptūrinė kompozicija | D. Matvejev nuotr.
Kultūra

R. Tumino kūrybai įprasminti atidengta skulptūrinė kompozicija

2025 05 29

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Ukrainos gynybos ministras paragino Maskvą perduoti Kijevui jos pažadėtą memorandumą iki kito delegacijų susitikimo
  • Kažin apie Žmogaus teisių gynėjai: puolimas prieš A. Valotką – tai ideologinis spaudimas
  • Naivus klausimas apie D. Trampo griežti pareiškimai Rusijos atžvilgiu: naujas posūkis ar jausmų proveržis?
  • GINTARAS apie D. Trampo griežti pareiškimai Rusijos atžvilgiu: naujas posūkis ar jausmų proveržis?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Artėjant atostogoms – viskas, ką reikia žinoti apie atostoginius
  • Universitetai pasiruošę įgyvendinti valstybinės kalbos įstatymą laiku
  • Pirmą kartą Lietuvoje dislokuoti 4 žvalgybiniai orlaiviai
  • Pradedamas įgyvendinti Vilniaus Žaliojo miesto veiksmų planas

Kiti Straipsniai

Prasideda tarptautinė folkloro šventė „Skamba skamba kankliai“

Prasideda tarptautinė folkloro šventė „Skamba skamba kankliai“

2025 05 29
Audrius Valotka

Žmogaus teisių gynėjai: puolimas prieš A. Valotką – tai ideologinis spaudimas

2025 05 29
Rustemas Umerovas

Ukrainos gynybos ministras paragino Maskvą perduoti Kijevui jos pažadėtą memorandumą iki kito delegacijų susitikimo

2025 05 29
Trampas Ukrainos griuvėsiuose

Karas Ukrainoje: ar gegužės pabaiga taps lūžio tašku?

2025 05 28
Vilniuje pristatomas mokslinis tyrimas apie Dainų šventės poveikį žmogaus savijautai | K. Polubinskos nuotr.

Vilniuje pristatomas išskirtinis mokslinis tyrimas apie Dainų šventės poveikį psichinei ir fizinei žmogaus savijautai

2025 05 28
Putinas, Trampas, karas | Alkas.lt koliažas

D. Trampo griežti pareiškimai Rusijos atžvilgiu: naujas posūkis ar jausmų proveržis?

2025 05 28
Užsienio reikalų ministerija

Rusijai įteikta nota dėl atakų prieš Ukrainos gyventojus

2025 05 27
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Iš Eduardo Vaitkaus atimtas Gedimino ordino Karininko kryžius

2025 05 27
Remigijus Baltrėnas

Pratybose „Perkūno tvirtovė 2025“ patikrintas Lietuvos gynybos planas

2025 05 27
Daugiabučiai | am.lrv.lt nuotr.

Seimo komitetas laukia pasiūlymų dėl NT mokesčio

2025 05 26

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Ukrainos gynybos ministras paragino Maskvą perduoti Kijevui jos pažadėtą memorandumą iki kito delegacijų susitikimo
  • Kažin apie Žmogaus teisių gynėjai: puolimas prieš A. Valotką – tai ideologinis spaudimas
  • Naivus klausimas apie D. Trampo griežti pareiškimai Rusijos atžvilgiu: naujas posūkis ar jausmų proveržis?
  • GINTARAS apie D. Trampo griežti pareiškimai Rusijos atžvilgiu: naujas posūkis ar jausmų proveržis?
  • Rimgaudas apie V. Jakubonis. Motiejus Valančius – ne tautos žadintojas…
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vaiko pinigai | socmin.lt nuotr.

Svarbu auginantiems vaikus: kas priklauso gausioms šeimoms?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai