Strateginės aplinkybės

Didžiojo septyneto grupė (G7) pakartojo, kad tvirtai remia Ukrainą, nes Izraelio ir „Hamas“ konfliktas grasina atitraukti dėmesį nuo Rusijos invazijos. Pasaulio galingieji pareiškė tvirtai įsipareigoję remti Ukrainos kovą už jos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą ir niekada nesvyruoti.

G7 ragina Kiniją nepadėti Rusijai kariauti prieš Ukrainą, – sakoma Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos ministrų pareiškime.

Rusijos bandymas jėga susigrąžinti savo imperinę praeitį kelia tiesioginę grėsmę visų pasaulio šalių suverenitetui, pareiškė Jungtinių Valstijų nuolatinio atstovo prie JT pavaduotojas ambasadorius Robertas Vudas (Robert Wood).

„Rusija tikslingai puola Ukrainos kritinę infrastruktūrą, naikindama sistemas, kurios tamsiausiu metų laiku gyventojams tiekia šviesą ir šilumą. (…) Įžūlūs Rusijos bandymai jėga perbraižyti sienas, beviltiškai bandant grįžti į savo imperinę praeitį, kelia pavojų kiekvienos šalies suverenumui ir teritoriniam vientisumui“, – pabrėžė R. Vudas JT Saugumo Tarybos posėdyje.

Jis taip pat pažymėjo, kad Rusijos grūmojimas branduoliniais ginklais yra neatsakingas Kremliaus veiksmas, kuris „aiškiai rodo, kokią grėsmę Rusija kelia tarptautinei taikai ir saugumui“.

Panašu, jog ne tik Vašingtonas ir Briuselis, bet ir Pekinas suvokė, jog pats metas sugrąžinti pasauliui šiokią tokią tvarką ar bent jau suvaldyti liepsnojančius karus.

Būtent apie tai San Franciske vyksiančiame Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo aukščiausiojo lygio susitikime kitą savaitę kalbėsis JAV prezidentas Džo Baidenas ir Kinijos vadovas Si Dzinpingas.

Paradoksas tas, jog Rusijos žlugimo labiau nei JAV siekia Kinija, kuri gviešiasi užvadyti neišsemiamus kaimynų resursus. Pekinui Maskva – sarginis šuo, kuris paleidžiamas nuo grandinės Vakarams gąsdinti.

Tačiau kinų komunistų strategai greičiausiai mato, jog Maskva darosi sunkiai prognozuojama. Rusijos vykdomas karas, pasižymintis ypatingu žiaurumu, įkvepia viso pasaulio teroristus griauti, sprogdinti, žudyti.

Tuo tarpu Vašingtono strategai baiminasi, kas nutiktų, jei Rusija iš tiesų pralaimėtų karą.

Emociškai mes visi norime ir siekiame, kad Kremliuje įsitaisiusios velnio išperos nukeliautų pragaran, tačiau mažai kas turi parengęs receptą, kaip suvaldyti branduolinę šalį, kurioje 140 milijonų gyventojų.

Putinas, jausdamas, kad yra pasaulio galingųjų atsarginio suolelio žaidėjas, suskubo priminti Pekinui apie „bendrus priešus“. Kremliaus teroristas vakar atkreipė dėmesį, jog NATO siekia išplėsti savo geografines ribas, įskaitant Aziją.

„Mes stebime tam tikrų šalių bandymus plėsti savo įtakos zoną. Maža to, Šiaurės Atlanto aljansas, kaip bebūtų keista, bando peržengti savo veikimo geografines ribas, pažeisdamas savo paties doktrininius dokumentus“, – sakė Rusijos vladyka susitikime su Kinijos Centrinės karinės komisijos pirmininko pavaduotoju Džang Jousia (张又侠).

Kaip Putinas besuoktų Si į ausį apie beribę meilę ir karinį bendradarbiavimą, didieji geopolitiniai sprendimai įvyks nedalyvaujant Maskvos nevykėliui.

Europos Komisija vakar paskelbė metinę ES plėtros ataskaitą, kurioje pataria Europos Vadovų Tarybai pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova.

Europos Komisijos pateikė Ukrainai ir kelis pasiūlymus.

