Geopolitinė padėtis

Rusijos užsienio teroro ministras Lavrovas netikėtai pripažino, kad Rusija stengiasi nepralaimėti karo. Esą viena pagrindinių Rusijos užduočių dabar yra ne pulti, o neleisti pralaimėti mūšio lauke.

„Dabar turbūt svarbiausias prioritetas yra neatsipalaiduoti ir, atsižvelgiant į karą, kurį Vakarai mums paskelbė, neleisti, kad jie mums sukeltų pralaimėjimą. Jie turi deklaruotą tikslą – strateginį Rusijos pralaimėjimą mūšio lauke“, – sakė Lavrovas savo propagandistams.

Melagis tuo pačiu patikino, kad Maskva esą niekada nevengė derybų su Ukraina klausimo.

Išgirdus tokį Kremliaus tūptelėjimą ir trystelėjimą į kelnes, tarsi būtų galima šauti šampaną, trinti rankomis ir laukti, kol driskių orda ims bėgti į savo urvus bei išvietes.

Tačiau.

Kadangi visą pagrindinę informaciją užgožia karas Gazos ruože, liko mažai pastebėtas Rusijos opozicinės žiniasklaidos pranešimas apie tai, jog „Hamas“ delegacija ir Irano užsienio reikalų ministro pavaduotojas neseniai atvyko į Maskvą.

Nors apie vizitą oficialiai nepranešta, Kremliuje lankosi Gazos ruožą kontroliuojančios teroristinės organizacijos „Hamas“ delegacija, vadovaujama „Hamas“ politinio biuro nario Abu Marzuko (موسى أبو مرزوق). Tai vakar patvirtino ir Rusijos užsienio teroro ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova. Pasak jos, Maskvoje reikalus tvarko ir Irano užsienio reikalų ministro pavaduotojas Ali Baheri Kani (علی باقری کنی).

Kokie gali būti Kremliui draugiškų teroristų tikslai galime nuspėti. Tai ne pagalba karo nepralaimėti besistengiančiai Rusijai. Teroristų vadeivos, be abejo, tarsis apie įvairias destabilizacijos priemones tiek Ukrainoje, tiek Artimuosiuose Rytuose.

Bus sinchronizuojami veiksmai, derinama bendra strategija, kaip bauginti JAV, NATO, Izraelį ir kaimynines šalis. Rusija stengiasi suformuoti dar vieną „Achilo kulną“ Vakarams aplink Gazos ruožą.

Kremlius žino, kad baimė yra svertas Vakarų lyderiams paveikti. Gąsdinti juos Irano, Libano ir kitų kaimyninių šalių įsitraukimu į karą – toks greičiausiai Kremliuje ir rezgamas teroro planas.

O jei Vakarai ir šįsyk nesusidoros su problemomis, tokių karštųjų taškų, Maskva ir satelitai, gali uždegti ne vieną.

Tačiau, panašu, jog Vakarai nebesėdės žiūrovo pozicijose. Šįryt JAV smogė dviems Irano objektams Sirijoje, reaguojant į išpuolius prieš JAV karines bazes. Du naikintuvai F-16 netoli Abu Kamalio, Sirijos miesto pasienyje su Iraku, surengė smūgius į objektus Sirijoje, kuriais naudojasi Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusas.

Vašingtono teigimu, jei išpuoliai prieš JAV pajėgas tęsis, nebus delsiama imtis tolesnių būtinų gynybos veiksmų.

Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas užsipuolė Vakarų vyriausybes dėl reakcijos į Izraelio vykdomą Gazos ruožo bombardavimą. Turkijos valdovas pareiškė, kad Vakarai nesiima veiksmų būtent todėl, nes „pralietas kraujas yra musulmonų kraujas“.

„Kas nutiko Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai?“ – klausia Erdoganas, atšaukęs kelionę į Izraelį ir pareiškęs, kad gailisi, jog praėjusį mėnesį JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke paspaudė ranką Izraelio premjerui B. Netanjahu.

Naudodamiesi proga, norime paklausti, o kas gi tu esi Erdoganai? Ar ne vienos komedijos personažas, kuris vieną dieną su NATO, kitą – su Putinu, trečią su Pekinu, ketvirtą su „Hamas“ teroristais.

Ir baisiai įdomu, kaip ten Turkija „tvarkosi“ su kurdais prie sienos ir už sienos? Erdoganui reiktų užsisiūti burną, kuomet vyksta kalba apie žmogaus teises.

Reikšmingi postūmiai

Per praėjusią parą fronto linijoje įvyko 70 susirėmimų. Rusai surengė 1 raketų ir 18 oro smūgių bei 35 atakas iš salvinių ugnies sistemų į Ukrainos karių pozicijas ir įvairias gyvenvietes.

