Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA) pristatė savo 2024 – 2026 m. strategiją. Joje ypatingas dėmesys skiriamas 4-ioms veiklos kryptims: mokinių ugdymui karjerai, skatinant rinktis paklausias darbo rinkoje profesijas; STEAM ugdymo metodo populiarinimui; tvarių mokyklų tinklo Lietuvoje sukūrimui bei neformaliajam švietimui. Per artimiausius trejus metus pirmąkart Lietuvoje planuojama sukurti įrankį, leisiantį įvertinti, kaip būrelių lankymas veikia vaiko kompetencijas.
Tikimasi, kad tai prisidės ir prie Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo, kad iki 2050 m. mūsų valstybė taptų klestinčia pasaulinio lygio technologijų bei naujovių kūrėja.
„Mokinių neformalųjį švietimą turime matyti plačiau: jo tikslas yra padėti mokiniams išryškinti savo polinkius ir gebėjimus, pažadinti dar didesnį jų smalsumą bei ruošti tapti aktyviais visuomenės nariais ir planuoti savo karjerą. LINEŠA strateginės kryptys ir planuojamos veiklos išpildo šiuos tikslus ir atliepia ministerijos siekį, kad kiekvienas vaikas turėtų vienodas starto pozicijas, o mokymasis visą gyvenimą taptų įgūdžiu ir įpročiu nuo pat mokyklinio amžiaus“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.
„Lietuva 2050“ vizijos tikslams pasiekti reikia aukštos kvalifikacijos darbuotojų, todėl labai svarbu padėti Lietuvos mokiniams greičiau išsirinkti geriausiai darbo rinkos poreikiams atliepiančią profesiją“, – sako Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) direktorius Valdas Jankauskas.
Vien inžinerijos specialistų poreikis šalyje kasmet išauga 2 – 3 kartus, skaičiuoja Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA.
Nors būtent technologijų ir inžinerinių krypčių specialistų paklausa šalyje šiandien gerokai viršija pasiūlą, Lietuvos mokiniai, rinkdamiesi studijas, ir toliau pirmenybę teikia socialiniams ir humanitariniams mokslams, o tikslieji ir gamtos – lieka „šešėlyje“.
„Pastebime, kad pokyčiai profesinio orientavimo srityje Lietuvoje jau vyksta, bet vis dar ne taip sparčiai ir efektyviai, kad pilnai atitiktų Lietuvos darbdavių, ypač inžinerijos ir technologijų sektoriaus, poreikius“, – kalba Darius Lasionis, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA vadovas.
Anot jo, kad atsirastų sinergija tarp švietimo sistemos ir darbo rinkos, į švietimo procesą svarbu įtraukti praktinius užsiėmimus, parėžti domėjimąsi tiksliaisiais mokslais jau nuo ankstyvųjų mokyklos klasių, stiprinti technologines klases mokyklose, vystyti STEAM centrus, užsiimti pačių mokytojų mokymu, stiprinti profesinį orientavimą ir t.t.
Karjeros paslaugos – kiekvienam mokiniui
Naujojoje LINEŠA strategijoje – pluoštas priemonių, kad vaikai Lietuvoje gautų daugiau pagalbos renkantis darbo rinkos poreikius atitinkančią profesiją.
Mūsų šalis siekia, kad karjeros paslaugas mokykloje gautų kiekvienas vaikas. Mokiniams pasirinkti profesinį kelią padeda 400 karjeros specialistų.
„Tačiau svarbu nuolat atnaujinti jų žinias, tad iki 2026-ųjų LINEŠA ketina apmokyti 150 šių specialistų ir sieks, kad per trejus metus visi šalies karjeros specialistai būtų pabaigę bent 3 kvalifikacijos tobulinimo programas“, – pasakoja LINEŠA vadovas V. Jankauskas.
Be to, bus toliau plėtojama mokinių ugdymo karjerai informacinė sistema MUKIS, kurioje mokiniai ir jų tėvai ar globėjai, karjeros specialistai gali gauti įvairiapusę pagalbą ir konsultacijas karjeros klausimais.
Lietuvoje populiarins STEAM
Kad paskatintų vaikus rinktis tiksliųjų mokslų, technologijų studijas, LINEŠA 2024 –2026 m. planuoja aktyviau propaguoti STEAM švietimą.
STEAM – toks ugdymo būdas, kai ugdymo procese vaikui parodomos jungtys tarp įvairių tiksliųjų mokslų krypčių, kartu parodant tų krypčių pritaikomumą praktikoje.
Ateities profesijų atstovams reikės būtent tų kompetencijų, kurias ugdo STEAM, nes vien tik chemijos žinių ar vien matematikos teorijos besikeičiančiam pasaulyje nebepakanka, pabrėžia LINEŠA vadovas.
Kurs tvarių mokyklų tinklą
Kita svarbi LINEŠA strategijos kryptis – tvarumas. Jis turi prasidėti nuo mokyklos, nes būtent tvari mokykla yra tas židinys, iš kurio sklinda impulsai formuotis ir visos ją supančios aplinkos – bendruomenės – tvarumui, sako V. Jankauskas.
Šių metų balandį LINEŠA pradės naują projektą „Tvari mokykla“, kurio tikslas Lietuvoje sukurti tvarių mokyklų tinklą ir įgalinti mokyklas prisidėti prie darnaus vystymosi, tampant tikrais tvarių praktikų pavyzdžiais.
Siekiama, kad iki 2026 m. 360 Lietuvos mokyklų atitiktų tvarios mokyklos kriterijus, o iki 2030 m. – visos Lietuvos mokyklos taptų tvariomis arba eitų tvarumo keliu. Šiuo metu šalyje yra 915 mokyklų.
Neformalusis švietimas ruošia gyvenimui
Tiek mokykla, tiek neformalios veiklos, – sportas, menas, STEAM užsiėmimai ir kt. –ugdo vaiko asmenybę, gebančią suprasti bei kūrybingai įveikti gyvenimo iššūkius.
Ugdomas vaikų kritinis mąstymas, problemų sprendimo gebėjimai, bendravimo ir bendradarbiavimo, kūrybiškumo, savitvardos ir kitos brandžiai asmenybei reikalingos kompetencijos.
Tačiau jei mokykloje vaiko pasiekimai vertinami pažymiais, tai būreliuose mokytojas pats sprendžia, kokiu būdu paskatinti vaiką siekti pažangos, mat kol kas nėra jokio įrankio, kuris padėtų vaikui pamatyti, kaip auga jo kompetencijos.
„Dažnai sunku pamatyti, kaip veiklos mokykloje ir už jos ribų kartu ugdo mūsų vaikus. Todėl LINEŠA išsikėlė ambicingą tikslą įdiegti kompetencijų įsivertinimo įrankį, kuris padėtų tiek mokytojams, tiek patiems vaikams atpažinti kompetencijas ir įsivertinti jų pažangą“, – planais dalijasi V. Jankauskas.
