Purus, gelsvas bei kvapnus sviestas – daugelio patiekalų ingredientas. Be jo neįsivaizduojami ne tik gardūs pusryčių sumuštiniai, bet ir įvairūs kepiniai. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė primena, kad pagal sveikatai palankios mitybos principus sviesto per dieną patariama suvartoti apie vieną arbatinį šaukštelį.
Ragina atkreipti dėmesį į sviesto sudėtį
Istoriškai sviestas buvo prabangos gaminys, turintis didelę maistinę vertę, o senovės Romoje juo net buvo gydomas kosulys ir skaudantys sąnariai. Brangus, nedaugeliui prieinamas produktas išsaugojo geriausias pieno savybes ir suteikė gerą skonį patiekalams. Sviesto vartojimas palaipsniui paplito visoje Europoje, vėliau Australijoje ir Afrikoje, o šiandien jį ant savo virtuvės stalo kiekvienas dedame kone kasdien.
Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, tai universalus produktas, tinkantis daugybės patiekalų ir desertų skaninimui: „Svieste yra imuninei sistemai ir regėjimui svarbių vitaminų A, B12, D, E ir K2, kurie reikalingi osteoporozės, širdies bei kraujagyslių ligų profilaktikai. Žinoma, renkantis šį produktą taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į jo sudėtį, o geriausia, jeigu riebumas bus 82 proc. Pagrindinis sviesto komponentas turėtų būti saldi arba rūgšti grietinėlė.“
Dr. E. Gavelienė taip pat priduria, kad sviestą reikėtų vartoti saikingai ir atsiminti, jog tai ne tik kaloringas gaminys, bet ir turtingas sočiosiomis riebalų rūgštimis, kurių perteklius nepalankus sveikatai: „Šaukšte (15 g) sviesto yra apie 110 kilokalorijų, tad kasdien galima suvalgyti apie vieną arbatinį šaukštelį sviesto įskaitant ir tą kiekį, kuris naudojamas kepiniuose.“
Lietuviškas sviestas nenusileidžia
Sviestą virtuvėje galima naudoti įvairiais būdais: daržovėms, mėsai, žuviai ir jūros gėrybėms troškinti, kiaušiniams ir prancūziškai duonai kepti.
Taip pat jį galima dėti į desertus, pavyzdžiui, sausainius, tortus ir pyragus. Minkštą bei purų sviestą galima tepti ant duonos, skrebučių, bandelių. Be to, kambario temperatūros sviestas gali būti maišomas su žolelėmis, česnakais ir kitais prieskoniais taip suteikiant patiekalams dar išraiškingesnį skonį.
Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pastebi, jog pastaraisiais metais margarino nuperkama vis mažiau, o pirkėjai labiausiai pamėgę lietuvišką sviestą. Tiesa, vis populiaresniu pasirinkimu tampa ir lydytas „Ghi“ sviestas, naudojamas skirtingų patiekalų bei saldžių kepinių gamyboje.
Parsineštą iš parduotuvės sviestą specialistė rekomenduoja laikyti originalioje pakuotėje arba sandariame inde šaldytuve ir suvartoti iki tinkamumo vartoti termino pabaigos.
Sviestiniai sausainiai
Sausainiams reikės:
250 g geros kokybės sviesto;
140 g cukraus pudros (geriausia sijotos);
4 g druskos (1 arbatinio šaukštelio);
2,5 ml vanilės esencijos (nebūtina);
300 g kvietinių miltų;
1 kiaušinio.
Gaminimo eiga:
Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių temperatūros ir paruoškite porą kepimo skardų, išklotų kepimo popieriumi. Įsitikinkite, kad sviestas yra minkštas, o kiaušinis taip pat yra kambario temperatūros.
Sviestą kartu su cukrumi, druska ir (pasirinktinai) vanile keletą minučių plakite elektriniu plakikliu, kol gausis vientisas, purus kremas.
Įmuškite kiaušinį, dar šiek tiek paplakite ir suberkite miltus. Plakite nedideliu greičiu, kol jie bus įmaišyti ir tešla taps vientisa. Prieš iškočiodami tešlą, palikite ją pusvalandžiui šaldytuve.
Iškočiokite 4 mm storio tešlą ir su apversta stikline formuokite apskritimus.
Suformuotus sausainius paskirstykite ant skardų, šiek tiek toliau vieną nuo kito, ir kepkite po vieną skardą, kol sausainių kraštai pradės ruduoti (apie 6-9 minutes), priklausomai nuo sausainių dydžio. Prieš palikdami atvėsti ant grotelių, keletą minučių palaukite, kol sausainiai pravės.
Patarimas: šiuos gardžius naminius sausainius galima valgyti vienus, tačiau geriausia juos skanauti prie kavos, arbatos ar stiklinės pieno.
