Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad ligoniai, pajutę šalutinį vaistų poveikį, turėtų nedelsiant pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT). Tokia galimybė yra jau daugelį metų, tačiau Lietuvoje vis dar fiksuojama gerokai mažiau pranešimų nei kitose Europos šalyse. Pranešti apie šalutinį vaistų poveikį gali tiek gydytojai, tiek pacientai, tiek gamintojai, tik šia galimybe labai retai naudojasi.Pasak Sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės, vaistų gamintojai, gavę informaciją apie vaistų pašalinį poveikį, nedelsiant turėtų imtis spręsti problemą. Tačiau daugeliu atvejų jie to padaryti negali, nes žmonės tiesiog nėra linkę pranešti.
„Informacija apie galimą nepageidaujamą vaistų poveikį pradedama rinkti dar jų kūrimo metu, atliekant klinikinius tyrimus. Tačiau atliekant tyrimus, galima nustatyti tik dažniausiai pasireiškiančias nepageidaujamas organizmo reakcijas į vaistus, o daugiau šių poveikių gali išryškėti vėliau, kai vaistas pasiekia rinką ir jį ima vartoti daug žmonių. Lietuvos žmonės gydosi tais pačiais vaistais, kaip ir kiti europiečiai, tačiau kažkodėl yra mažiau linkę pranešti apie nepageidaujamą vaistų poveikį“, – sako viceministrė.
Kiekvienas pranešimas apie šalutinį vaistų poveikį padeda nustatyti naują informaciją apie vaistų saugumą. Gavus naujų duomenų apie nepageidaujamą poveikį, gali paaiškėti, kad tam tikroms pacientų grupėms (pavyzdžiui, sergantiems kepenų, inkstų ligomis) tam tikrų vaistų vartoti negalima. Taigi labai svarbu, kad tiek gydytojai, vaistininkai, tiek pacientai ar jų artimieji praneštų apie nepageidaujamą vaistų poveikį.
„Bendraudami su žmonėmis, pastebime, kad kai kurie iš jų baiminasi, ar pateikta informacija yra konfidenciali. Patikiname, kad apie nepageidaujamą reakciją pranešusio asmens duomenys yra konfidencialūs ir neperduodami tretiesiems asmenims. Juolab, kad pranešime pakanka nurodyti tik asmens inicialus. Svarbu ir tai, kad laukiame pranešimų ir apie tuos atvejus, kai pacientas per klaidą pavartojo ne tą vaistą, suvartojo klaidingą dozę ar vartojo vaistą ne pagal paskirtį. Taip pat reikia pranešti ir šalutinį poveikį, kuris yra nurodytas vaisto pakuotės lapelyje“, – sako Gintautas Barcys.
Pasak jo, VVKT kiekvieną gautą pranešimą registruoja, įvertina, persiunčia į Europos vaistų agentūros duomenų bazę, kurioje kaupiama informacija apie registruotų vaistų sukeliamas nepageidaujamas reakcijas. Tai leidžia greitai keistis vaistų saugumo informacija, identifikuoti vaistų keliamą riziką, priimti sprendimus vaistų saugumo klausimais, kitaip tariant – užtikrinti gydymą saugiais ir veiksmingais vaistais.
2016 m. buvo gauti 705 pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas į vaistus. Kiekvienais metais VVKT pranešimų apie nepageidaujamus poveikius gauna vis daugiau, o ypač iš pacientų. 2016 metais iš pacientų buvo gauta 1,8 karto daugiau pranešimų nei 2015 metais, taigi tai liudija apie didėjantį pacientų aktyvumą.
Apie nepageidaujamą vaistų poveikį pranešti galima keliais būdais – tiesiogiai internetu (kaip tai padaryti rasite interneto svetainėje www.vvkt.lt), parašyti į VVKT elektroniniu paštu [email protected], arba nemokamu telefono numeriu 8 800 73 568.
O pati ministerija kartu su farmacijos importuotojų globos departamentu nežino, iš sudėties nemato, katrie vaistai itin agresyviai veikia žmogų, kurie jį iš vidaus ėda greičiau ir pikčiau už pačią ligą? Yra grupelė žmonių, kuriems tokių nė nesiūlo, nes yra naujesnių ir saugesnių, tačiau žmogų „iš gatvės” anais „gydo” – vis iš tos begalinės užuojautos, kad ilgai šioje ašarų pakalnėje nesikankintų nabagas?..