I dalis ČIA.
Vakarų fasado viduryje yra veranda (1 ir 2 nuotr.). Čia vienvėrės durys pakeistos, naujos (3 nuotr.). Virš durų – didelis (iki pat pastogės) durų pločio švieslangis.
Šios durys turi plokščią stačiakampį stogelį (4 nuotr.) su dekoratyviomis metalinėmis pasparomis. Puošyba augalinė: kompozicijos centre – realistiškai pavaizduota rožė tarp taip pat augaline raiška improvizuotų širdelių (5 nuotr.).
Dairantis tarp Žvėryno medinių namų metalo ornamentų pavyzdžių, pastebima tiek šių simbolių, tiek apskritai raiškos sąšauka su Traidenio g. namo Nr. 7 pietų fasado laukujų durų stogelio puošyba.
Jo frontone (6 nuotr.) taip pat realistiškas gėlės žiedas improvizuotame, nuspėjamame širdies motyve, kuris taip pat iš riesčių. Birutės g. 38-2 namo vartelių kompozicijoje yra ir labai stilizuotų širdelių, ir augaliniai žiedų (stačiakampiame laukelyje) bei kitokie motyvai (7 nuotr.).
Stanislovo Moniuškos g. 46 duryse širdies simbolis sunkiai beidentifikuojamas, dar labiau suabstraktintas, bet iš riesčių ir lygiai taip pat komponuota su žiedeliais (8 nuotr.).
Dionizo Poškos g. 28 vartų metalo puošyba sudėtingesnė; čia širdies motyvo nėra, bet raiška augalinė, ir antraeiliai motyvai, ypač kairėje vartų pusėje, iš riesčių (9 nuotr.).
Centrinio korpuso stiklų skaida truputį kitokia, nei matyta šiauriniame korpuse (10 nuotr.). Langinės tokios pat. O verandos viduje, jos užpakalinėje sienoje, stiklų skaida kaip ir šiaurės korpuse (11 nuotr.).
Namo rytų fasadas ryškiai tūrinis, su stambiais tūriniais fragmentais (12 nuotr.). Langai čia išliko senieji (išskyrus vidurinę namo dalį), ir jie su langinėmis. Ties fasado viduriu – uždaras priebutukas (13 ir 15 nuotr.).
Jo vienvėrės durys bei apkala nauja (pastaroji iš principo derinta prie senosios, bet nepakankamai sėkmingai, lentos žymiai platesnės).
O dešiniajame sparne – atviras prieangis, tiksliau, durys su taip pat dvišlaičiu, kaip ir uždarojo priebutuko, stogeliu. Po juo yra dar ir plokščias stogelis. Čia ant kiemo grindinio įrengta medinė terasėlė.
Abiejų prieangių stogelių frontonėliai trikampiai (15 nuotr.).
Prie rytų fasado pietinio galo pagal Kazimiero Buiko projektą 1935 metais buvo pristatyta (taip pat vieno aukšto) mūrinė oficina (žr. 16 nuotr.).
Pietų fasadas, kaip ir šiaurės, – netūrinis; čia yra langai, bet jie perdirbti, angos pakeistos (17 nuotr.).
Šio karkasinio namo rąstinių sienų apkaloje pražangiai proporcingai derintos įgilintos ir iškilios juostos (18 ir 19 nuotr.), bet fragmentiškai (kitur apkalos paviršius lygus, neprofiliuotas, yra vėlyvų sienos perkalimų, nederinant prie pirminės apkalos tipo).
Apkalta siauromis dailylentėmis horizontaliai, o vakarų fasado vidurinėje dalyje žemiau palangių vertikaliai (10 nuotr.). Kerčios apkaltos lentomis su vertikaliais grioveliais (18, 19 nuotr.).
Tarp sienos ir pamato įterpti skardos intarpai. Virš pamato yra prikaltos lentjuostės, o lietaus vandenį nuo pamatų nukreipia paklotos nuogrindos (19 nuotr.).
Pats pamatas labai žemas, buvo aptinkuotas, bet šiuo metu daug kur ištrupėjęs ir išbyrėjęs arba susmegęs, jo būklė avarinė.
Stogas dvišlaitis; rytų fasado fragmentų galuose – trišlaitės formos. Skardinė danga perdengta šiferiu (12 ir 13 nuotr.).
Dūmtraukiai raudonų plytų. Jie, palyginti, įdomios formos: iš trijų dalių (vidurinė siauresnė), o platoko profilio vainikas iš penkių eilių plytų su viena pražangiai profiliuota plytų juosta (21 ir 22 nuotr.).
Aleksandro Stabrausko 2008–2024 m. nuotraukos