Tai, visų pirma, tolesnis kovos su korupcija stiprinimas, kuris nelaikomas visiškai įvykdytu. Dėl pernelyg didelės oligarchų įtakos Briuselis tikisi iš Kijevo, jog „Ukraina vis dėlto turėtų patvirtinti lobizmo įstatymą, atitinkantį Europos standartus“.

Kalbant apie teisės aktų dėl tautinių mažumų reformą pagal Venecijos komisijos rekomendacijas, primenama, kad ne visos jos buvo įvykdytos.

Europos Komisija savo rekomendacijose kalba ir apie Ukrainos valdžios institucijų uždarytus televizijos kanalus ir ragina atkurti nepriklausomą žiniasklaidos aplinką.

Ne tik Europos Komisija, bet ir Volodymyro Zelenskio oponentai priekaištauja, jog prasidėjus karui, Kijevas ėmėsi represijų tiek opozicijos, tiek nepriklausomos žiniasklaidos atžvilgiu, todėl baiminamasi, kad bus pasukta autoritariniu keliu.

Tas tiesa. Jei Ukraina nori gyventi vakarietiškai, turi atsisakyti korumpuotų vladykų ir kunigaikštukų „poniatkių“, atkeliavusių iš rytų kaimynės.

Tuo tarpu Maskvai „paleido vidurius“ dėl sėkmingų ES ir Ukrainos derybų. Rusijos Saugumo Tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas pareiškė, kad Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių politika kelia pasaulyje destrukciją.

N. Patruševo teigimu, Moldova „eina keliu prarasti suverenitetą ir rizikuoja tapti dar viena Vakarų kolonializmo auka“.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas taip pat prisidėjo prie kritikos, kaltindamas Vakarus provokuojant krizes pasaulio rinkose.

Na tai aišku, kad visiškas siaubas tie Vakarai ir amerikonai. „Okupavo“ mus eurais, makdonaldais ir mersedesais, o rusai visiems savo kaimynams per amžius nešė kruviną laisvę karstuose.

Reikšmingi postūmiai

Per pastarąją parą fronte įvyko 78 kariniai susirėmimai.

Okupantai tęsia pastangas apsupti Avdejevką, tačiau driskiams nesiseka. Keliai į miestą nukloti rusų lavonais. Taip pat „karšta“ Marinkos kryptimi, čia Ukrainos gynėjai atrėmė daugiau kaip 20 priešo atakų.

Per pastarąją parą Ukrainos aviacija sudavė 12 smūgių teritorijoms, kuriose buvo sutelktos rusų pajėgos ir technika.

Ukrainos žurnalistai tiria, kas kaltas dėl 128 artilerijos brigados karių žūties, kuomet vaikinai pačioje fronto linijoje buvo surinkti ir išrikiuoti tariamiems apdovanojimams.

Teigiama, jog tokį įsakymą davė pats brigados vadas, tačiau pats į rikiuotę neatvyko. Tad netrukus į karių susitelkimo vietą atskriejo rusų raketa.

Trumpai

Nepaprastai džiugi žinia, jog Vokietijos koncernas „Rheinmetall“ Ukrainai pagamins 100 000 minosvaidžių amunicijos. Tiekimas turėtų prasidėti netrukus ir tęstis ateinančius dvejus metus.

Taip pat pažymima, kad neseniai perėmus Ispanijos šaudmenų gamintoją „Expal“, „Rheinmetall“ galėjo dar labiau sustiprinti savo ir taip didelę kompetenciją pėstininkų ugnies paramos srityje.

Nuo karo pradžios JAV jau išleido 96 proc. lėšų, skirtų visoms paramos Ukrainai sritims, įskaitant ginklų tiekimą. Tai žurnalistams pranešė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Džonas Kirbis.

Vokietijos ekonomikos ekspertų taryba trečiadienį prognozuoja, kad 2023 m. šalies ekonomika smuks, o kitais metais tik silpnai atsigaus. Prognozuojama, jog šiais metais šalies ekonomika susitrauks 0,4 %, o 2024 m. liks iš esmės sustingusi. Taip pat numatoma, jog 2024 m. Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 0,7 %.

Kaip vieną iš prastų rezultatų priežasčių jie nurodė tebesitęsiančius energijos kainų šoko padarinius. Viena pagrindinių Vokietijos – darbo jėgos trūkumas. Vokietija, siekdama į šalį pritraukti darbo jėgos iš užsienio, ketina anglų kalbą paskelbti antrąja valstybine kalba.

Naujausias mokslininkų tyrimas rodo, kad didžiuliai Grenlandijos šiaurinės dalies ledynai katastrofiškai nyksta. Esą paskutiniai Grenlandijos ledo šelfai sparčiai silpnėja, destabilizuodami netoliese esančius ledynus ir sukeldami grėsmę, o tai gali turėti „dramatiškų“ pasekmių jūros lygio kilimui.

Jei ištirptų aštuonios ledo šelfų atramas šiaurinėje Grenlandijos dalyje, jūros lygis pakiltų 2,1 m. Ataskaitoje teigiama, kad 2006-2018 m. Grenlandijos ledo skydo tirpimas prisidėjo prie daugiau kaip 17 % stebimo jūros lygio kilimo.

Rusija tyliai bando susigrąžinti eksportuotų gynybos sistemų dalis, kad galėtų papildyti atsargas praneša „Wall Street Journal“. Teigiama, jog Maskva šių metų gruodį ketina iš Egipto susigrąžinti daugiau kaip 100 rusiškų sraigtasparnių variklių. Maskva taip pat siekia susigražinti sraigtasparnius ir lėktuvų variklius iš Pakistano, Baltarusijos ir Brazilijos.

Tai gera, tuo pačiu skaudi žinia. Gera, nes driskiams trūksta amunicijos. Bloga, nes ginklai bus naudojami prieš Ukrainos žmones.

Lietuvoje

Vyriausybės „lėkščių krizė“.

Moterys, nesutarę dėl mokesčių reformos, švelniai apsižodžiavo, o „žūrlanystai“ iš to padarė įvykį. Šie pasipešiojimai būtų visiškai nesvarbūs, jei neliestų kiekvieno Lietuvos piliečio.

Pirmiausia, mus, švelniai tariant, šiek tiek stebina pats mokesčių reformos faktas ir jo būtinumo argumentacija. Teigiama, jog neva tai Vyriausybės įsipareigojimas prieš Europos Komisiją ir kito kelio nėra, kaip tik laikytis įsipareigojimų.

Kai kam atrodo, kad yra. Mums, vienok, regisi, jog visais atvejais valstybės prioritetas – šalies saugumas bei eilinis šalies pilietis.

Prieš penkerius metus, įsipareigojant EK, nebuvo nei karo, nei sudėtingos ekonominės situacijos. O jei EK ir kyla klausimų, kodėl mums sunku, tegu pasižiūri į Europos žemėlapį ir pamatys, jog esam apsupti priešų, kurie tiesiogiai veikia mus ne tik ekonomiškai, politiškai, bet daro ir karinį spaudimą.

Lietuva – ES priešakyje, išskirtinėje, pavojingiausioje pozicijoje, todėl turi teisę reikalauti išskirtinių teisių. Ir eina velniop visos opozicijos, kritikuojančios programų neįgyvendinimą ar skolinimąsi. Dabar svarbiausia – šalies ir jos piliečių saugumas.

Tačiau drįstame abejoti, jog kas nors mūsų paklausys. Nes jei Vyriausybės nariai, kurių nėra šimtai, o tik vienetai, nesugeba susitikę prie arbatos bokalo sutart dėl bendrų tikslų, o viešai pešioja vienas kito kuodus, ką ten kalbėt apie paprasto eilinio verslininko ar piliečio balsą.

Kur tę tokiems žiopliams, kaip mes, katrie ničnieko neraukia makroekonominiuose exeliniuose rodikliuose, išdrįst kažką pasakyt garsiai int akis ponams katrie lentelėse sukišę visą Lietuvą su visais biudžetais ir žmogystomis.

Jei ponai tarpusavy nesusikalba, kur tę mus, vabalus, išgirs,

Kas mes jiems? „Skruzdėlės aukštoj žolėj“.

Dėkojame nuolatiniam rėmėjui DT Artelė, UAB ir visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti