Kovo 5 d., antradienį, Seime buvo surengta Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojo LVŽS nario Dainiaus Gaižausko spaudos konferencija „Kritinės kibernetinio saugumo spragos Lietuvoje. Ar galime pasitikėti saugia rinkimų rezultatų skaičiavimo sistema?“.
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo kibernetinio saugumo specialistas, programuotojas Kęstutis Tumelis.
Spaudos konferencijoje D. Gaižauskas teigė, kad į jį prieš 3 mėnesius kreipėsi programuotojai su klausimais, ar Lietuva turi kibernetinių pajėgumų užkardyti prieš ją nukreiptas kibernetines atakas.
Jie, D. Gaižausko teigimu, pateikė nerimą keliančią informaciją apie galimas šalies įstaigų ir tarnybų kibernetinio saugumo spragas. NSGK pirmininko pavaduotojas sakė, kad pats susipažino su programuotojų jam pateikta informacija ir patvirtino jos patikimumą.
D. Gaižauskas be kita ko išsakė abejones ir dėl dabartinės Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės kandidatavimui į Lietuvos Prezidento pareigas reikiamų parašų, kurie buvo surinkti per itin trumpą laiką, patikimumą.
Jis teigė, kad programuotojai perspėjo, kad VRK sistemos elektroninėje erdvėje yra paliktos klaidos kurios jau buvo pastebėtos 2019 metais. Pasak jo šiomis neištaisytomis spragomis gali pasinaudoti piktavaliai ir paveikti rinkimų duomenis. Jis teigė, kad programuotojai sutinka atskleisti tas vietas, nes tai tikrai yra skandalinga informacija:
D. Gaižauskas pareiškė, kad ketiną siūlyti Seimui sudaryti specialią komisiją kuri galėtų atlikti parlamentinį tyrimą kibernetinio saugumo padėčiai ir programuotojų pateiktos informacijos įvertinimui.
Į šią komisiją, pasak D. Gaižausko, turėtų būti įtraukta kuo daugiau Seimo narių, iš skirtingų partijų, turinčių teisę dirbti su slapta medžiaga. Jis sakė, kad programuotojus pavyko įtikinti, jog jie parodys ne tik mechanizmus bei būdus, bet ir pačius nutekintos informacijos sandėlius, kad galėtume pasitelkę valstybės pajėgumus ir lėšas užkardyti šias grėsmes.
Jei vyksta tokios apgavystės , tai kas, mums rinkėjams, belieka. Eiti į rinkimus ir ištaisyti “kibernetinio saugumo spragas”. O apgavikus nutrenkti į politinį šiūkšlyną. Ar taip?
Naivu manyti, kad Lietuvoje neegzistuotų kibernetines pabalsavimo per rinkimus arba pasirašymo renkant parašus už kitus asmenis slaptas paslaugas teikiančios įmonės.
Manau, kad abejones turėtų kelti ne tik Šimonytės kosmiškai greitai kandidatavimui į Prezidentus surinkti parašai, bet įtarimus kelia ankstesni rezultatai. Antai, rinkimuose į prezidentus Nausėda gavo 2/3, o Šimonytė tik 1/3 balsų. Tokį skirtumą atsiradusį antrame ture sunku paaiškinti. Arba vėl, lyginant paskutinių su prieš tai vykusių Vilniaus savivaldybės rinkimų rezultatų duomenis, galima įžvelgti, jų susikeitimo dydžių atžvilgiu tarp Šimašiaus ir Benkunsko partijų – koalicininkų Seime – dirbtinumą, kai prieš tai buvusioje Šimašiaus kadencijoje savivaldybės taryboje Šimašiaus partija turėjo 17, o Benkunskio – 9 narius, tai šioje kadencijoje tie dyžiai panašu, kad susikeitė vietomis. t.y. Benkunsko turi -19, Šimašiaus tik – 9.
Kai rinkėjų sąrašais, jų ankstesnio balsavimo ir rinkimų dienos duomenimis disponuoja kiekviena apylinkė, reikiamai pabalsuoti už nedalyvaujančius kibernerininkams neturėtų būti problema.
Taigi rinkimų, ypač balsavimo, vykdymo tvarka privalo būti Seimo peržiūrėta iš esmės.