Viktorija Čmilytė siūlo naikinti Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, Etninės kultūros globos tarybą ir kitas valstybės patariamąsias įstaigas

Lapkričio 20 d. Seimas išplatino pranešimą, kad Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seime įregistravo nutarimą dėl Seimui atskaitingų ekspertinių-patariamųjų institucijų sistemos „pertvarkos koncepcijos“ patvirtinimo.

Pagal ją, siūloma panaikinti Lietuvos švietimo tarybą, o jos įgaliojimus perduoti kitoms, panašią veiklą vykdančioms įstaigoms. Taip pat siūloma panaikinti, sujungiant į vieną naują įstaigą – Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK), Valstybinę kultūros paveldo komisiją (VKPK), Etninės kultūros globos tarybą (EKGT), Nacionalinę sveikatos tarybą (NST) ir Nacionalinę šeimos tarybą (NŠT).  O naują steiginį sudarytą iš buvusių 5 įstaigų pavadinti tokiu pavadinimu – „Nacionalinė gerovės agentūra“.

Prie Seime įregistruoto Seimo nutarimo projekto nepateikti jokie susiję dokumentai: nei aiškinamasis raštas, nei kokių nors ekspertų išvados ar siūlymai. Pati V. Čmilytė savo siūlymą grindžia samprotavimais, esą, naikinti siūlomos įstaigos užsiima ne joms priskirta veikla bei neturi visuomenės pasitikėjimo:

„Šių institucijų veiklos analizė parodė, kad būtent ekspertinei-patariamajai veiklai jos skiria mažiausiai laiko ir išteklių, koncentruojasi į privalomų taisyklių nustatymą, visuomenės švietimą ir informavimą, mokslinius tyrimus, dubliuoja kitų institucijų funkcijas. Be to, menkas darbuotojų skaičius ir institucijų finansavimas, per daug komisijų ir tarybų narių, vadovų motyvacijos stoka lemia šių institucijų veiklos efektyvumo trūkumus ir visuomenės nepasitikėjimą jomis“, – rašoma V. Čmilytės-Nielsen išplatintame pranešime spaudai.

V. Čmilytė taip taip pat teigia, kad į šiuos trūkumus dėmesį yra ne kartą atkreipę ekspertai, apžvalgininkai ir Valstybės kontrolė…

V. Čmilytė pranešime spaudai rašo, kad savo siūloma pertvarka „siekia sukurti  suformuoti nuoseklią institucijų sistemą, kuri leistų tinkamai įgyvendinti pagrindinę misiją ‒ remiantis išimtinai ekspertinėmis žiniomis, patarti Seimui, Prezidentui, Vyriausybei, valstybės ir savivaldybių institucijoms, visuomenei, o ne atlikti kitoms institucijoms būdingas funkcijas, t. y. priimti visuotinai privalomus teisės aktus ar vykdyti mokslinius tyrimus“.

„Lietuvos švietimo tarybą siūloma išformuoti ir jos funkcijas perduoti kitiems, panašią veiklą vykdantiems subjektams. Kitas komisijas ir tarybas numatoma sujungti į Nacionalinę gerovės agentūrą, nes vienas iš svarbiausių gerovės valstybių bruožų – piliečių pasitikėjimas valstybe, kurį taip pat lemia ir kokybiška teisėkūra. Konsolidavus ekspertines-patariamąsias funkcijas vienoje centralizuotoje institucijoje, bus užtikrintas įrodymais grįstas valdymas ir pagerinta teisėkūros kokybė, mažės administravimo apimtis ir išlaidos“, – rašo V. Čmilytė-Nielsen.

 V. Čmilytė taip pat teigia, kad ekspertinių-patariamųjų institucijų sujungimas beveik trečdaliu sumažins bendrą numatytų etatų skaičių (nuo 53 iki 40 etatų), o skiriamus valstybės biudžeto asignavimus – maždaug 500 tūkst. eurų (nuo 1 819 tūkst. eurų iki 1 300 tūkst. eurų).

Jeigu Seimas pritartų tokiems siūlymams, tai Valstybinės kalbos komisijos ir kitų įstaigų naikinimas prasidėtų 2024-ųjų metų II ketvirtį.  O iš Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos rinkimų programos pasiskolintu „gerovės“ vardu pavadintas darinys „Nacionalinė gerovės agentūra“ pradėtų veikti nuo 2025 m. sausio 1 d.

Alkas.lt kalbintas buvęs Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis teigė, kad toks valdančiųjų sprendimas jo nenustebino. 

„Seniai ieškoma būdų kaip pertvarkyti arba panaikinti Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, kurios veikla yra nukreipta ginti valstybinį lietuvių kalbos statusą bei apsunkina jį menkinančių ar siekiančių pažeisti politikų pastangas. Ir čia, siekiant Lietuvos valstybei grėsmingų, netgi sakyčiau Lietuvos nacionaliniam saugumui pavojingų tikslų, imamasi kaip pasaulis seno, nuvalkioto būdo – tariamos pertvarkos, „optimizavimo“, kurį vykdant galima teisintis, jog niekas nenaikinama, o atvirkščiai – kuriama ir tobulinama. Jei tuo patikėsime, jei tam pasiduosime –  Lietuvoje nebeliks nieko lietuviško“, – sakė A. Antanaitis.

Savo ruožtu Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė stebėjosi, kad siūlymas sujungti tokias be galo skirtingas įstaigas į vieną junginį nei karto nebuvo viešai svarstyti ir aptarti. 

„Jau ir anksčiau buvo bandoma sujungti skirtingos paskirties įstaigas Etninės kultūros globos (EKGT) tarybą ir Valstybinę kultūros paveldo komisiją, bandant grįsti tokį sujungimą „optimizavimo“ teiginiu, tačiau tuokart pavyko tokiems ketinimams atsispirti įrodžius, kad toks jungimas nelogiškas ir duotų daugiau žalos valstybės kultūros politikai nei naudos, kurios tikimasi gauti mažinant etatus,“ – Alkas.lt sakė D. Urbanavičienė.

Pasak jos, kaltinimai esą EKGT peržengia savo įstatymais apibrėžtus įgaliojimus – patarti valstybės valdymo institucijoms ir užsiima ne jai priskirta veikla –  yra niekuo neparemti ir klaidinantys sprendimų priėmėjus  – Seimo narius.