Dėl teroristinių atakų žuvo ir buvo sužeisti civiliai gyventojai. Buvo sugriauti arba apgadinti privatūs gyvenamieji pastatai ir kita civilinė infrastruktūra.

Šiuo metu abi pusės ir puola, ir ginasi.

Rusai surengė 5 atakas Bachmuto kryptimi ir tęsia mėginimus apsupti Avdejevką. Tuo tarpu Ukrainos kariai spaudžia okupantus Melitopolio kryptimi.

Bendri teroristinės Rusijos nuostoliai – apie 297 tūkst. 120 užpuolikų.

Trumpai

Palestinos savivaldos, kuri administruoja Vakarų Krantą, bet ne Gazą, užsienio reikalų ministras Izraelio oro smūgius pavadino „keršto karu“. Rijadas al Malikis (رياض المالكي), kalbėdamas Nyderlanduose Hagoje įsikūrusiame Tarptautiniame baudžiamajame teisme, sakė, kad bombardavimas blogesnis nei ankstesnės Izraelio atakos ir paragino nutraukti ugnį.

Izraelio kariuomenė teigia, kad jos sausumos pajėgos įvykdė operaciją Gazos ruožo viduje ir prieš pasitraukdamos atakavo kelis „Hamas“ taikinius.

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija sako, kad „daro viską, ką gali“, kad užtikrintų įkaitų paleidimą. Po „Hamas“ išpuolių Izraelyje vis dar dingę devyni Prancūzijos piliečiai.

Naujausiais duomenimis, „Hamas“ išpuolių metu žuvo 35 Prancūzijos piliečiai.

Pastebėjimui: šią žinutę daugelis „praskipintume“, nes, pamanyk, tik devyni dingę prancūzai. Mes, žinoma, perdedame. Atbukimas informacijai, žmonių žūčiai, kančiai yra labai pavojingas.

Teroro išpuoliai Lietuvoje, kurių metu buvo grasinama susprogdinti mokyklas, užsienio šalyse, išskyrus Lenkiją ir Baltijos kaimynes, liko nepastebėti.

Mūsų draugai Vakarų šalyse išsižioję klausė pasakojimų ir stebėjosi, kodėl jų spauda apie tai neskelbė. Po to lingavo galvomis – na taip, dabar visi rodo „Gazą“.

Manome, jog sprendimų priėmėjai turėtų gerokai pasistengti, kad atakos prieš Lietuvą, kokios jos bebūtų, neliktų nematomos ir neįvertintos Vakaruose.

Vengrijos vladyka Orbanas pareiškė, kad neskirs Ukrainai 500 mln. eurų ginklams. „Laukiame, kol Ukrainos delegacija atvyks į Budapeštą deryboms šiuo klausimu. Esame atviri ir pasirengę sudaryti susitarimą“, – teigia jis.

Esą Budapeštas bendraus ir su Rusija, ir su Ukraina nes pastaroji yra abiejų šalių kaimynė, todėl stengiamasi palikti atvirus kanalus.

Mums ši Budapešto strategija yra ne „kanalas“, o paprasčiausia kanalizacija.

Jau ateinančių metų sausį Ukraina gali gauti 300 km nuotolio raketas, praneša „Voice of America“. Ukraina įsipareigojo Vokietijai ir JAV nenaudoti jų taikantis į strateginius Rusijos objektus, o tik priešo taikiniams okupuotoje Ukrainos teritorijoje naikinti.

ES užsienio politikos vadovas Žozefas Borelis pareiškė, kad blokas sieks sustabdyti kovas „Gazoje“, kad į anklavą būtų galima įvežti humanitarinę pagalbą. Tačiau ne visos 27 ES valstybės narės laikosi tos pačios nuomonės.

Nors dauguma iš esmės sutinka, kad reikia kuo greičiau įsileisti pagalbą į Gazos ruožą, kai kas abejoja, ar reikia pritarti kovų sustabdymui, baiminantis, kad tai gali apriboti Izraelio galimybes gintis.

Tarp ES narių yra tokių valstybių narių, kaip Airija ir Liuksemburgas, kurios istoriškai remia palestiniečių teises. Dar yra tokios šalys kaip Austrija ir Vokietija, kurioms bet kokie santykiai su Izraeliu yra diplomatiškai sudėtingi dėl jų vaidmens Antrajame pasauliniame kare ir žydų genocido..

Naujas karinis konfliktas sukėlė naują Europos visuomenės susiskaldymą – išaugo antisemitizmas ir islamofobija.

Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti