Kriaušės yra vienas iš seniausių pasaulyje auginamų vaismedžių, savo išskirtiniais vaisiais žavintis ištisas kartas. Nesvarbu, ar tai vasaros popietė, ar žiemos metas – šie vaisiai tampa puikiu užkandžiu išalkus, puošia kepinius bei desertus. Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, kriaušės itin praturtina žmogaus mitybą, kadangi savyje turi daug vitamino C.

Tuo tarpu prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva dalijasi patarimais, kaip iš kriaušių pasigaminti nuostabaus skonio desertus.

Skaidulų ir mineralinių medžiagų šaltinis

Kriaušės iš kitų vaisių išsiskiria savo skoniu, struktūra ir naudingosiomis medžiagomis. Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, jose gausu vitaminų ir  antioksidantų.

„Visų pirma, kriaušės vertinamos dėl vitamino C ir skaidulų. Tai puikus antioksidantų, ypatingai antocianinų, šaltinis. Jie yra svarbūs širdies ligų, cukrinio diabeto, vėžio profilaktikai. Kaip ir kituose vaisiuose, kriaušėse yra kalio, kuris būtinas eilei kūno funkcijų, pavyzdžiui, širdies veiklos užtikrinimui. Taipogi šie vaisiai yra svarbus skaidulų šaltinis.Vidutinio dydžio kriaušėje yra apie 6 gramus skaidulinių medžiagų, kurių didžiąją dalį sudaro itin naudingi pektinai“, – sako dr. E. Gavelienė.

Visgi, gydytoja įspėja, kad kasdienė vaisių norma neturėtų viršyti 200–300 gramų. Tam, kad gautume skirtingų vitaminų bei mineralinių medžiagų, specialistė rekomenduoja vartoti kuo įvairesnius vaisius. Be to, prieš juos valgant reikėtų atkreipti dėmesį į odelę, kadangi joje gali būti nepageidaujamų priedų: „Nors pati vaisiaus odelė yra geras skaidulų šaltinis, gali būti, kad iš toli atvežtos kriaušės bus pasidengusios vaisių vašku, o kuo daugiau jo patenka į žmogaus organizmą, tuo labiau apsunkinamas virškinimo procesas. Todėl atvežtinių kriaušių odeles patariama nulupti.“

Būtina įvertinti kriaušės spalvą

Tinkamas vartojimui kriaušes svarbu išsirinkti dar parduotuvėje. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva dalijasi patarimais, kaip tai padaryti tinkamai, kad grįžus namo netektų nusivilti.

„Valgymui labiausiai tiks jau sunokusios, minkštesnės kriaušės, o kiek kietesnes naudokite įvairiems patiekalams gardinti. Visgi, reikėtų vengti per kietų ar pernelyg minkštų kriaušių, nes jos gali būti neprisirpusios arba persirpusios ir vartojimui nebus tinkamos. Kriaušės spalva gali skirtis priklausomai nuo rūšies, tačiau reikėtų rinktis tik tas, kurios turi vientisą, savo tipui būdingą atspalvį. Nedidelis vaisiaus spalvos pasikeitimas iš žalios į geltoną ar raudoną gali būti geras prinokimo rodiklis, tačiau reikėtų vengti tų vaisių, kurie visiškai pakeitę savo prekinę išvaizdą“, – atkreipia dėmesį specialistė.

Ir pusryčiams, ir vakarienei

Skirtingai nei kitus vaisius, kriaušes galima panaudoti aibėje įvairiausių patiekalų. Anot O. Suchočevos, tereikia tinkamai pasitelkti fantaziją ar paieškoti receptų internete: „Viena iš labiausiai žavinčių kriaušių savybių – jų pritaikymas virtuvėje. Jas galima supjaustyti griežinėliais arba skiltelėmis, sumalti į piurė arba iškepti visas ir taip papuošti norimą receptą. Rekomenduoju jas įtraukti į savo rytinės avižų košės ar blynų receptą, o kiek įdienojus – pasipjaustyti į salotas, dėti į kepamus pyragus ar įdaryti paukštieną. Jos kiekvienam patiekalui saldumo.“