Nerašysime apie tuštybę, puikybę ir paikybę. Nerašysime apie tuos, kurie kiša savo nosį į kadrą, kad po to galėtų susireikšminę pozuoti su žymiais svečiais iš užsienio.
Nerašysime apie tuos, kurių tą lemtingą naktį nebuvo Aukščiausiosios Tarybos rūmuose, prie jų, už jų. Apie tuos, kurie išsigando ir pasislėpė.
Nekalbėsime apie išrinktuosius, kurie puikuojasi Laisvės dienos medaliais.
Ordinai ir medaliai, skirti vieniems, kuriais pabrėžtinai puikuojamasi – mūsų nevienija, skaldo. Taip, be jokios abejonės, pagarbos verti tie, kurie priešo laukė Aukščiausiosios Tarybos rūmuose, ginkluoti strypais, Molotovo kokteiliais ir medžiokliniais šautuvais.
Tačiau rusų driskius, „Alfa“ smogikus, tankus prie Televizijos bokšto, Radijo ir televizijos komiteto bei Aukščiausiosios Tarybos pirmieji pasitiko Lietuvos žmonės: tėvai, seneliai, studentai, vaikai.
Dešimtys tūkstančių savaitėmis, kiaurais batais šalo prie laužų ir pastatų lauke. Būtent jiems teko sovietų smogikų kulkos, parakas, dūmai, automatų buožių smūgiai, tankų patrankų šūviai.
Ar nebuvo baisu? Buvo labai baisu, buvo baisu mirti, tačiau noras gyventi laisvoje šalyje buvo stipresnis už visas baimes. Būtent todėl žmonės nesitraukė nuo Aukščiausiosios Tarybos net įsakmiai prašomi. Būtent dėl to palūžo ir lemiamo žingsnio nežengė nužmogėjęs okupantas.
Tą naktį buvę Vilniuje pamena tankų vikšrų žlegėjimo, šūvių, greitųjų pagalbų sirenų, gabenančių žuvusius ir sužeistuosius, garsus.
Esame tikri, jog visi tiek tūkstančiai žmonių, budėję ir nesitraukę nuo kertinių valstybės pastatų turėtų būti apdovanoti medaliais. Tačiau žmonėms pats didžiausias apdovanojimas – ne garbė, o Tėvynės laisvė.
Todėl nuoširdžiai prašome ir siūlome nebeskirstyti laisvės gynėjų į svarbius, mažiau svarbius ir nesvarbius bei nustoti ženklinti išrinktuosius.
Sausio 13-oji – visos tautos, visų Lietuvos piliečių pergalės ir laisvės diena. Ji skirta prisiminti visiems, kas savo kūnais užstojo strateginius valstybės objektus nuo okupantų ir juos išsaugojo.
Ši diena turi tapti tautos vienybės diena. Valdžios padėkos tautai diena.
Tai va. Kada Tautai labai, labai sunku Tauta moka susivienyti ir stovėti kaip uola. Šauni mano Tauta.